TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaliningradas - neišsipildžiusių lūkesčių kraštas

2009 03 02 0:00
Dvejus metus Kaliningrado centre vyravęs statybų bumas liovėsi, tačiau milžiniškos kazino zonos planai dar gyvi.
LŽ archyvo nuotrauka

Rusijos vyriausybės planai gelbėti nuo bankrotų didžiausias pagal socialinę įtaką Kaliningrado srities įmones ir uostus optimizmo žmonėms nekelia, todėl silpstant ekonomikai vietos verslininkai gelbėjimosi rato ieško ir Klaipėdoje.

Ankstesnių metų kriminaliniai įvykiai privertė iš šios Rusijos Federacijos teritorijos pasitraukti keletą Lietuvos įmonių: 2007 metų balandį neaiškiomis aplinkybėmis dingo lietuvių verslininkų klubo Kaliningrade prezidentas Stanislovas Jucius, vėliau žuvo jo partneris.

Pasak Kaliningrado srities pramonininkų ir verslininkų sąjungos prezidento Andrejaus Dvorniašino, nėra tikslios statistikos, kiek tokių atvejų buvo, tačiau jam žinoma, kad veiklą nutraukė dvi statybų kompanijos. Daugiausia lietuviai Kaliningrado srityje yra įkūrę žemės ūkio, maisto gamybos, chemijos, prekybos bendrovių.

Per susitikimą su Lietuvos uostamiesčio valdžios ir verslo atstovais A.Dvorniašinas pažymėjo, kad "Klaipėdos pas mus nėra". Norėdami paneigti nuostatą, kad Lietuvos verslininkai Kaliningrade nėra laukiami, rusai dvejus metus atkakliai siekė bendradarbiauti su Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA). Nors lietuviai taktiškai užsiminė, kad ir dabar tam ne visai palankus metas, formali sutartis buvo pasirašyta.

KPA prezidento Arūno Pasvensko teigimu, norėdami aptarti konkrečius projektus, abiejų šalių verslininkai numatė rinktis balandžio antroje pusėje Kaliningrade.

Taip sutapo, kad praėjusią savaitę, po klaipėdiečių susitikimo su Kaliningrado verslininkais, paaiškėjo, jog permainų į gerą pusę gali būti. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas vyriausybės posėdyje paskelbė, kad "Lietuvos ir Rusijos susitarimo dėl laivybos Kuršių mariose ir Nemuno upėje ratifikavimas visiškai atitinka Rusijos interesus", - pranešė naujienų agentūra BNS. "Manau, kad pozityvūs žingsniai, kuriais siekiama spręsti realias problemas, stiprina mūsų bendradarbiavimo tiek su atskiromis Europos valstybėmis, tiek su visa Europos Sąjunga pamatus", - pareiškęs V.Putinas.

Kaimynystė su kliūtimis

Su "artimuoju užsieniu" Klaipėda ryšius dažniausiai palaiko valdininkų lygiu - įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) projektus "Regionas Nemunas", "Pietų Baltijos bendradarbiavimas per sienas" ir kitus. Tam išleidžiami milijonai litų, tačiau rezultatai lietuvių netenkina, kadangi rusų planai dėl politinių ar biurokratinių kliūčių tampa avantiūromis.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius kaip vieną šaltumo Kaliningrado atstovams priežasčių nurodė Rusijos neatliktus darbus. Su Kaliningrado vyriausybe 2005 metais buvo parengtas ES finansuotas projektas "Vandens turizmo infrastruktūros Rusijos ir Lietuvos pasienio regionuose Kuršių mariose plėtra". Lietuvos krante buvo įrengtos kelios jachtų prieplaukos Nemuno deltoje, o Rusijos teritorijoje pastatytos pontoninės valčių prieplaukos Kaliningrado mieste ir Rybačio gyvenvietėje Kuršių nerijoje. Tačiau užsieniečių jachtos į Rybačį atplaukti negali, o vietinių buriuotojų ten nėra.

Lietuviai už ES pinigus yra parengę vandens kelio iš Klaipėdos į Lenkiją maršrutą, tačiau perplaukti Kaliningrado srities upėmis kol kas neįmanoma.

2006 metais tik iš dalies įgyvendintas kaimynystės projektas "Turistinio vandens transporto maršrutų Kuršių mariose įdiegimas: Klaipėda-Kaliningradas (Rybačis)". Bendrovės "Jukunda" specialiai šiam tikslui įsigytu kruiziniu laiveliu "Macklenburg" buvo organizuojami pasiplaukiojimai tik iki Nidos.

2007 metų rugpjūtį vykstant Kuršių marių regatai, Lietuvos buriuotojai turėjo keisti maršrutą - leidimą turinčių buriuotojų į Rusijos teritorinius vandenis neįleido Kaliningrado pasieniečiai.

Per 2008 metus jokių teigiamų poslinkių turizmo srityje neįvyko, nors buvo planuota organizuoti autobuso reisą per Kaliningradą į Berlyną.

Kaliningrado gyventojai neabejotinai laukiami Klaipėdos prekybos centruose ir klubuose, o labiausiai Palangoje, tačiau daugeliui paprastų rusų Lietuvos kurortai sunkiai pasiekiami dėl vizų režimo, ekologinių mokesčių ir didelės persikėlimo Smiltynės keltu kainos.

Padės investuoti

Kaliningrado verslininkų prezidentas klaipėdiečius stengėsi įtikinti, kad ypač laukiami statybų ir kitų sričių specialistai, taip pat galimas bendradarbiavimas rengiant specialistus. "Pradėti verslą Kaliningrade nėra kliūčių, reikia tik noro. Mūsų tikslas - palengvinti abipusį bendravimą, kad būtų sutaupyta brangaus laiko ir pastangų. Pasirodo, yra daug norinčiųjų imtis verslo mūsų šalyje, tačiau kyla klausimų, kaip pradėti, kur kreiptis", - sakė A.Dvorniašinas.

LŽ paklaustas apie Kaliningrado uosto situaciją ir galimą transportininkų bendradarbiavimą verslininkas neslėpė pavydo, kad Klaipėdai sekasi geriau, nes jai krovinių mažėjimas ne toks skausmingas kaip Kaliningradui. Jis teigė, kad vasario 25-26 dienomis Kaliningrade surengtas Rusijos geležinkelių bendrovės ir Kaliningrado uostininkų pasitarimas, kaip išlaikyti krovinių apyvartą, kuri sausio mėnesį, palyginti su praeitų metų pradžia, smuko perpus. Pagrindinė priežastis - ne Lietuva, o tai, kad Rusijos pramonė beveik sustabdė gamybą.

2008 metais Kaliningrado srities uostuose buvo perkrauta 19 mln. tonų krovinių. Tai buvusi stipri atrama visai srities ekonomikai. "Yra ekspeditorių, kurie dirba per abu uostus. Jei politikai netrukdytų, pati rinka natūraliai paskirstytų, kur ir kokius krovinius gabenti", - pažymėjo verslininkas.

Rusijos vyriausybė dar prieš dvejus metus buvo paskelbusi planą azartinių lošimų salonus iš didmiesčių iškelti į kelias lošimų zonas, tarp kurių buvo nurodyta ir Kaliningrado sritis.

Kazino zona, su kuria buvo siejamos plataus masto transporto infrastruktūros, pramogų objektų ir viešbučių statybos programa, buvo viena svarbiausių Kaliningrado sričiai numatytų ekonomikos gaivinimo priemonių. Jau 2009 metų liepą Maskvos ir kitų miestų kazino turi nutraukti veiklą, tačiau dėl to kyla didžiulis chaosas.

"Kaliningrado srityje lošimo zonai buvo numatyta vieta prie Jantarnyj gyvenvietės, visi sklypai ten supirkti, tačiau jokios statybos nevyksta. Vyriausybės žadėtų milžiniškų lėšų infrastruktūrai nesulaukta, verslininkai ieško investicijų iš šalies. Vyriausybė tvirtina savo nurodymo dėl lošimų neatšauksianti", - sakė A.Dvorniašinas.

Svarbu išgyventi

Klaipėdiečiai turi nemažai asmeninių verslo ryšių su Kaliningrado sritimi, bet strimagalviais nepuola investuoti nei į uostus, o tokių pasiūlymų sulaukta ne kartą, nei į pramonę. Permaininga Rusijos ekonominė politika vakarinio eksklavo atžvilgiu ne kartą kito, tačiau sienų kirtimo formalumai, prekių muitai ir neaiškus karinis Kaliningrado srities statusas užsienio verslo sąlygų nepalengvino.

Kurį laiką investicinis klimatas Kaliningrade buvo palankus tik stambiajam kapitalui. Tačiau pastaruoju metu pramonė Kaliningrade stabdo gamybą dėl sumažėjusios produkcijos paklausos vidaus ir užsienio rinkose. Dėl to regione kyla dar didesnė depresija.

Lietuvos konsulato Kaliningrade pirmasis sekretorius Gintautas Šiulys LŽ teigė, kad srityje veikia 170 Lietuvos kapitalo įmonių. Po S.Juciaus dingimo iš srities pasitraukusių dviejų statybos kompanijų vietą tąkart greitai užėmė kitos. Tačiau pastaruoju metu Kaliningrado prekyba su Lietuva smuko. Ne tik dėl krizės, bet ir dėl sausio pradžioje padidintų muitų įvežamiems seniems automobiliams. Tai esą sudarė nemenką prekių mainų dalį.

Apie galimybes klaipėdiečiams investuoti Kaliningrade G.Šiulys kalbėjo užuominomis. "Daugiausia lietuvių veikia paslaugų arba prekybos srityse. Pastaruoju metu naujų verslo nišų neatsirado, nebent būtų pristatomas naujas produktas. Dabar svarbu kaip nors išgyventi", - sakė konsulato atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"