TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kalvystė įsitvirtino Žemaitijoje

2014 05 13 6:00
Meistrui prisilietus, tvora gali virsti meno kūriniu.  Tryskalviai.lt nuotrauka

Kalvystė, tradicinis lietuvių amatas, išgyvena atgimimo laikotarpį ir labiausiai plinta Žemaitijoje įvairiausiais pavidalais.

„Vien mūsų rajone yra apie 20 kalvystės bendrovių ir pavienių kalvių, kurie pagal individualius užsakymus gamina meniškus dirbinius“, – pasakojo Radviliškio rajono UAB „Trys kalviai“ vienas iš steigėjų Antanas Sodaitis. Jo nuomone, Žemaitijoje šis amatas labiau paplitęs galbūt dėl to, kad Telšiuose jau beveik 80 metų ruošiami metalo meno ir juvelyrikos specialistai. Čia įsikūręs Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas.

Didėja paklausa

Pasak A.Sodaičio, pastaruosius keletą metų Lietuvoje randasi vis daugiau pasiturinčių žmonių, kurie mėgsta ir išgali savo gyvenamąją aplinką pasipuošti meniškais kalvių dirbiniais. „Trijų kalvių“ vyrai gali nukalti, rodos, bet ką – nuo įmantriai išraizgytų tvorų, vartų, krėslų, laiptų turėklų iki šviestuvų ir metalinių skulptūrų. Neretai dirbiniuose metalas derinamas su mediena arba akmeniu. Tai vienetiniai rankų darbo gaminiai, todėl ir užsisakyti juos išgali tik iš tiesų dideles pajamas gaunantys žmonės.

A.Sodaitis „Tris kalvius“ įsteigė 2004 metais kartu su partneriais Ramūnu Gudaičiu ir Arūnu Dege. Šiandien bendrovėje dirba 10 kalvių. Kiekvienas specializuojasi pagal savo pomėgius. „Vienas mėgsta kalti vorus, drakonus, kitas – augalus, bet jiems geriau nė nesiūlyti nukalti tvorą ar vartus, nes iš to nieko gero nebus. Tai moka daryti kiti, kuriems šiukštu nesiliesti prie skulptūros“, – aiškina bendrovės steigėjas.

Pagalbinis verslas

Meniški kalvių dirbiniai – individualus verslas, kiekvienos bendrovės ir kiekvieno kalvio stilius savitas, ne visada sekasi suburti vienminčių bendrovę. Kalviai mėgsta individualumą, todėl dažniau dirba kaip pavieniai verslininkai-menininkai.

„Manau, kalvis negali būti valdomas įmonės direktoriaus. Jis turi turėti savo kalvę ir daryti meną“, – lyg ir patvirtina Mažeikių UAB „Elmaga“ direktorius Vitas Žąsinas. Ši bendrovė, įsteigta 1998 metų rudenį, iš pradžių buvo įsikūrusi buvusioje Mažeikių rajono Naikių kaimo fermoje ir pagal energetikų užsakymus gamino elektros pastočių elementus. Tačiau tų užsakymų vis pritrūksta, todėl bendrovės steigėjai nusprendė verslą praplėsti. Nusipirkę modernios metalo apdirbimo įrangos, verslininkai savo verslą praplėtė ir dabar pertraukas tarp energetikų užsakymų užpildo kitokiais gaminiais – gamina autobusų stoteles ir paviljonus, lauko baldus, šarvotas duris, tvoras, vartus, medžių kamienų ir šaknų apsaugas. Šie gaminiai išsiskiria modernumu ir funkcionalumu.

"Manau, pataikėme pačiu laiku. Dabar daug statoma, renovuojama, todėl užsakymų nestokojame", – sakė A.Žąsinas. Pasak jo, dabar "Elmagoje" dirba apie 90 žmonių. Bendrovės vadovo sūnus yra baigęs metalo dizaino studijas, tad gaminiai dažniausiai ruošiami pagal jo projektus. Tai, kas nepasiseka parduoti Lietuvoje, gabenama į Norvegiją, Vokietiją, Latviją.

Neleidžia išnykti

Kalvystė – nors tradicinis, bet Lietuvoje ganėtinai retas amatas, o jam sunykti neleidžia vienintelis Lietuvoje metalo meno ir juvelyrikos specialistus ruošiantis Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas.

Šio fakulteto dekanas Ramūnas Banys LŽ pasakojo, kad kasmet bakalauro studijas baigia po 3–5 kalvius, gebančius gaminti meniškus metalo dirbinius. Iš pradžių jie mokosi metalo meno ir juvelyrikos specialybės disciplinų. „Tai labai plati sritis, o galutinę specializaciją studentai pasirenka po dviejų kursų“, – sakė dekanas. Didžioji studentų dalis renkasi juvelyriką.

R.Banio teigimu, kasmet studijuoti šios specialybės priimama vidutiniškai po 15 abiturientų. Tradiciškai susiklostė, kad didesnė dalis jų atvyksta iš Žemaitijos, tačiau metalo meno sužavėti atvyksta abiturientai iš visos Lietuvos. Beje, pastaruosius keletą metų tarp pasirinkusių tradiciškai vyrišką kalvio profesiją esama ir merginų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"