TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kalakutai prisijaukina lietuvius

2012 06 05 7:29

Dabar kalakutai Lietuvos ūkiuose užima antrą vietą po vištų. Nors pastarosioms pagal gausumą neprilygsta, kalakutai gerokai pralenkė kadaise populiarias žąsis ir antis.

Per ketverius metus Lietuvoje auginamų kalakutų skaičius padidėjo du kartus - nuo 104,4 tūkst. 2008-aisiais iki 207,6 tūkst. 2012 metais. Šių paukščių augintojų nesužlugdė nei pigesnė lenkiška produkcija, nei nepalanki valstybės mokesčių politika. Pagal kalakutienos suvartojimą lietuviai sparčiai vejasi europiečius.

Verslo pagrindas - paruošta produkcija

1995 metais pirmasis Lietuvoje specializuotą kalakutų ūkį įkūręs ūkininkas Vladas Baltuonis teigia, kad iki šiol išsilaikė tik todėl, kad viską daro pats. Baltuonio kalakutų ūkyje Kretingos rajone prieš devynerius metus buvo pastatyta skerdykla su išpjaustymo cechu, o iš čia produkcija keliauja į parduotuves nuo Gargždų iki Vilniaus. "Jeigu neturėtume skerdyklos, perdirbimo cecho, prekybos tinklo, galėtume kalakutų nebeauginti, nes gyvų jų niekam nereikia", - ironizavo verslininkas.

Net ir didžiąją dalį pašaro auginamiems paukščiams V.Baltuonis užsiaugina pats maždaug 200 hektarų plote. Kalakutai nuo 1,5 mėnesio lesinami daugiausia ūkyje užaugintų kviečių, kvietrugių, žirnių, kurie vėliau maišomi su vitaminų-baltymų priedu, pašaru.

Viliją ir Vladą Baltuonius galima laikyti kalakutų auginimo Lietuvoje pionieriais. Prieš 17 metų jie pirmieji į Lietuvą atsiskraidino baltųjų kalakutų kiaušinių partiją iš Anglijos, išperino juos inkubatoriuje ir ilgai turguje įtikinėjo žmones, kad šie maži paukščiukai užaugs beveik 10 kartų didesni nei mėsinės vištos.

Baltuoniai prisimena, kad ilgainiui baltieji kalakutai lietuviams pradėjo patikti, nes atrodo neįprastai, užauga dideli ir puošia šeimininko sodybą. O svarbiausia - jų mėsa gerokai liesesnė ir skanesnė nei kitų naminių paukščių.

Konkuruoja kokybe

Dabar ūkyje auginama apie 10 tūkst. anglų sunkiųjų baltųjų mėsinių kalakutų. Per 6-7 mėnesius užaugintas šios veislės paukštis gali sverti 20-25 kg. Paukščių per Kalėdas užsisako organizacijos - kaip šventinę dovaną savo darbuotojams. Šiam tikslui auginami mažesni - 6-9 kg svorio - kalakutai. Prekybai tiekiamos ne tik išpjaustytos kalakutų šlaunelės, krūtinėlės, filė, bet ir kalakutienos dešrelės.

V.Baltuonio kalakutams nekarpomi snapai, neribojama jų laisvė fermoje. Verslininkas tikina, kad toks gyvenimo būdas turi įtakos ir užaugintos mėsos kokybei.

"Kalakutų paklausa Lietuvoje didėja, bet augintojų ūkių plėtrą stabdo Vyriausybės priimti sprendimai didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Dėl to Lietuvoje užauginta produkcija tampa ne tokia konkurencinga. Mes jau seniai verslą pradėjome, gerokai įsibėgėjome ir nebegalime sustoti. Tačiau mokesčių našta stabdo naujo verslo plėtrą", - svarstė V.Baltuonis.

Verslininkas LŽ pasakojo, kad Lenkijoje kalakutų augintojai turi nepalyginti geresnes verslo sąlygas: nuo vieno paukščio jie esą moka vos kelis grašius mokesčių. "Mėsai ten taikomas 5 proc. PVM, pašarams - iki 8 proc., yra įvairių lengvatų", - verslo sąlygų kaimynams pavydi vyras.

Save V.Baltuonis vadina smulkiuoju ūkininku, nors per metus užaugina apie 30 tūkst. kalakutų. Tačiau stambius perdirbėjus, konkurentus, pavyzdžiui, bendrovę "Arvi kalakutai", kad ir kaip atrodytų keista, mini geru žodžiu. "Aišku, mums tenka taikytis prie jų kainų, tačiau jie, galima sakyti, išpopuliarino kalakutieną, kartu ir mums padėjo, nes mažiau išleidome lėšų reklamai", - neslėpė V.Baltuonis.

Pasak verslininko, dabar lietuviškos kalakutienos filė kainuoja apie 20 litų už kg, visas kalakutas - beveik 12 litų už kg.

Verslininkas mano, kad didžiausia konkurencija yra ne tarp vietos kalakutų augintojų, o su įvežama pigia lenkiška produkcija. Su ja įmanoma konkuruoti tik kokybiškais produktais, kurių ieško vietos vartotojai.

"Lenkai augina daugybę kalakutų, bet kokybiškiausią produkciją jie eksportuoja į Vokietiją, į kitas Vakarų Europos šalis. O mums atveža, kas lieka", - įsitikinęs verslininkas.

Beveik viską išveža į Lenkiją

14 metų kalakutų verslu užsiimantys Rūta ir Gintas Cimakauskai iš Lazdijų rajono per metus išaugina apie 60 tūkst. kalakutų. Iš jų beveik 80 proc. gyvų paukščių nuperka lenkai, ir tik maždaug 10 proc. - lietuviško kapitalo bendrovė "Arvi kalakutai". Ir lenkai iš Olštyno vaivadijos, ir lietuviai perdirbėjai užaugintus kalakutus pasiima tiesiai iš Cimakauskų ūkio.

Į Lenkiją gyvus kalakutus verslininkai veža jau septynerius metus. Pasak verslininkės, lenkai - patikimi partneriai, laiku atsiskaito ir gana neblogai už Lietuvoje išaugintus kalakutus moka. Tiesa, pastaruoju metu kaina kiek mažesnė nei anksčiau, bet parduoti lenkams vis tiek apsimoka.

"Lenkijoje skerdyklų daug, rinka nusistovėjusi, todėl kainų politika gana skaidri, nepriklausanti nuo vieno asmens ar perdirbėjo norų, sąlygos - geros, dėl to jaučiamės saugūs ir ką nors keisti būtų neprotinga. Kol kas neturime minčių visus kalakutus parduoti Lietuvoje", - lenkus gyrė LŽ pašnekovė.

R.Cimakauskienė pasakojo, kad kalakutams užauginti reikia laiko: patelės iki 9,5 kg užauga per 16 savaičių, patinėliai iki 19 kg - per 21 savaitę. Pašarų kaina kas pusmetį svyruoja apie 30 proc., todėl kinta ir užaugintų paukščių kaina, o rinka diktuoja savas sąlygas. Antai rudenį už kilogramą užauginto patinėlio mėsos lenkai mokėjo 6,3 zloto, o dabar - 5,4 zloto.

"Tenka laviruoti ir prisitaikyti prie rinkos kainos. O tai padaryti pavyksta, jeigu diegi technologines naujoves, atsisakai rankų darbo, sukuri gerą pašarų sudėtį bei sudarai tinkamą aplinką paukščiams", - pasakojo kalakutų augintoja.

Tik nedidelę dalį produkcijos Cimakauskai išdoroja savo mažoje skerdyklėlėje ir supjaustytą šviežią mėsą parduoda tiesiai pirkėjams mobiliuose ūkininkų turgeliuose.

Auginti kalakutus Cimakauskus paskatino tie patys lenkai. "Kadangi gyvename pasienyje, Suvalkai nuo mūsų už 40 kilometrų, matėme, kad tuo metu, kai Lietuvoje šventėms galėdavai nusipirkti tik atvežtinių šaldytų kalakutų, lenkai jau gamino ir kalakutienos kumpinę dešrą. Pamanėme, kad ir pas mus galėtų taip būti, taip ir kilo mintis imtis kalakutų verslo, kol rinka tuščia. Ir kalakutus, ir pašarus, ir įrangą, ir patarimus vežėmės iš Lenkijos, net ir fermą pastatė lenkai", - aiškino R.Cimakauskienė.

Moteris įsitikinusi, kad dabar lietuviški kalakutai skanesni ir kokybiškesni už lenkiškus, mat lietuviai "dar neišmoko iš paukščių išgręžti visos naudos", mūsų ūkininkų kalakutai ir gyvena erdviau, ir vaikšto laisviau, ir maitinami geriau.

Dominuoja viena perdirbimo įmonė

Daugiausia kalakutienos produktų Lietuvoje pagamina vienintelė Baltijos šalyse specializuota kalakutienos gaminių bendrovė "Arvi kalakutai", per metus patiekianti apie 5,5 tūkst. tonų kalakutienos ir jos gaminių.

UAB "Arvi kalakutai" komercijos direktorius Marius Raila anksčiau LŽ teigė, kad bendrovė prekiauja tik Lietuvoje užaugintų kalakutų mėsa. Dalis produkcijos eksportuojama, tačiau daugiausia produkcijos parduodama Lietuvoje - "Arvi kalakutai" firminėse parduotuvėse bei daugiau nei 600 prekybos vietų visoje Lietuvoje.

Iš didžiųjų mėsos perdirbėjų kalakutienos produktus gamina tik įmonių grupė "Biovela group". "Utenos mėsa" ir "Biovela" į rinką tiekia tris produktus: vytintą kalakutienos dešrą, virtą kalakutienos kumpį bei marinuotą kalakutienos šašlyką.

"Biovela group" generalinis direktorius Virginijus Kantauskas mano, kad kalakutienos gaminiai rinkoje turi savo nišą. Maždaug pusę gamybai reikiamo kalakutų mėsos kiekio įmonės įsiveža iš Lenkijos, kitą dalį perka iš Lietuvos ūkininkų. "Lietuvos augintojai viso reikiamo kiekio neužaugina, be to, kai kurie augintojai patys pradeda pardavinėti savo produkciją", - LŽ sakė V.Kantauskas.

Kitos žinomos mėsos perdirbimo įmonės kalakutienos produktų negamina. "Lietuvoje yra specializuota kalakutienos produktų gamintoja, tad į šią rinką kol kas nežengėme, bet apie tai svarstome", - LŽ teigė mėsos įmonės "Samsonas" direktorius Gediminas Tilindis.

Faktai

Kalakutai yra gana lepūs ir išrankūs maistui paukščiai.

Remiantis statistika, vienas europietis suvalgo apie 3,6 kg kalakutienos per metus, lietuvis - 2,5 kg.

Italijoje vienas žmogus per metus suvalgo suvalgo iki 6 kg kalakutienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"