TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaip uostą pavadinsi - nepagadinsi

2010 02 17 0:00
Naujo uosto idėja ir vėl atgimsta, kalbama apie šiaurinio uosto trąsą arba išorinį uostą, "Baltmax" tipo tanklaivių (17 metrų grimzlės) krantines.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Buvę Melnragės uosto vizijos politiniai oponentai šiuo metu priklauso šalies valdančiųjų koalicijai, kuri, padariusi taktinį vingį, tęsia anksčiau kritikuotos jūrinės strategijos liniją.

Jūros naudojimo klausimai Lietuvoje, kitaip nei senos demokratijos valstybėse, kurios į pirmąją vietą kelia ekonominius interesus, tarsi natūraliai žengiančius į taktą su visuomenės poreikiais, tebelieka politikos įrankiu. Argumentas - vis tie patys 99 kranto linijos kilometrai, kuriuose turi tilpti ir turizmas, ir rekreacija, ir vaizdas į saulėlydį pro nuosavo būsto langą. Ir, žinoma, daug stipresnė nei vokiečių, olandų ar belgų meilė gamtai.

Nėra garantijų, kad būsimi rinkimai į savivaldybių tarybas, prieš kuriuos kandidatų aistros ypač ima tarpti, nesukels naujos savireklamos uosto motyvais bangos. Visų pirma - protestų apskritai prieš uosto veiklą, o antra - prieš valstybės planus, kuriuos kartą mums už dyką bandė sumodeliuoti Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA). Dar kartą, tik šįkart už pinigus, jūrinę perspektyvą mums rodys konkursą laimėję kiti užsieniečiai - gal kinai, gal ispanai ar amerikiečiai.

Nemokamai parengtą studiją, lyg kokį priešišką Lietuvos valstybei japonų išpuolį, aršiai sukritikavo uostamiesčio visuomenės veikėjai. Taip buvo prieš rinkimus į Seimą 2008 metais, prieš rinkimus į Klaipėdos savivaldybės tarybą 2007-aisiais ir dar anksčiau - vykstant liberalcentristų skyryboms. Bet jei nebūtų tos (gal ne visai vykusios) salos priešais Melnragę modelio grafinės išraiškos, tai nebūtų į ką atsiremti, kai po dešimtmečio rengiama antroji šiaurinio uosto statybos galimybių studija.

Agitavo priešintis

Jūrinę valstybės perspektyvą remiantys klaipėdiečiai pamena, kad į pasipriešinimo judėjimą buvo bandoma įtraukti ir tuometį prezidentą Valdą Adamkų. "Negi nėra jokių kitų dabartinio Klaipėdos jūrų uosto veiklos rezervų, nejau šio "monstro", pavadinto giliavandenio uosto vardu, statyba yra vienintelis kelias konkurencingumui tarp kitų Baltijos jūros uostų didinti?" - pareiškime prezidentui tąkart klausė Liberalų ir centro frakcijos Seime atstovas Vytautas Grubliauskas ir ragino skelbti referendumą. Referendumas neįvyko, bet miesto taryba balsavo už 600 žmonių apklausą (tokiu respondentų skaičiumi nuspęsta apsiriboti dėl kainos). Tąkart į klausimą "Pritariate ar nepritariate, kad jūroje ties Melnrage būtų įrengtas giliavandenis uostas", neigiamai atsakė 51 proc. apklaustųjų. Nekilnojamojo turto kainų augimo metu Melnragėje nuosavybės turinčius asmenis ypač gąsdino mintis, kad nuvertės jų turtas arba kad jis bus nusavintas.

2008 metų vasarą prie takelio į Melnragės paplūdimį ant apsauginio betono bloko akis traukė užrašas "Ne - Melnragės giliavandeniam uostui. Liberalų sąjūdis". Tai buvo įvertinta kaip politinis žaidimas. Vėliau šis šūkis naudotas ir šios partijos kandidatų į Seimą plakatuose, kurie buvo kabinami net ant persirengimo kabinų pliaže. "Giliavandenio uosto naftos ir dujų statinėms - ne vieta paplūdimiuose!" - taip "geros valios žmonės" buvo agituojami "priešintis nepamatuotoms valdžios kvailystėms". Ir, žinoma, balsuoti už gamtą saugančius "paprastus pajūrio gyventojus".

Iš keturių Liberalų sąjūdžio politikų, kurių pavardės buvo nurodomos politinėje reklamoje "Ne - giliavandeniam uostui Melnragėje!", visi šiuo metu yra valdžioje. Eligijus Masiulis - susisiekimo ministras, buvęs europarlamentaras Eugenijus Gentvilas - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius, Vytautas Grubliauskas - Seimo narys antrą kadenciją, Artūras Šulcas - apskrities viršininko pavaduotojas.

Dabar - valstybiškai

2008 metais tuomečio premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybės palaiminta naujo uosto idėja ir vėl atgimsta, tik kitaip apvilkta. Šiomis dienomis KVJUD iš naujo skelbs projektinių pasiūlymų studijos parengimo konkursą, kuris pernai rudenį buvo nutrauktas, siekiant išsiaiškinti, ar ši nesidubliuoja su Energetikos ministerijos užsakyta dujų terminalo studija. Tik dabar, vengiant asociacijos su neva socialdemokratų planais, ankstesnio pavadinimo atsisakyta. Kalbama apie šiaurinio uosto tąsą arba išorinį uostą, "Baltmax" tipo tanklaivių (17 metrų grimzlės) krantines.

Buvusioji KVJUD vadovybė, tęsdama premjero Andriaus Kubiliaus neatšauktą procesą, 2009 metų gegužės mėnesį pateikė paraišką galimybių studijos bei poveikio aplinkai vertinimo (PAV) daliniam finansavimui gauti iš Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) programos. Gruodį Europos Komisija (EK) priėmė teigiamą sprendimą. Numatomas dalinis finansavimas sieks 500 tūkst. eurų. EK, patenkinusi lietuvių paraišką, vargu ar įsivaizdavo, kad studijos užsakymas pateko į rankas tiems, kurie ankstesnes išvadas, kuriomis bus naudojamasi ir šįkart, aršiai kritikavo.

Pradėjęs vadovauti uostui E.Gentvilas į LŽ klausimą, kaip elgsis, kai teks užsiimti naujo uosto paruošiamaisiais darbais, išsigynė buvęs idėjos kritikas. "Aš nebuvau priešininkas, labiau nuosaikus. Šiandien lygiai taip pat abejoju, ar reikia tokio, koks sumanytas. (...) Uosto ribose dar yra rezervų krauti 40-45 mln. tonų krovinių. Uosto jūroje gali prireikti dėl suskystintų dujų. Svarstykime japonų idėją neatmesdami kitų vietos variantų", - yra sakęs E. Gentvilas.

Seimo narys V.Grubliauskas šiuo metu irgi ne toks kategoriškas. Ir jis sutiktų atsižvelgti į pasikeitusią valstybės ekonominę padėtį.

Lauks daugiau pasiūlymų

Energetikos ministerijai JAV kompanija "Science Applications International Corporation" rengia suskystintų gamtinių dujų importo galimybių studiją, kurią numatoma baigti šių metų vasarą. KVJUD ir pernai buvo paskelbusi giliavandenio uosto statybos galimybių studijos su projektiniais pasiūlymais parengimo ir PAV atlikimo konkursą, bet jį nutraukė. E.Gentvilas norėjo susipažinti su tarpine amerikiečių ataskaita. Įsitikinęs, kad nagrinėjamas vienas uostas, o ne du, ir kad studijos papildys viena kitą, jis sutiko konkursą organizuoti iš naujo.

Pasak KVJUD rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, pirmajame konkurse dalyvavo trys įmonės jungtinės veiklos pagrindais - lietuviai su užsieniečiais. Tačiau jis esą buvo nutrauktas ne tik dėl veiksmų derinimo su Energetikos ministerija, bet ir dėl kitų priežasčių: pasiūlymų kainos buvo per aukštos, tuomet dar nebuvo žinomas EK atsakymas dėl finansavimo, be to, konkursas buvo perdaug sudėtingas - ribojo dalyvių ratą. Todėl dabar nuspręsta atskirti projektinius pasiūlymus ir PAV tyrimą, kad galėtų dalyvauti daugiau kompanijų. Pasak A.Drungilo, KVJUD suinteresuota kuo mažiau pridėti savo pinigų, todėl norėtų, kad bendra užsakymo kaina neviršytų milijono eurų, t. y. maždaug 3,5 mln. litų.

Jau skelbta, kad amerikiečiai nagrinėjo 5 terminalo statybos alternatyvas Būtingėje ir Klaipėdoje.

Numatoma, jog pasinaudojus japonų ir amerikiečių medžiaga "Baltmax" krantinių projektavimo pasiūlymai su PAV galėtų būti parengti per dvejus metus. Tada būtų daromas detalusis planas ir techninis projektas.

Pagal anksčiau rengtą konkursui užduotį, projektavimas turėtų vykti dviem etapais. Pirma - vienos universalios naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų importo krantinės, vamzdžiais sujungtos su kranto rezervuarais, vėliau - konteinerių terminalo. Jeigu terminalas būtų statomas atokiau, o tokį norą yra išreikęs ministras E.Masiulis, tai turėtų įtakos kainai. Arba - dujų terminalas turėtų būti atskiras objektas. Arba - Lietuva nieko nepastatys.

Japonai buvo apskaičiavę, kad naujas uostas Lietuvai kainuotų per 2 mlrd. litų. Tačiau tuomet užduoties statyti dujų terminalą mūsų šalis nekėlė. Praktika rodo, kad projektai, kurių studijas remia Europos Sąjunga, gali tikėtis ir tolesnės paramos. Bet tai priklausytų nuo politikų vienybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"