TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kalio trąšų Klaipėdai žada daugiau

2009 12 04 0:00
Klaipėdoje "Belkalij" vadovas V.Kirijenka (kairėje), lydimas KLASCO vadovo J.Benečio, susipažino su kalio chlorido krovos terminalais.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Baltarusijos kalio trąšų gamintojams dėl nuosmukio prekybos rinkoje šiemet nepavyko per Klaipėdos uostą išvežti sutartą 3 mln. tonų kiekį, tačiau kompensuoti trūkumą numatoma kitąmet.

Šią savaitę Lietuvoje lankėsi Baltarusijos pramoninio gamybinio susivienijimo "Belaruskalij" generalinis direktorius Valerijus Kirijenka. Susisiekimo ministerijoje su transportininkais jis aptarė kalio trąšų eksporto per Klaipėdą klausimus ir išdėstė pasiūlymą pirkti techninę druską.

Šiuo metu mūsų šalies kelininkai perka brangesnę, bet smulkesnę druską iš Vokietijos. Kitos aplinkinės šalys teikia pirmenybę rupesnei baltarusiškai, nes jos ekologinis poveikis toks pat, o kaina mažesnė.

Konkuruoja su Ventspiliu.

Uostininkai nuolat prisimena, kad pritraukti Baltarusijos kalio trąšų siuntėjus į Klaipėdą nebuvo lengva dėl itin stiprios Latvijos Ventspilio uosto konkurencijos. Prieš keletą metų atidarius uoste specializuotus terminalus, tai pavyko padaryti. Tačiau išlaikyti baltarusių pramonininkus Klaipėdoje - daug sunkiau. Konkurentai nesnaudžia ir vilioja "Belkalij" į Ventspilį geležinkelių tarifų nuolaidomis.

Naujasis Baltarusijos pramoninio gamybinio susivienijimo vadovas atvyko pasitikslinti, ar bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" ir Klaipėdos uostas pajėgūs 2010 metais išgabenti trąšas didesniais kiekiais ir didesnės grimzlės laivais. Mat pajudėjus prekybai į Kiniją per mūsų uostą numatoma vežti nuo 3,6 iki 4 mln. tonų trąšų.

Kitas jam rūpimas klausimas - transportavimo tarifų stabilumas. Nuo dabartinių ekonominių susitarimų gali priklausyti tolesnė bendradarbiavimo perspektyva ir Klaipėdos uosto apyvartos dinamika.

Pastaruoju metu "Belaruskalij" yra vienas didžiausių tranzitinių krovinių siuntėjų Klaipėdos uoste.

Kalbėjo apie akmenis

"Belkalij" trąšas krauna dvi įmonės - Birių krovinių terminalas (BKT) ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Pasirašyta trejų metų partnerystės sutartis numatė, kad per abi bendrai 2008-2010 metais bus gabenama 3 mln. tonų kalio chlorido kasmet.

Bendrovės, pasak KLASCO atstovo Mečislovo Vitkausko ir BKT vadovo Vidmanto Dambrausko, iki šiol negalėjo partneriams garantuoti, kada bus pašalinti navigaciniai trukdžiai didinti leistiną laivų gramzdą.

"Susitikime Susisiekimo ministerijoje "Lietuvos geležinkelių" ir krovos kompanijų atstovai patikino, kad trąšas didesniais kiekiais priimti gali. Kalbant apie tolesnio bendradarbiavimo perspektyvą, KLASCO pranešė, kad šiam tikslui ji planuoja investicijas ir iki 2011 metų vidurio numato išplėsti trąšų terminalą. Dabartinis sandėlis vėliau galėtų būti naudojamas tik "Belaruskalij" poreikiams", - sakė M.Vitkauskas.

Pasak uostininkų, susitikime su baltarusiais Vilniuje uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas užsiminė apie navigacinius apribojimus dėl akvatorijos akmenų, bet apie juos kalbėjo aptakiai ir jokių konkrečių problemos sprendimo terminų neįvardijo.

Kitas verslininkų nuolat primenamas mūsų uosto trūkumas - uosto kapitono įsakymu nustatytas pusantro metro klirensas. Tai - atstumas tarp uosto dugno ir laivo apačios. Dėl akmenuoto dugno jį mažinti iki metro, kaip yra kituose uostuose, ekspertai nepataria.

Nelygu laivo konstrukcija, centimetras gylio vidutiniškai prilygsta 60 tonų krovinio. Tad norint į laivus supilti ne 65 tūkst. tonų trąšų (tiek lapkritį buvo leista pripilti į du Kinijos laivus), o daugiau, uosto kapitonas turėtų patvirtinti, kad prie KLASCO krantinių leidžiama bent 13 metrų laivų gramzda.

Įžvelgia eksporto augimą

V.Kirijenka "Belkalij" vadovu tapo tik šiemet, o Klaipėdos uoste pastarąjį kartą yra lankęsis prieš 8 metus. Paklaustas apie šio vizito tikslą jis neslėpė norėjęs susipažinti su mūsų šalies uostu ir sakė, kad geriau vieną kartą viską pamatyti, nei dešimtkart išgirsti.

"Esu įsitikinęs, kad mūsų produkcijos Klaipėdos uoste tik daugės, ji teiks naudą ir Lietuvai, ir Baltarusijai, ir "Belkalij". Šiandien sunku kalbėti apie konkrečius skaičius. Tik galiu pasakyti, kad šiemet per Klaipėdą išgabensime 2,2 mln. tonų trąšų. Kitų metų apimtys tik planuojamos. Tačiau jie bus geresni negu šie. Viskas priklausys nuo to, kaip greitai mes įveiksime krizę. Tuomet tempas didės, vežama bus planingai", - LŽ kalbėjo V.Kirijenka.

Uosto rinkodaros direktorius Artūras Drungilas teigia supratęs, kad uosto gylis ir kitos sąlygos "Belkalij" tenkina. "Dėl gylio ši kompanija jokių pretenzijų nekėlė. Tiek, kiek yra dabar, jiems užtenka. Tikimės, kad tas kiekis, apie kurį kalbame, bus perkrautas nereikalaujant naujo gylio. Mes esame nemažai investavę, nemažai padarę. "Belkalij" tenkina mūsų galimybės. Jie tik pažymi, kad kitų metų eksporto per Klaipėdą kiekis priklausys nuo "Lietuvos geležinkelių" tarifų", - tikino A.Drungilas. Šiuo metu, pasak jo, uostas pagilintas tiek, kad didžiausia leistina gramzda yra 12,8 metro.

Iškėlus iš uosto dugno akmenis - pagal sutartį rangovas įsipareigojęs tai padaryti iki 2010 metų sausio pabaigos - į laivus būtų galima krauti iki 80 tūkst. tonų birių trąšų. Bet, anot jo, darbai yra "gamtos rankose".

Uosto direkcijos duomenimis, 2008 metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 6,6 mln. tonų Baltarusijos krovinių. Šiemet jų dėl prekybos sąstingio - ketvirtadaliu mažiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"