TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaliningradas tebeieško vietos uostui

2013 10 26 6:00
Nuo jūros nutolęs Kaliningrado uostas nuolat jaučia krovinių stygių, bet regiono valdžia neatsisako užmojų statyti modernų uostą gilioje vietoje. Vidos Bortelienės nuotrauka

Baltijos regiono transporto ekspertai ne kartą yra sakę, kad sukurti atskirtoje nuo didžiosios Rusijos teritorijoje naujo uosto verslo planą įmanoma, bet jį įgyvendinant politinių pastangų neužteks – prireiks ir verslo interesų.

Šį mėnesį susitikęs su Europos Sąjungos (ES) ambasadoriumi Rusijoje Vygaudu Ušacku aptarti sienų infrastruktūros ir kitų tarptautinių klausimų Kaliningrado srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas, be kita ko, paminėjo, kad keleivinis uostas, skirtas turistiniams ir pramoginiams laivams, bus statomas Pionersko gyvenvietėje. Jį atidaryti numatoma prieš 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą, kurio vienas etapas vyks Kaliningrade. Giliavandenį uostą taip pat nuspręsta statyti, bet jam dar neparinkta vieta ir tebeieškoma investuotojo.

Priminė tranzito sąlygas

Kaliningrado srities gubernatoriaus spaudos tarnyba pranešė, kad spalio 18 dieną V.Ušacko ir N.Cukanovo susitikime buvo aptartos investicijos į regioną. „Per pastaruosius 15 metų iš ES biudžeto skirta daugiau kaip 100 mln. eurų įvairiems Kaliningrado srities projektams: gamtos apsaugai bei sienų infrastruktūrai gerinti. Šiuo metu planuojame naujus perspektyvinius darbus. Aš pasakojau gubernatoriui, kad susidomėjimą regionu rodo Europos investicijų bankas, kuris su Rusija bendradarbiauja nuo šių metų pradžios ir jau finansuoja šalyje projektų daugiau kaip už 700 mln. eurų. Mes siekiame plėsti investicinį bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi per daugelį projektų: smulkiojo ir vidutinio verslo,

municipalinės infrastruktūros bei ekologinių įmonių statybos. Jų įgyvendinimas priklausys nuo abipusio šalių intereso, kuris kasmet vis didėja“, - komentavo susitikimą V.Ušackas.

„Investicinis regiono žemėlapis sudarytas daugiausia iš ryšių su ES taškų. Tikimės, kad investicijų mastas didės, ir savo ruožtu stengsimės remti tuos projektus“, - kalbėjo gubernatorius.

Aptardamas su V.Ušacku tranzitinių krovinių gabenimą per Lietuvos teritoriją gubernatorius išreiškė susirūpinimą nevienodomis krovinių vežimo į Klaipėdos ir Kaliningrado srities uostus sąlygomis. „Tai kelia nerimą mūsų darbdaviams. Kalbu apie tūkstančius darbo vietų uostų terminaluose, krovos ir transporto kompanijose“, - sakė N.Cukanovas.

V.Ušackas: "Mes siekiame plėsti investicinį bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi per daugelį projektų"./Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Automobilis muitinei – už akciją?

Pastarųjų metų Kaliningrado uosto krovos rezultatus nustota viešai skelbti, nes apyvarta niekaip nepasiekia prieš ekonomikos krizę pasiektos 15 mln. tonų ribos. Iš retkarčiais spaudoje pasirodančių transportininkų kalbų nuotrupų galima spręsti, kad pagrindiniai Kaliningrado konkurentai dėl krovinių yra ne kaimynai Klaipėdos ir Gdansko uostai, o kiti sparčiai plėtojami Rusijos Vakarų regiono transporto centrai: Ust Luga ir Sankt Peterburgas. Regione didėjanti konteinerių krova Kaliningrado taip pat nedžiugina: sušlubavus pagrindinės klientės „Avtotoro“ gamyklos darbui konteinerių apyvarta ėmė svyruoti.

Kaliningrado žiniasklaidoje iki šiol aptarinėjama, kaip investuotojams pakenkė rugsėjį vykęs detalus Lietuvos krovininių automobilių tikrinimas kertant sieną ir muitinės sustabdytas krovinių srautas pramonės įmonėms, tokioms kaip „General satelit“ Gusevo mieste. Šis buitinę elektroniką gaminantis pramonės holdingas, laiku negavęs komplektuojamosios įrangos, dėl logistikos trukdžių buvo priverstas iškart atleisti 200 darbuotojų ir kelioms savaitėms stabdyti fabriko veiklą. Išplatintame įmonės pranešime apgailestaujama, kad Europa, esanti greta Kaliningrado srities, nuo jos yra labai atskirta.

Beje, dabar vietos žurnalistai aiškinasi, kaip susijusi su šia akcija Kaliningrado srities muitinės paraiška įsigyti „individualiam ir tarnybiniam naudojimui“ prabangų automobilį „Audi“ už daugiau kaip 3 mln. rublių.

Kaliningrado pramonės ir prekybos rūmų nariai baiminasi, kad toks nepalankus verslui klimatas regione dėl neišspręsto sienų pralaidumo klausimų gali atbaidyti naujus investuotojus, kurių pasirodo vis rečiau. O laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančios įmonės, labiau susijusios su uostu ir vidine mokesčių politika, iki šiol nežino, kas jų laukia 2016 metais, kai pasibaigs mokestinių lengvatų taikymo terminas.

Privataus investuotojo paieškos

Susidaro įspūdis, kad nuolat atgaivinami neįgyvendinti sprendimai dėl naujo giliavandenio uosto statybos galbūt nevertinami rimtai nei kaimynėse šalyse, nei pačioje Rusijoje. Štai rugsėjo pradžioje Baltijos transporto forume Kaliningrade dalyvavę Lietuvos atstovai girdėjo srities infrastruktūros plėtros ministerijos pažadą, kad po mėnesio bus žinomas ir paskelbtas investuotojas į šį uostą – neva viena Maskvos kompanija. Tačiau, kaip aiškėja iš gubernatoriaus N.Cukanovo pokalbio su ES ambasadoriumi V.Ušacku, po mėnesio žinių apie privatų investuotoją dar nėra.

Jau bene prieš dešimtmetį buvo parengtas Baltijsko uosto statybos ir perspektyvinės plėtros projektas. Įgyvendintas tik pirmasis etapas, galbūt dėl to, kad nepavyko suderinti verslo ir greta esančios karinio laivyno bazės interesų. 2009 metais vėl pradėtos diskusijos dėl 15 metrų gylio uosto statybos Baltijske ar kitoje Pamario įlankos vietoje. Kalbėta ir apie skirtas milžiniškas valstybės lėšas, bet vėliau dėl kitų uostų pasipriešinimo federalinė valdžia sprendimo atsisakė. Tuometis transporto ministras Igoris Levitinas šį posūkį aiškino tuo, kad Rusija kiekvienam uostų statyboms išleistam rubliui siekia pritraukti 2-3 rublius privačių investicijų. Žadėta susidomėjusius projektu investuotojus visuomenei pristatyti artimiausiu metu.

Grindžiant naujo didelio – 50 -100 mln. tonų metinės apyvartos - uosto poreikį Kaliningrado srityje anksčiau naudotas „kitų uostų per didelio apkrovimo“ argumentas. Dabar remiamasi į vietos pramonės poreikius. Esą naujas uostas iš kitų neatimtų krovinių, per jį būtų vykdomas Rusijos eksportas ir importas. Kaliningrado srities valdininkai, atsakinėdami į žurnalistų klausimus apie menamus uosto krovinius, vis tvirtina, kad jų bus, kaip dėl politinių valdžios sprendimų atsiradę Ust Lugoje. Bet nurodyti, kokiai pramonei konkrečiai uosto reikia, negali.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"