TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kalėdoms - karpių "derlius"

2009 11 02 0:00
Šiuo metu šalyje jau beveik visi dirbtiniuose tvenkiniuose žuvis auginantys verslininkai turi ekologiško ūkio statusą.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors dirbtiniuose telkiniuose augintų žuvų pardavimo apimtis vidaus ir užsienio rinkose šiek tiek aptirpo, jų augintojai tikisi šiemet sėkmingai parduoti produkciją.

Dirbtiniuose vandens telkiniuose žuvis auginantys verslininkai tikino, kad skaudžiausiai pajuto krizę, kai buvo kelis kartus padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM), - per vieną naktį nuo 5 proc. iki 19 proc., o vėliau ir iki 21 procento. Jie teigė, jog šį mokestį turėjo dengti pelno sąskaita, nes tiek branginti parduodamų žuvų neišdrįso. Verslininkai neslėpė, kad krašto gyventojams jų auginamos žuvys, t. y. daugiausia karpiai, yra prabangos prekė, ne visi įstengia jų nusipirkti.

Šiuo metu vidutinė karpių kilogramo kaina siekia apie 10 litų. Tačiau norėdami parduoti kuo daugiau šviežių žuvų verslininkai nuolat organizuoja išpardavimus - nuleidžia jų kainą kone 50 procentų. Žadama, kad prieš didžiąsias žiemos šventes tokių akcijų žuvų prekybos vietose neturėtų stigti.

Trečdalis - kaimynams

"Šįmet žuvų bus parduodama daug ir itin geros kokybės", - LŽ tvirtino UAB "Daugų žuvis" direktorius žuvininkystei Arvydas Mikuckas. Jis prognozavo, kad dar šiais metais bendrovė turėtų parduoti apie 400 tonų šviežių žuvų. Pasak pašnekovo, daugiausia tvenkiniuose užaugintų karpių išvežama į Lenkiją ir Vokietiją, taip pat į Latviją.

"Kai prasidėjo krizė, užsakovai iš Lenkijos atsisakė mūsų žuvų, todėl pernai ten jų pardavėme vos 262 tonos, o 2007 metais - 366 tonas", - dėstė pašnekovas.

Anot A.Mikucko, eksportui skiriama apie 70-80 proc. produkcijos. Likusias žuvis įmonė parduoda vidaus rinkoje - tiekia prekybos centrams, prekiauja jomis šalies turgavietėse. Direktorius žuvininkystei užsiminė, kad šiuo metu dairomasi naujų rinkų. Tačiau, pasak A.Mikucko, dėl tradicinio pirkėjų pasirinkimo esą sunku įsisprausti į kitų šalių rinkas, juk, pavyzdžiui, prancūzai valgo jūrines žuvis.

"Žvalgomės po Rusijos rinką. Ten kyla problemų dėl veterinarijos tarnybų, tad dabar padavėme paraišką, kad jų inspektoriai atvyktų pas mus", - apie pasirengimą eksportuoti į naujas rinkas kalbėjo įmonės atstovas.

Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Akvakultūros ir vidaus vandenų skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Janėnas LŽ teigė, jog šiemet, spalio 1-osios

duomenimis, jau parduota 16 proc. daugiau žuvų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Jo nuomone, tai lėmė pernykščių metų produkcijos likutis, be to, ir praėjusi žiema buvusi palanki auginti žuvis.

"Karpių kainos mažėja jau antrus metus, nors PVM ir padidėjo. Praktiškai visą rugsėjo mėnesį buvo nuolat organizuojamos prekybos akcijos - žuvys parduodamos po 5-6 litus už kilogramą", - pasakojo specialistas.

Anot L.Janėno, apie trečdalį užaugintų žuvų šalies verslininkai parduoda Latvijoje ir Lenkijoje, šiek tiek jų išveža į Baltarusiją ir Estiją. Iš 2008-aisiais parduotų daugiau kaip 3 tūkst. tonų gyvų žuvų eksportuota per 800 tonų. 2007 metais išvežta 1,2 tūkst. tonų žuvų. Pernai latviai ir lenkai, pasak L.Janėno, jau neturėjo žuvims pinigų. "Iš žuvų eksporto gaunama apie 7 mln. litų pajamų, o visa užaugintų žuvų metinė apyvarta siekia maždaug 23 mln. litų. Kokie bus šie metai žuvis dirbtiniuose telkiniuose auginantiems verslininkams, kol kas sunku pasakyti, nes pagrindinė prekyba prasideda gruodžio mėnesį. Šįmet žuvų "derlius" vidutinis, tad jų numatoma parduoti panašiai tiek, kiek pernai", - kalbėjo L.Janėnas.

Jis pripažino, jog verslininkų pelną gerokai apkarpė padidintas PVM, nes tiek karpių, tiek kitų žuvų kainos krito. Pašnekovas pažymėjo, kad žuvų augintojai neturėjo kur trauktis, mat buvo daug likę ir pernykščių neparduotų žuvų.

Tampa prabangos preke

UAB "Daugų žuvis" direktorius žuvininkystei A.Mikuckas pabrėžė, kad vidaus rinka perpildyta dirbtiniuose telkiniuose auginamų žuvų produkcijos, nes pastaruoju metu ją gali įpirkti ne kiekvienas pirkėjas. "Parduotuvėje kilogramas karpių kainuoja beveik 11 litų, tad žmonėms jie tapo prabangos preke. Anksčiau gyventojai labiau pirko šviežias žuvis. Todėl žuvininkai ieško eksporto galimybių, ypač į tas šalis, kurios yra arčiau mūsų sienos, - į Lenkija, Latviją, Rusiją", - dėstė A.Mikuckas.

UAB Šalčininkų žuvininkystės ūkio vyriausiasis žuvininkas Jurgis Zableckis LŽ sakė, kad prekinių žuvų įmonės tvenkiniuose užauginta panašiai kaip ir ankstesniais metais - apie 300 tonų. Ši bendrovė apie 95 proc. žuvų parduoda vidaus rinkoje, o likusias išveža į Latviją.

J.Zableckis pabrėžė, jog žuvų kainos priklausys nuo rinkos. "Jei žuvys didelės, prekyba vyksta gerai, net tuo atveju, kai kainos nėra labai mažos. Pernai beveik kiekvieną dieną parduodavome po 200-300 kilogramų, o dabar išvežame po 0,5 tonos. Taip yra dėl to, kad žuvys stambios, sveria apie 1,5-2 kilogramus. Tokias gyventojai labai noriai perka", - aiškino jis.

Anot žuvininko, kai prekyba sėkminga, galima ir kainas peržiūrėti, bet paprastai jos derinamos su konkurentais. Ar šįmet žuvys dar brangs, J.Zableckis nedrįso prognozuoti. Jo nuomone, kainos turėtų išlikti tokios kaip dabar. Pašnekovas pabrėžė, jog žuvų augintojų konkurencija ypač didelė. O tai, kad šįmet užaugo itin daug ir gerų žuvų, turėjo įtakos prieinama kokybiškesnių pašarų kaina - dėl to ir žuvys buvo dažniau šeriamos.

Tuo metu tik vidaus rinkai žuvis tiekiančios UAB "Armolė" vyriausioji finansininkė Svetlana Šabatariova LŽ sakė, kad šios įmonės pardavimas sumažėjo maždaug 30 procentų. Ji teigė, jog karpiais prekiauti bendrovė pradės nuo gruodžio mėnesio. "Šįmet užauginome apie 60 tonų karpių, kaip ir ankstesniais metais. Dėl kritusios paklausos teko, net padidėjus PVM, nuleisti pardavimo kainas", - aiškino finansininkė.

Ekologiškiems karpiams - parama

Akvakultūros ir vidaus vandenų skyriaus vyriausiasis specialistas L.Janėnas pažymėjo, kad pastaruoju metu žuvininkai ypač daug dėmesio skiria ekologijai. Pasak jo, yra patvirtintos pašarų pagal ES reglamentavimą taisyklės. "Taikoma daug suvaržymų, pavyzdžiui, neleidžiama naudoti chemikalų profilaktikos priemonėms. Dėl to užauginama mažiau žuvų, tačiau galima pretenduoti į ES paramą. Tiesa, ši parama teikiama tik pradedantiesiems ekologiškai auginti žuvis. Daugelis kitų žuvininkų, kurie verčiasi tuo ne pirmus metus, dabar gali tikėtis paramos tik iš valstybės biudžeto", - kalbėjo jis.

Anot L.Janėno, paramos dydis priklauso nuo to, kiek ūkininkas gauna pajamų iš savo tvenkinių, - kuo daugiau hektarų, tuo daugiau lėšų. Šiuo metu šalyje jau beveik visi dirbtiniuose vandens telkiniuose žuvis auginantys verslininkai turi ekologiško ūkio statusą.

Faktai

Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien mūsų krašte prekines tvenkinių žuvis augina 19 bendrovių ir apie 50 ūkininkų. Lietuvoje yra 10,5 tūkst. hektarų pramoninių žuvininkystės tvenkinių.

Daugiausia dirbtiniuose vandens telkiniuose ūkininkai užaugina karpių. Jie sudaro apie 97 proc. visų tvenkiniuose auginamų žuvų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"