TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kalėdų senelis išsimokėtinai

2007 12 19 0:00

Prieš Kalėdas išlaidų paprastai padaugėja. Iš kur gauname pinigų?

Dalį kalėdinių išlaidų dar uždirbsime. Bankų statistika rodo, kad gruodžio mėnesį į gyventojų sąskaitas pinigų patenka daugiau nei įprastai. Dalis jų gaunama iš užsienio, bet daugiau - iš vietos įmonių, įstaigų ar organizacijų. Dalį galbūt esame susitaupę. Jei dar trūksta, teks arba riboti norus, arba ryžtis skolintis.

Ar dabar tinkamas metas skolintis?

Šių metų vasaros pabaigoje "TNS Gallup" atlikto tyrimo "Finansų monitoringas. Lietuvos namų ūkių finansinis elgesys" duomenimis, maždaug kas 6 proc. namų ūkių turi būsto paskolą, 12 proc. - vartojimo paskolą, 19 proc. naudojasi pirkimo išsimokėtinai paslaugomis. Per artimiausius dvylika mėnesių 3 proc. ketina skolintis būstui, 5 proc. - imti vartojimo kreditą, 8 proc. pirkti išsimokėtinai.

Tiesa, dabar iš esmės keičiasi aplinka, kuri svarbi priimant sprendimą dėl paskolos: didėja ne tik darbo užmokestis, bet ir palūkanos. Būtent tai, ko gero, neleis smarkiai didinti skolinimosi mastų.

Infliacija, viena vertus, skatina neturėti santaupų, o verčiau būti skolingam ir taip išlošti. Kita vertus, didėjanti infliacija kaip reiškinys yra labiau neigiamas dalykas ir šalies, ir šeimos ekonomikai: ji didina netikrumą dėl ateities, apsunkina ilgesnio laikotarpio planų sudarymą dėl didėjančios nežinomybės. Taigi galime daryti prielaidą, kad artimiausiu metu turėtų mažėti noras skolintis didesnes sumas ir ilgesniam laikui (pavyzdžiui, būsto paskolas), tačiau noras ir ketinimai skolintis vartojimo reikmėms mažėti neturėtų.

Vartojimo puota

Prieškalėdinis laikotarpis - tikra vartojimo puota. Paskutinį metų mėnesį noras skolintis didėja. Šį norą užuodžia ir bankai, ir kitos skolinimo paslaugų įmonės. Skolintis šventėms kasmet vis paprasčiau, patogiau, greičiau.

Į klausimą, ar protinga pirkti dovanas už skolintus pinigus, vienareikšmio atsakymo nėra. Viena vertus, dovanas turėtume rinktis ir dovanoti pagal savo finansines galimybes. Kita vertus, turimos santaupos ne visada atspindi nuolatines finansines galimybes.

Kartais galime išleisti daugiau nei tuo metu turime laisvų pinigų - pasiskolinti trumpam ir nelabai daug. Tada, kai tikrai žinome, iš kur gausime pinigų ir kada skolą grąžinsime.

Skolinkitės protingai

Išlaidos Kalėdoms, kaip jau skaičiavome anksčiau, nesudaro trečdalio vieno mėnesio pajamų sumos. Kadangi skolos nėra didelės, ir jas galima greitai grąžinti, tinkamiausias būdas skolintis - kredito kortelė.

Specialiai parašiau vienaskaita - "kredito kortelė", o ne "kredito kortelės". Nes tiems, kurie naudojasi keliomis kredito kortelėmis, kyla grėsmė nesugebėti įvertinti, kiek iš viso yra skolingi (sumuojant visų kredito kortelių skolas).

Kredito kortelė gali būti naudinga, jei ja protingai naudosimės. Pavyzdžiui, skolinamės tiek, kiek galime grąžinti iki termino, kol neskaičiuojamos palūkanos, pabaigos.

Tarkime, uždirbame 2 tūkst. litų. Kalėdiniams pirkiniams gruodžio 15 dieną pritrūkome 500 litų. Iki atlyginimo mokėjimo dienos - dar pora savaičių. Taigi pasiskoliname iš kortelės, o gruodžio 29 dieną gautas darbo užmokestis padengs mūsų kortelės įsiskolinimą. Jei pagal sutarties sąlygas palūkanos už panaudotą kreditą neskaičiuojamos iki sausio 15 dienos (arba kaip numatyta sutartyje), tai ir už 500 litų paskolą nereikės nieko mokėti. Aišku, išskyrus tai, kad pačią skolą reikės grąžinti, o kitą mėnesį vartojimo reikmėms išleisti mažiau nei įprastai.

Piktnaudžiauti nereikėtų

Kredito kortelė tinka kaip pinigų atsarga neplanuotiems pirkiniams. Tačiau ja reikėtų vengti naudotis tuo atveju, kai nesame tikri, kada ir kiek gausime pajamų: pavyzdžiui, keičiame darbą ir dar nesame tikri dėl naujojo. Tokiu atveju reikėtų apskritai vengti skolintis arba rinktis ilgesniam laikotarpiui tinkantį būdą.

Šiemet skolintis gali skatinti ir vis didėjantis infliacijos rodiklis. Tačiau nereikėtų apsigauti, kad stojant į dvikovą su infliacija - svarbiausia nusimesti laisvų pinigų naštą.

Brango ir brangs anaiptol ne visos prekės ir ne tiek, kiek rodys "infliacijos termometras". Pavyzdžiui, į drabužius ar buities daiktus investuoti pinigai vertę gali prarasti nė kiek ne lėčiau nei juos būtų "graužusi" infliacija. Nesiginčijama, kad brangs maisto ir energetikos prekės. Tai reiškia, kad didės kasdienės vartojimo išlaidos. Taigi "atliekamų pinigų" problema gali išsispręsti savaime.

Kalėdų senelį, deja, irgi riboja finansinės galimybės. Skolintais pinigais piktnaudžiauti nereikėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"