TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaip sutaupyti tausojant aplinką

2015 12 26 10:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Gyvename vartojimo klestėjimo laikotarpiu, stovime milžiniškose prekybos centrų eilėse ir kartais net jėga kovojame už paskutinę nukainotą prekę. Gavę tik trumpalaikį pasitenkinimą arba nusivylimą, vėl lankomės „juodajame penktadienyje“, per naktį kaunamės lentynų labirintuose. Ko reikėtų imtis, kad sutaupytume beprasmiškai išleidžiamus pinigus ir tuo pačiu tausotume mus supančią aplinką?

Pirkdami iš emocinio polėkio dažnai tampame įkaitais daiktų, kurie apskritai yra mums visiškai nereikalingi. Toks yra ir akcijų tikslas – priversti žmogų manyti, jog šiandien pats geriausias laikas įsigyti prekę, nepaisant to, kad ji nereikalinga. Liūdniausia, kad tokie verslininkų triukai paveikia silpniausias grandis – vaikus ir pensinio amžiaus žmones. Vaikų akys dega pamačius spalvotus, mielus, o kartais net judančius žaislus, kuriuos regėjo reklamoje ar stende. Mažieji prašo tėvų juos nupirkti, bet ne dėl to, jog nebeturi su kuo žaisti – tiesiog seni žaislai jau nebemadingi. Senyvo amžiaus žmonės taip pat yra veikiami psichologiškai. Čia susiduriame su vaistų reklama, kuri apskritai yra labai pavojinga, nes sudaro iliuziją, jog vaistas nedaro jokios neigiamos įtakos mūsų organizmui. Senjorus taip pat puola ir prekybos agentai, siūlydami nusipirkti konvekcines krosneles, nesvarbu, jog dažnas jos niekada nepanaudos. Moralės normos išnyksta, vienai pusei svarbiausia tampa pinigai, kitai – turėti populiarius daiktus ir nebūti prastesniais už aplinkinius.

Besaikis ir neapgalvotas pirkimas turi ne tik psichologinį poveikį, jis taip pat nejučiomis ištuština ir mūsų sąskaitas. Neretai pasitaikanti situacija, kai žmonės skaičiuoja pinigus „nuo atlyginimo iki atlyginimo“ ir vos suduria galą su galu tik dėl to, kad per daug išleidžia nereikalingiems pirkiniams. O ką jau kalbėti apie Kalėdų karštinę, kuri kasmet pareikalauja vis didesnių išlaidų, po kurių bent kelis mėnesius tenka plušėti, siekiant stabilizuoti namų biudžetą.

Egzistuoja dar viena vartotojiškumo pasekmių pusė, kuri, rodosi, visiems rūpi mažiausiai, nors turėtų būti atvirkščiai. Tai – atliekos. Mūsų interesų laukas pasibaigia ties emocinio pasitenkinimo viršūne, kurią pasiekus daiktas tampa neįdomus ir yra nugrūdamas į sandėliuką arba nieko nelaukiant išmetamas į šiukšlių dėžę. Didžiausia problema yra ta, jog lietuvio ekologinis sąmoningumas yra toks primityvus, jog džiaugiamės pamatę, kaip kaimynas savo šiukšliadėžės turinį pila į konteinerį, o ne į šalimais ošiančios giraitės tankumyną. Rūšiavimas dažnam piliečiui skamba kaip aukštoji matematika ir atrodo neįveikiamas, be to, ir reikšmės neturintis dalykas – „juk vis tiek viskas supilama į vieną šiukšliavežę“, nors tai tėra mitas. Pasirenkamas nežinojimo ir nesidomėjimo kelias, kaltinama aplinka, kuri neprivertė, nepaprotino kažko daryti, nes visuomenėje vis dar nesuprantamas faktas, jog rūšiuoti atliekas yra būtina dėl savęs, dėl savo ir ateities kartų sveikatos, dėl pastarųjų galimybės gyventi apskritai.

„Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadybininkė G. Vainoriūtė teigia, kad nėra nė vienos atliekos, kuri neturėtų reikšmės: „Kiekvienas mūsų veiksmas turi atoveiksmį: vartodami generuojame atliekas, o jas išmesdami kaip ir kur papuola, teršiame aplinką. Tačiau aplinka nėra mistinė sąvoka – ją teršdami nuodijame kasdien vartojamą vandenį, orą ir galiausiai patį save. Neatsakingai išmesdami atlieką ar šiukšlindami pamąstykite, kiek tokių kas minutę nugula visoje planetoje. Ar vis dar atrodo, jog viena šiukšlė niekam nepakenks?“

Egzistuoja keli paprasti patarimai, kurie padeda tausoti savo laiką, pinigus ir mus supančią aplinką:

1. Eidami į parduotuvę pirkinius apgalvokime namuose, susidarykime sąrašą ir vadovaukimės tik juo. Nesidairykime į daiktus, apie kuriuos nepagalvojome namie, nes jie gali būti tik psichologinio pardavėjų poveikio rezultatas;

2. Prieš pirkdami vaikams žaislus, kuriuos turi draugai, paprašykime, jog pastarieji leistų išbandyti pažaisti, galbūt vaikas turi kitokius lūkesčius ir nuspręs, kad jam naujo daikto visai nereikia;

3. Pirkime rečiau, bet didesnes pakuotes. Rečiau lankydami prekybos centrus sunaudosime mažiau kuro, susidursime su mažiau pagundų ir taupysime savo laiką, o pirkdami didesnes pakuotes mažinsime atliekų susidarymą. Kas užima mažiau vietos: penki maži ar vienas didesnis sulčių pakelis?

4. Naudokime kuo mažiau vienkartinių indų, pakuočių ar maišelių. Vietoj jų rinkimės daiktus, kurie mums tarnaus ilgiau ir aplinką terš mažiau. Vykstant į išvyką pirkime daugkartinius plastikinius indus, maistą laikykime storesnio plastiko ar stiklo indeliuose, pirkinius kraukime į medžiaginius ar siūto plastiko maišus.

5. Gerkime vandenį iš čiaupo. Puikiai pasitarnaus plastikinė ar stiklinė gertuvė, kurią kas rytą pripildysite vandeniu iš čiaupo, jei norite kažko itin gaivaus – vandenį pagardinkite citrusiniais vaisiais ar mėtomis. Taip mažės plastiko atliekų susidarymas.

6. Rūšiuokime. Kiekvienas esame matę spalvotuosius rūšiavimo konteinerius – atėjo metas jais pasinaudoti. Namuose susidarančias pakuotes meskite į atskirą šiukšliadėžę ar maišą, o nunešę prie konteinerio išrūšiuokite. Geltonasis konteineris – plastikas, metalas, „Tetra pak“ pakuotės, sūrelių ir bulvių traškučių pakeliai; Žaliasis – stiklas, stiklainiai; Mėlynasis – popierius, kartonas. Nebenaudojamą tekstilę meskite į smėlio spalvos stačiakampį konteinerį ar parduokite įvairiose svetainėse.

7. Ekologinėmis žiniomis dalinkitės su aplinkiniais. Kuo daugiau žmonių supras, kad tausoti aplinką yra būtina, tuo geresnių ir greitesnių rezultatų pasieksime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"