TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaliningradas svajoja apie giliavandenį uostą

2013 05 28 7:54
Dabartinis Kaliningrado uosto krovos pajėgumas - 17-19 mln. tonų, o gretimo Baltijsko uosto - 7,5 mln. tonų. LŽ archyvo nuotrauka

Kaliningradas 2015 metais pradės statyti giliavandenį uostą. Apie tokius užmojus kalba oficialioji srities valdžia, jau ne pirmus metus laukianti finansavimo abejotinos naudos projektui.

Rusijos Federacijos transporto viceministras Viktoras Olerskis gegužės 23 dieną lankėsi Kaliningrado srityje ir su regiono gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu apžvelgė galimas giliavandenio uosto statybos vietas. Taip pranešime spaudai skelbia Kaliningrado srities administracijos spaudos tarnyba.

Valdininkai svarstė, kad vyriausybei paskelbus sprendimą, jog pradedamas rengti verslo planas, surasti privatų investuotoją nebus sudėtinga. Kaip viena galimų tokio uosto operatorių nurodoma naftos kompanija "Rosneft", su ja esą jau deramasi.

Dešimtmetį brandinama giliavandenio uosto idėja, kurios tikslas - nukonkuruoti artimiausią Klaipėdos uostą ir, pirmiausia, perimti Baltarusijos trąšų prekybą, daugiausia kritikos dėl netikslingų investicijų sulaukia iš Rusijos Ust Lugos ir Sankt Peterburgo uostų transportininkų.

Vyriausybės programoje

Anksčiau naujam uostui statyti buvo nagrinėjama Lenkijos pasienyje esanti Balgos pusiasalio pakrantė, tačiau dabar projektuotojams bus siūloma įtraukti dar dvi vietas. Tinkamiausią iš jų padės atrinkti ekspertai. Vienu metu bus duotos užduotys numatyti vietas prekybos ir keleiviniam uostams. "Visi esame realistai ir puikiai suprantame, kad uostą statyti reikia etapais. Etapiškumą diktuoja darbas panaudojant teritoriją", - teigė V.Olerskis. Jis nurodė, kad infrastruktūrą (kanalą, akvatoriją, molus, krantines) įrengs valstybė, o visa kita - investuotojas.

"Svarbiausia - diskusijoje dėl uosto reikalingumo padėti tašką. Sprendimas priimtas: giliavandenis uostas bus statomas. Valstybės tikslinėje programoje tam skirta ir pinigų - 18 mlrd. rublių (1,54 mlrd. litų)", - per susitikimą su valdžios struktūrų ir uosto naudotojais aiškino gubernatorius N.Cukanovas.

Jis pabrėžė, kad verslo kompanijos turi krovinių, kuriuos yra pasirengusios gabenti per giliavandenį Kaliningrado srities uostą didelio tonažo laivais, ir Baltijos valstybių uostams tai sukeltų konkurenciją. Dėl tokio objekto statybos ir veiklos pagausėtų darbo vietų, padidėtų regiono investicinis patrauklumas, būtų sukurta ekonominė gerovė.

Parengti verslo planą ketinama dar šiemet, o kitais metais būtų atliekamas techninis projektavimas. Pagrindinis šios statybos šalininkų argumentas, kodėl Rusijai reikia dar vieno didelio jūrų uosto Baltijos jūroje, - gera geografinė jo padėtis. Tai būtų neužšąlantis uostas. Tačiau kritikai atremia: kas ir ką jame kraus, jeigu Kaliningrado užnugaryje - Lietuva?

Verslas kritikuoja

Pastaraisiais metais krova Kaliningrado uoste lėtėjo ir nusistovėjo prie 12-13 mln. tonų ribos. Dėl to uždarbiu negalintys pasigirti srities geležinkelininkai nuolat pažymi, kad jiems kenkia nepalanki Rusijos ir gretimų šalių geležinkelių tarifų politika. Esą infrastruktūra apkrauta 50 proc., o jai prižiūrėti kasmet tenka išleisti po 2 mlrd. rublių. Situacija pagerėtų, jei Rusijai per Pasaulio prekybos organizaciją pavyktų paveikti Lietuvą, kad ši padarytų nuolaidą Kaliningrado krypties tarifui.

Kaip nurodo Kaliningrado krovos kompanijų asociacija, dabartinis uosto pajėgumas - 17-19 mln. tonų, o gretimo Baltijsko uosto - 7,5 mln. tonų. Nesant tarifų subsidijų krovos padidinti neįmanoma. Vieni vietos verslininkai teigia, jog laikas statyti giliavandenį uostą jau praleistas, - panašus projektas už Europos Sąjungos pinigus įgyvendintas Lenkijos Gdansko uoste. Kiti mano, kad statyti vis tiek reikia, nors kartu pripažįsta - konkuruoti su kaimynais būtų sunku.

Pagal vieną iš variantų toks uostas galėtų tapti konteinerių, skirtų Ust Lugai ar Sankt Peterburgui, perkrovimo centru (panašų kuria Klaipėda). Tačiau šių uostų atstovai atkerta, kad tai būtų dvigubos sąnaudos, be to, prisidėtų papildoma biurokratinė muitinės procedūra. Krauti konteinerius čia - neefektyvu ir neekonomiška. O tikėtis Kaliningradui tranzitinių krovinių neverta. Jis negalės konkuruoti su Gdansku ir Klaipėda. Nebent būtų sukurta bendra eurazijos ekonominė erdvė, kuriai priklausytų Baltijos valstybės.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas gana atsargiai vertina poslinkius gretimame regione, bet jų nekritikuoja. Tik mano, kad jeigu tokie planai bus įgyvendinti, tai darys poveikį Klaipėdai. "Baltarusijos krovinių perspektyva - ar jie keliaus per Kaliningradą - priklausys nuo politinių susitarimų. Kita vertus, šiai šaliai nenaudinga dirbti nuostolingai, gabenti krovinius ilgesniu keliu per tarpinę valstybę", - svarstė Klaipėdos uosto atstovas.

Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, Transporto ministerijoje dar nėra sutarimo dėl Kaliningrado uosto, o numatytas lėšas siūloma panaudoti kitų logistikos maršrutų geležinkelių infrastruktūrai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"