TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaliningradui reikia Lietuvos verslo

2010 08 03 0:00
Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade V.Stankevičius teigia, kad daugiausia kliūčių verslui sukelia valstybės sienos barjerai.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Rusai pripažįsta, kad Kaliningrado ekonominė sėkmė be kooperacijos su Lietuvos transporto infrastruktūra neįmanoma. Nors tarpvalstybinių projektų eiga nuo deklaracijų atsilieka, lietuvių įmonės įveikia sienas ir už jų ieško pelningų perspektyvų.

Prieš dešimtmetį pramonininkų iniciatyva gimęs ir vėliau politikų sužlugdytas transporto projektas 2K, kuriuo siekta pritraukti krovinių į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus, pripažintas antivalstybiniu ir žalingu. Todėl naują pagreitį įgijęs Lietuvos jūrų prekybos verslas savo jėgomis atnaujina investicines programas nepuoselėdamas vilčių pritraukti rusiškų krovinių ir nesižvalgydamas į Kaliningradą. Rusijos noras gabenti savo krovinius per nacionalinius uostus nei estams, nei latviams, nei lietuviams nebuvo mirtinas smūgis. Tačiau mūsiškiai įsitikinę, kad įdėmiai stebėti nuo Maskvos direktyvų priklausantį Kaliningrado ekonominį gyvenimą verta. Kaliningradas - atoki Rusijos provincija, tad be lietuvių patirties ir darbo rankų neišsiverčia net Maskvos palaiminti grandioziniai statybų projektai, tokie kaip Baltijos atominė elektrinė ir kiti.

Atsilikimas didėja

Pagal Rusijos regioninės informacijos instituto sudarytą šalies sričių gyvenimo kokybės reitingą, kurį skelbia oficiali statistika, Kaliningradas iš 2006 metais užimtos 14 vietos 2009 metais nusirito į 25-ąją. Vertintas migracinis srities patrauklumas, asmens saugumas, darbo vietų skaičius ir kt.

Rusijos muitinės 2010 metų pirmojo pusmečio duomenimis, Kaliningrado eksporte pirmą vietą užima energetiniai ištekliai. Paprastai tariant - per uostą tranzitu gabenami naftos produktai ir anglys. Kita dalis - riebalai ir aliejus bei trąšos, kurių srityje taip pat negaminama. O tai rodo, kad vietinė pramonė merdi.

Kaliningrado srities vyriausybės spaudos tarnyba skelbia, kad prieš porą savaičių susitikę įvairių verslo, mokslo ir valstybinių struktūrų atstovai svarstė naują srities pramonės 2010-2014 metų koncepciją. Kalbėta apie tai, kad dėl vieno Rusijos vyriausybės ar Federalinės muitinės tarnybos nutarimo gali išnykti visa pramonės šaka, kad 2016 metais baigiasi lengvatas teikiančio Ypatingos ekonominės zonos statuso terminas, o gretimų valstybių pramonės konkurencija spaudžia iš visų pusių. Todėl esą reikia išsiaiškinti, kas regione konkurentas, o kas - partneris.

Rusijos uostų valdymo organizacijos "Rosmorport" Kaliningrado filialo vadovas Georgijus Sebovas prieš kelias dienas susitikime su kolegomis Klaipėdoje sakė, kad pasaulyje vykstančios ekonominės permainos šiuo metu Kaliningradą skatina kurti pramoninį srities įvaizdį ir stiprinti uosto užnugarį.

Pasak G.Sebovo, Kaliningrado srities valdžia suplanavo pramoninę teritoriją prie uosto, kurioje norą įsikurti jau pareiškė du naujakuriai: sojos krovos kompleksas ir plastiko trupinių gamykla. Tai nauja aikštelė ir Lietuvos verslui greta tų 460 mūsų šalies įmonių, kurios jau veikia Kaliningrado srityje. Tačiau siūlydamas lietuviams investuoti jis pripažino, kad "surasti protingų bendradarbiavimo būdų nelengva".

Lietuviai aktyvėja

Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclovas Stankevičius neturi tikslių duomenų apie čia veikiančias lietuvių verslo įmones, nes jos konsulate neprivalo registruotis. "Su verslininkais bendraujame, kai jie arba ieško pagalbos, patarimo, paaiškinimo, arba prašo organizuoti vieną kitą susitikimą. Bet jeigu verslininkas dirba seniau ar savarankiškai surado nišą, tai ir nežinoma, kiek kas investuoja. Tokius duomenis fiksuoja Statistikos departamentas, bet skelbia juos pavėluotai. Būdamas generalinis konsulas pastebiu kylantį Lietuvos verslininkų aktyvumą, ypač prašant vizų savo partneriams, todėl mums nuobodžiauti nėra kada. Iš to darau prielaidą, kad Lietuvos investicijų ir bendrų įmonių daugėja", - sakė V.Stankevičius. Tačiau jis pastebi, kad verslas sekasi įvairiai - vieniems labiau, kitiems mažiau.

Diplomatas patikino, kad rusų politikų nuomonė apie Kaliningrade dirbančius lietuvius verslininkus labai gera, jie vertinami už sąžiningumą. "Teko girdėti gerų atgarsių apie mūsų statybininkus, kelininkus, kurių čia dirba labai daug, apie maisto produktų kokybę, poilsio ir pramogų industriją. Daug kaliningradiečių Lietuvoje gydosi, ypač Palangoje ir Druskininkuose, kiti dažnai lankosi Klaipėdoje. Todėl Lietuvos įvaizdis šalia esančios srities žmonių akyse labai neblogas. Bent jau esu tikras, kad kaliningradiečiai tikrai daug geriau vertina lietuvius negu visa kita Rusija", - kalbėjo generalinis konsulas.

Jo žiniomis, kriminalinių istorijų, panašių į tą, kai 2007 metais dingo mūsų verslininkas Stanislovas Jucius, nepasikartojo. Bet ir konkrečių šio tyrimo rezultatų, nors teisėsaugos organai dirba ir tikrai bendradarbiauja su Lietuvos pareigūnais, nematyti.

Barjeras - valstybių siena

Paklaustas, kaip verslą veikia sienos kirtimo kliūtys, V.Stankevičius pateikė savo kelionių atvejį. "Aš kas antrą savaitgalį grįžtu į Klaipėdą. Nuvažiuoti 140 kilometrų atstumui prireikia beveik trijų valandų. O juk aš su diplomatiniu pasu, mašina su diplomatiniais numeriais, man beveik niekur netenka eilėse stovėti. Bet vis tiek prie ekologinių ir pasienio postų tenka pristabdyti. Abiejų pusių pareigūnai dirba sąžiningai, dokumentus privalo pažymėti. Ir dar keltas! O juk tie, kurie be diplomatinių numerių, tikrai užtrunka ilgiau kaip tris valandas. Žinoma, yra ir kiti keturi sienos kirtimo postai. Važiuoti per Nidą yra trumpiau. Blogiausia padėtis - Sovetsko sienos kirtimo poste.

V.Stankevičiaus teigimu, tilto per Nemuną prie Sovetsko statybos dokumentacija rengiama, rugpjūčio 4-5 dienomis šiuo klausimu Kaliningrade vyks plačios Lietuvos ir Rusijos pareigūnų konsultacijos. "Tai ne pirmas kartas ir, manau, ne paskutinis. Teoriniai dalykai juda į priekį. Kada nors toks tiltas tikrai bus ir tuomet palengvins verslo bendradarbiavimą", - prognozuoja generalinis konsulas.

Liepos mėnesį šis klausimas svarstytas vyriausybiniu lygiu. Lietuvos vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis tąkart išreikė viltį, kad naujas tiltas bus nutiestas per trejus metus. Panašiai buvo kalbama Lietuvai atidarant modernų Klaipėdos teritorinės muitinės Pagėgių kelio postą 2004 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"