TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaliningrado projektai tampa avantiūromis

2007 10 18 0:00

Valstybės sienos kirtimo Kuršių mariose klausimą nesėkmingai mėginama spręsti dešimtmetį, bet, tarsi problema neegzistuotų, Rusijos Kaliningrado sritis nuolat kuria avantiūristinius turizmo projektus ir gundo klaipėdiečius, kad šie padėtų jiems siekti Europos Sąjungos paramos milijonų.

Pagal Europos Sąjungos pasienio regionų rėmimo programą Kaliningrado srities pasienio turizmo infrastruktūrai 2004-2006 metais buvo skirti 8 mln. eurų (27,5 mln. litų). Naujoje programoje, apimančioje laikotarpį iki 2013 metų, Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado bendradarbiavimo projektams numatoma daugiau kaip 76 mln. eurų (per 263 mln. litų) paramos, kurios du trečdaliai galėtų būti panaudoti kultūrinio turizmo reikmėms.

Rusus gundo ES lėšos

Kaliningrado atstovai, Klaipėdoje pristatę prioritetais turinčias tapti šios srities vyriausybės idėjas "Europos vandens kelias E70" ir "Labiau vartai", Klaipėdos savivaldybę gundė tapti investuotoja ir viena šių projektų autore.

Klaipėdos miesto tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis po susitikimo su rusais teigė, kad Klaipėdos ir Kaliningrado turizmo perspektyvą nulems spalio 22-23 dienomis numatomas Rusijos Federacijos transporto ministro Igorio Levitino ir Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno susitikimas.

"Jei bus pasirašyta jau prieš aštuonerius metus pradėta derinti sutartis dėl laivybos Kuršių mariose, Klaipėda dalyvaus visuose Kaliningrado projektuose. Jeigu ne - nėra prasmės. Mes parengėme du vandens turizmo infrastruktūros projektus, skyrėme lėšų, įdėjome daug energijos, sugaišome laiko. Kai tik sukuriam produktą ir nuvežam jį į Kaliningradą - ten viskas ir baigiasi", - karčią bendradarbiavimo patirtį apibendrino V.Plečkaitis.

Kaliningrado delegacija taip pat pripažino, kad pagrindinė kliūtis plėtoti regioninį turizmą - pasienio punktų trūkumas ir vizų režimas. Norint plėtoti vandens turizmą su Lenkija ir Lietuva, būtini vandens sienos kirtimo postai Mamonovo ir Rybačio gyvenvietėse. Investicijų jiems įrengti Rusijos vyriausybė iki šiol nėra numačiusi. Tačiau Kaliningrado atstovui Viktorui Romanovskiui atrodo, jog tai netrukdo rengti pavienius projektus ir gauti jiems ES finansavimą.

Kopijuos kaimynus

Tarptautinis vandens kelias Roterdamas (Olandija)-Berlynas (Vokietija)-Elblongas (Lenkija)-Kaliningradas-Klaipėda, rusų manymu, yra labai perspektyvus. Kaliningrado sritis esą galėtų sudominti užsienio turistus natūralia gamta ir istorinio paveldo liekanomis - Teutonų ordino pilių, gynybinių įrengimų ir vokiškų dvarų griuvėsiais bei keliais atstatytais objektais. Vienas jų - Poleske lenkų restauruota 1258 metais statyta buvusi Labguvos (Deimenos) pilis.

Lenkų pastangos įsitvirtinti Poleske Kaliningrado regioninį ekologinį fondą "Žaliasis pasaulis" paskatino kurti modernaus turistinio uostamiesčio statybos projektą "Labiau vartai". Sekdami neseniai sukurtų Vokietijos ir Lenkijos jūrinių centrų pavyzdžiais ir stebėdami Klaipėdos patirtį rekonstruojant Pilies jachtų uostą, rusai Poleskui norėtų grąžinti germaniško stiliaus architektūrą.

Preliminari projekto dalyvių investicija į upių uosto ir vandens turizmo infrastruktūrą - 30 mln. eurų (per 105 mln. litų).

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ketinama siūlyti dalį Kaliningradui skirtų krovinių plukdyti baržomis iš Klaipėdos ir padėti gaivinti Polesko ekonomiką - ten kurti vidaus vandenų transporto mazgą.

Projektai be rezultatų

Klaipėdos savivaldybė kartu su Kaliningrado vyriausybe jau 2005 metais parengė ES finansuotą projektą "Vandens turizmo infrastruktūros Rusijos ir Lietuvos pasienio regionuose Kuršių mariose plėtra". Lietuvos krante buvo įrengtos kelios jachtų prieplaukos Nemuno deltoje, o Rusijos teritorijoje pastatytos pontoninės valčių prieplaukos Kaliningrado mieste bei Rybačio gyvenvietėje Kuršių nerijoje. Pirmoji šiuo metu naudojama vaikų sportui, antroji - visiškai nereikalinga, kadangi užsieniečių jachtos į Rybačį atplaukti negali, o vietinių buriuotojų ten nėra.

Lietuviai yra parengę ir vandens kelio iš Klaipėdos į Lenkiją maršrutą, tačiau perplaukti Kaliningrado srities upėmis kol kas neįmanoma.

Praėjusiais metais Klaipėdos savivaldybė ir Kaliningradas parengė ir įgyvendino kaimynystės projektą "Turistinio vandens transporto maršrutų Kuršių mariose įdiegimas: Klaipėda-Kaliningradas (Rybačis)". Tačiau bendrovės "Jukunda" specialiai šiam tikslui įsigytu kruiziniu laiveliu "Macklenburg" buvo organizuojami pasiplaukiojimai tik iki Nidos. Kaimynystės projektas neteko prasmės.

O šių metų rugpjūtį vykstant Kuršių marių regatai Lietuvos buriuotojai turėjo keisti maršrutą - leidimą turinčių buriuotojų į Rusijos teritorinius vandenis neįleido Kaliningrado pasieniečiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"