TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaltųjų paieškos dėl euro nesibaigia

2006 05 19 0:00
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad didelė klaida būtų tikėti, jog artimiausiais metais euro įsivesti nebeįmanoma.
Gintaro Mačiulio nuotrauka

ES institucijoms nutarus nuo 2007 metų pradžios neleisti Lietuvai įsivesti euro ir toliau ieškoma atpirkimo ožio, dėl kurio kaltės mūsų šaliai prieš nosį nežinomam laikui buvo užtrenktos euro zonos durys

Žlugus paskutinėms viltims kitąmet turėti eurą ekonomikos ekspertai kritikuoja valdžią dėl to, jog ši didino administruojamas kainas, o politikai atkerta, kad infliaciją, kuri užkirto eurui kelią, labiausiai lėmė naftos kainų šuolis. Finansų ministras Zigmantas Balčytis pareiškė, jog dėl to, kad Lietuvai neleista įsivesti euro, kalta ir Rusijos politika branginti energijos išteklius.

"Jeigu dujų kainos bus patvirtintos tokios, kokios numatytos projekte, tai lems 0,8 proc. įtaką infliacijos rodikliui. Europos Komisijos teigimu, tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios neatitinkame tvarumo rodiklio", - vakar pažymėjo ministras. Tačiau tiek valdžios pareigūnai, tiek ūkio analitikai toliau negaili kritikos pasenusiems Mastrichto kriterijams.

SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos žodžiais, tuomet, kai buvo nustatytas infliacijos kriterijus, dar nebuvo euro zonos, tad šaliai siekiant į ją integruotis reikėjo atsižvelgti į tris stabiliausias ES valstybes. "Lenkija įtraukta į Mastrichto kriterijaus skaičiavimą kaip viena stabiliausių euro zonos šalių, turinčių mažiausią infliaciją, nors ji iki 2010 metų nė nesvajoja įsivesti euro. Vadinasi, šioje situacijoje kažkas negerai", - vardijo kriterijų ydas Nausėda.

Su naujienų portalo skaitytojais bendravęs finansų ministras Balčytis tvirtino, kad ES nėra sutarusi dėl euro zonos plėtros principų, todėl į ją ir nepriėmė itin gerus makroekonominius rodiklius turinčios Lietuvos. Ministro manymu, kai Lietuvos infliacija tik 0,06 proc. viršija Mastrichto kriterijų, negalima teigti, jog šalis neatitinka minėto dydžio.

SEB Vilniaus banko ekspertas sutinka, kad ES institucijų aiškinimas, esą Lietuvoje per didelė infliacija - tik oficiali pozicija. Iš tiesų priežastys kitokios. Pasak Nausėdos, ES institucijų sprendimą neleisti Lietuvai nuo 2007 metų pradžios įsivesti euro galėjo lemti Bendrijos noras taikyti "bangos" metodą ir laukti, kol iki narystės euro zonoje pasitemps daugiau regiono valstybių. Taip pat, matyt, vengta taikyti išimtis.

Be pasenusių kriterijų ir politizuoto ES pareigūnų sprendimo, Nausėdos nuomone, Lietuvai koją kišo ir įtakingų rėmėjų stygius. Dirbtiniu optimizmu užsikrėtę šalies politikai nė nemėgimo ES užkulisiuose ieškoti paramos. Be to, SEB Vilniaus banko eksperto teigimu, Vyriausybė galėjo suvaldyti infliaciją. "Kai kalbama apie šimtąsias procento dalis, nereikia naudoti drastiškų priemonių. Būtų pakakę geriau išdėstyti energetikos prekių brangimą, lėčiau kelti viešojo transporto kainas. Net mokesčių reformos koncepciją reikėjo pakoreguoti kitaip. O apmokestinus komercinį nekilnojamąjį turtą kai kurie verslininkai mėgino jo naštą palengvinti didindami kainas", - aiškino ekspertas.

Nausėda mano, jog taip samprotauti būtų galima, jei infliacija būtų viršyta tik dėl "Gazprom". Pasak jo, Vyriausybei reikėjo imtis apsukresnio energetinių žaliavų kainų reguliavimo ir apgalvoti atlyginimų bei pensijų įšaldymo galimybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"