TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaip suvaldyti elektros kainų svyravimo riziką

2014 08 12 6:00
2013 metais daugiau kaip 80 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos buvo nupirkta biržoje, likusi dalis – pagal dvišales sutartis tarp nepriklausomų tiekėjų ir gamintojų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Stambesnės elektros tiekimo įmonės, siekdamos išvengti veiklos rizikos, su didmenine prekyba užsiimančiomis bendrovėmis sudaro dvišales sutartis, padedančias išvengti nuostolių, kai biržoje staiga pakyla elektros kainos.

Pernai elektros biržoje pašokus kainoms, kai kurios bendrovės, sudariusios su vartotojais tiekimo sutartis fiksuota kaina ir didelę dalį elektros pirkusios biržoje, nesugebėjo tęsti veiklos. Smulkesnėms įmonėms, siekiančioms minimalizuoti riziką, specialistai pataria pasidomėti, kokius finansinius instrumentus naudoja ir kokį verslo modelį yra pasirinkę skandinavų šalių nepriklausomi tiekėjai.

„Ten elektros rinka veikia ne pirmi metai ir daugelio problemų, kurios mums atrodo naujos, sprendimo būdai jau seniai atrasti. Dviračio išradinėti tikrai neverta“, - „Lietuvos žinioms“ sakė elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis

Mažmeninė ir didmeninė elektros rinka

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, galiojančias licencijas šiuo metu turi 68 nepriklausomi elektros tiekėjai, iš jų veiklą vykdo 21 įmonė.

„Kad tiekėjų yra daug, nėra blogai, svarbiausia, kad jie atsakingai vykdytų veiklą ir kad jų nuostolių nereikėtų padengti kitiems rinkos dalyviams“, - sakė R. Staniulis.

Jo nuomone, nepriklausomus elektros energijos tiekėjus pagal jų pasirinktą prekybos elektra modelį galima suskirstyti į kelias grupes. Dalis įmonių susirenka elektros vartotojus ir stengiasi jiems užtikrinti reikiamą elektros kiekį. „Iš esmės jie perka didmeninę elektros energiją, o parduoda mažmeninę. Jų verslas – susirasti vartotoją bei suvaldyti riziką, kad gautų pigesnės elektros nei parduoda“, - aiškino R. Staniulis.

Kita įmonių grupė užsiima tik didmenine prekyba. Šios įmonės neparduoda elektros galutiniams vartotojams, o parduoda kitiems tiekėjams. Pavyzdžiui, rusiškos elektros importuotoja „Inter RAO Lietuva“ gali pagal dvišales sutartis ar kitais būdais užtikrinti elektros pardavimą kitiems tiekėjams.

Trečiai grupei priskirtinos įmonės, kurios priklauso elektros energijos gamintojams ir užsiima mažmenine prekyba, pavyzdžiui, „Lietuvos energijos“ antrinė įmonė „Energijos tiekimas“, „Latvenergo“ antrinė įmonė „Elektrum“ arba „Eesti Energijos“ antrinė įmonė „Enefit“.

„Dažnai šių trijų grupių įmonių veikla susipina. Gretimų šalių didelėms energetikos įmonių grupėms priklausančios bendrovės užsiima ir didmenine, ir mažmenine prekyba, o, pavyzdžiui, šveicarų „Alpiq Energija Lietuva“ - tik didmenine prekyba“, - teigė R. Staniulis.

„Litgrid“ duomenimis, 2013 metais daugiau kaip 80 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos buvo nupirkta biržoje, likusi dalis – pagal dvišales sutartis tarp nepriklausomų tiekėjų ir gamintojų.

Perka biržoje, bet sudaro dvišales sutartis

Lietuva per metus suvartoja apie 65 proc. importinės elektros, kai kuriais mėnesiais ši dalis siekia ir daugiau kaip 80 procentų. Pagal galiojančius teisės aktus, visa į šalį importuojama elektros energija prekiaujama elektros biržos „Nord Pool Spot“ (NPS) Lietuvos prekybos zonoje.

„Tiekėjai gali pirkti elektrą biržoje arba pagal dvišales sutartis. Kadangi didžioji suvartojamos elektros dalis importuojama, daugiausia prekyba vyksta biržoje. Tačiau ir importuotojas gali elektrą nusipirkti biržoje ir paskui ją parduoti pagal dvišales sutartis“, - teigė R. Staniulis.

Kartais įmonės, pasak jo, pasirašo dvišalį susitarimą, kad viena importuojamą elektrą parduos biržoje, o kita - tam tikrą kiekį šios elektros biržoje nupirks. O tam, kad apsidraustų nuo kainų svyravimų, šalys susitaria, kad skirtumą ar dalį skirtumo tarp sutartos kainos ir biržos kainos viena kitai kompensuos.

Pavyzdžiui, sutartyje nustatoma, kad viena įmonė iš kitos pirks elektrą ne didesne nei 16 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) kaina, o biržoje nusistovi 18 ct/kWh kaina. Perkančioji įmonė biržoje už elektrą tiek ir sumoka, o parduodančioji 2 ct/kWh skirtumą jai kompensuoja. Taigi realiai viena įmonė pardavė elektrą po 16 ct/kWh, o kita už tokią pat kainą ją nupirko – kaip ir buvo susitarta.

Pasak R. Staniulio, tokie susitarimai biržos prekybos taisyklėms neprieštarauja. Toks mechanizmas esą veikia visose Skandinavijos valstybėse.

Perka iš tos pačios grupės įmonės

Bendrovės „Energijos tiekimas“ generalinis direktorius Algirdas Juozaponis teigė, kad įmonė tiesiogiai nedalyvauja NPS biržoje, mat jos elektros energijos portfelį formuoja kontroliuojanti bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“, kuri savo ruožtu valdo valstybei priklausančias elektros gamybos įmones Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, Kauno hidroelektrinę ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Ir „Energijos tiekimas“, ir „Lietuvos energijos gamyba“ priklauso valstybės valdomų elektros energijos įmonių grupei „Lietuvos energija“.

Daugiau kaip penkiems šimtams iš beveik 6 tūkst. savo klientų „Energijos tiekimas“ parduoda elektrą su biržos kaina susieta kainodara. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šie vartotojai už elektros energiją mokėjo apie 2-3 ct/kWh mažiau negu tie, kurie elektros energijos kainą fiksavo. Vis dėlto fiksuotų kainų sutartys sudaro per 85 proc. įmonės portfelio.

Kaip ir dauguma nepriklausomų tiekėjų Lietuvoje, „Energijos tiekimas“ daugiausia sutarčių su vartotojais sudaro vieniems metams, tačiau yra pasirašiusi ir ilgesnio termino sutarčių, taip pat - neterminuotųjų.

Latviai ir estai elektrą įsigyja biržoje

Latvijos ir Estijos valstybės valdomų elektros gamybos įmonių grupės antrinės įmonės Lietuvoje, čia neturinčios elektros gamybos pajėgumų, nuo 2013 birželio visą reikalingą elektros energijos kiekį perka tik biržoje.

Įmonių vadovai LŽ aiškino, kad praėjusių metų vasarą atsiradus elektros biržos Latvijos kainų zonai, eksportas ir importas tarp NPS sistemos šalių pasidarė automatiškas ir nėra galimybės sudaryti fizinio pirkimo ir pardavimo tiekimo sutarčių tarp subjektų, esančių skirtingose NPS sistemos šalyse.

„Elektrum Lietuva” anksčiau didžiąją dalį elektros energijos Lietuvos klientams tiekė iš savo pagrindinės kompanijos „Latvenergo” pagal dvišalį susitarimą. Tačiau nuo praėjusių metų birželio visą elektros energiją klientams perka NPS Lietuvos kainų zonoje. Daugiau kaip 95 proc. „Elektrum Lietuva” klientų įsigyja elektrą pagal sutartis fiksuota kaina.

Biržoje elektrą perka ir maždaug 700 klientų Lietuvoje aptarnaujanti „Enefit“. Tiesa, ji su vartotojais šiuo metu nesudarinėja naujų sutarčių fiksuotomis kainomis, nors didžiojoje dalyje anksčiau pasirašytų ilgalaikių sutarčių kainą fiksavo.

Kelios įmonės pasitraukė iš rinkos

„Pagrindinė mažmeninės prekybos įmonių rizika ta, kad jos sudaro sutartis su vartotojais, kuriems elektra tiekiama fiksuota kaina vienus ar dvejus metus. Kai tiekėjas pasirašo tokias sutartis su tūkstančiu ar daugiau klientų, jis turi užsitikrinti, kad gaus atitinkamą kiekį pigesnės elektros. Deja, pernai dalis įmonių pasitraukė iš rinkos būtent todėl, kad staiga išaugus biržos kainoms parduodamos elektros kaina tapo mažesnė už perkamos“, - priminė R. Staniulis.

Pernai elektros biržoje pakilus kainoms, kai kurios bendrovės, sudariusios su vartotojais tiekimo sutartis fiksuota kaina ir didelę dalį elektros pirkusios biržoje, nesugebėjo tęsti veiklos.

Kainų komisija panaikino nepriklausomo elektros energijos tiekimo ir gamtinių dujų tiekimo licencijų galiojimą bendrovėms „Sky Energy Group“ (dabar „Saurama“) ir „Energo life“. Be to, veiklos licencijos buvo sustabdytos nepriklausomiems tiekėjams „Elektra visiems“ ir „ECO Energy Systems“.

Po to kai kurie nepriklausomi tiekėjai prognozavo, kad šiemet iš rinkos pasitrauks dar 4-5 elektros pardavėjai, o pajėgios konkuruoti liks tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių elektros energijos įmonių grupėms priklausančios bendrovės „Energijos tiekimas“, „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ bei rusiškos elektros importuotojas „Inter RAO Lietuva“.

„Didiesiems tiekėjams, tokiems kaip „Lietuvos energija“, „Latvenergo“ ar „Inter RAO“, paprasčiau valdyti riziką, nes jos turi ir elektros prekybos, ir gamybos įmones, todėl maždaug gali prognozuoti, už kokią kainą elektrą pagamins ir kad galės parduoti bent jau ne už mažesnę nei gamybos kainą. O mažesnės įmonės, kurios elektrą perka tik biržoje ar iš kitų tiekėjų, gali draustis finansų rinkoje. Deja, tenka pripažinti, Lietuvoje ši rinka dar nėra pakankamai likvidi“, - pripažino R. Staniulis.

Padėtis turėtų pasikeisti šių metų pabaigoje, kai, kaip tikimasi, turėtų pasirodyti Skandinavijos biržos „NASDAQ OMX Commodities“ patrauklesni finansiniai produktai, kurie leistų apsidrausti nuo kainų svyravimų ir Lietuvos elektros rinkos dalyviams.

Rubrika rengiama bendradarbiaujant su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"