TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kam kirpėjui kosminis laivas?

2011 05 23 0:00
Kad ir kokią veiklą žmogus pasirinktų - steigtų kavinę, kirpyklą ar batų taisyklą, - susidurs su pertekliniais reglamentavimais.
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžia dažnai deklaruoja globėjišką rūpinimąsi smulkiuoju verslu, bet realiai šių verslininkų, jų darbo vietų valdininkai iš savo aukštybių nemato ir jiems tai nerūpi.

Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų organizacijų atstovai neabejoja: jeigu pradedantys verslininkai jau šiandien turėtų galimybę steigti įmonę be pradinio kapitalo, krūvos leidimų ir licencijų, jei jos veiklos nevaržytų begalė reglamentų, ir ji galėtų veikti be direktoriaus ar buhalterės, vesdama tik nustatytos formos supaprastintą apskaitą, bedarbių krašte jau dabar būtų gerokai mažiau, o apmirę miesteliai ir kaimai atgytų.

Praėjusią savaitę Ūkio ministerija pranešė, kad parengė tokias galimybes suteiksiančios Mažosios bendrijos (MB) teisinio reguliavimo koncepciją ir ją teikia svarstyti šalies institucijoms.

Pagal optimistiškiausią scenarijų koncepcijos pagrindu parengtas Mažųjų bendrijų įstatymo projektas svarstyti Seimui galėtų būti pateiktas 2011 metų rudenį. Tačiau beveik neabejojama, kad naujas įstatymas sukels daug diskusijų ir derinimas gali užsitęsti.

Sutrukdė ginčai dėl šeimos statuso?

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotoja, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė LŽ sakė, kad MB būtų labai paranki siekiantiesiems pradėti "nedidelį versliuką", nes nereikalautų didelio įstatinio kapitalo. Be to, naujų įmonių apyvarta dažnai būna nedidelė, todėl samdyti buhalterį ar įmonę, kuri tvarkytų finansinę apskaitą, dažnai yra didžiulė prabanga. Šiuo atveju reikėtų tik pildyti nustatytos formos supaprastintą apskaitą.

Tačiau D.Matukienė stebisi, kad kalbos apie naujos formos įmonę trunka jau dveji metai, o konkrečių rezultatų nematyti. "Turbūt trūksta politinės valios, nes prieštaraujančiųjų lyg ir nėra, visi sutinka, kad tokios įmonės reikia", - svarstė smulkiųjų verslininkų atstovė.

Pernai Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai vadovavusi D.Matukienė mano, kad naujasis MB įteisinantis įstatymas turėjo įsigalioti vėliausiai nuo šių metų pradžios, kai pradedantiesiems verslininkams dešimtyje miestų per "Verslios Lietuvos" renginius pradėti dalyti iki 6 tūkst. litų siekiantys paslaugų "krepšeliai", už kuriuos jie gali pirkti mokymo, konsultacines paslaugas, susimokėti dalį mokesčių, jeigu įsteigia įmonę per artimiausius šešis mėnesius.

D.Matukienė įtaria, kad laiku parengti naujos teisinės formos įmonės koncepciją sutrukdė ideologinės diskusijos: "Juk iš pradžių norėta tai vadinti šeimos įmone. Kadangi nesutariama, kas yra šeima, darbas užtruko..."

Advokatai parengtų per dvi savaites

"Tokios įmonės statuso seniai reikėjo, nes šiandien, jeigu įsteigsite uždarąją akcinę bendrovę, jums reikės įdarbinti direktorių, porą darbuotojų, buhalterę. Metus jiems mokėsite atlyginimus, valstybei - visus mokesčius, o jeigu neturite sukaupę mažiausiai 100 tūkst. litų, jums nieko nepavyks. Kita vertus, ne kiekvienas nori imti paskolą iš banko ir užstatyti savo vienintelį butą ar namą. Be to, joks bankas neims tokio užstato, kur jis dės gyvenamąjį namą kokiuose nors Pabiržėnuose?" - naujos teisinės formos įmonės reikalingumu neabejoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Tačiau ekonomistas negali atsistebėti, kad MB įtvirtinantį įstatymą Ūkio ministerija rengia antri metai. "Nedovanotina. Manau, kad tų žmonių vieta - tikrai ne Ūkio ministerijoje, nes tai, kad iki šiol neįteisintas tokio juridinio asmens statusas, yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje nesteigiamos naujos įmonės. Tuo metu klerkai vaikšto iš kabineto į kabinetą ir nesugeba parengti reikiamų teisės aktų, kuriuos bet kuri advokatų kontora sukurtų per dvi savaites", - valdininkų lėtapėdiškumu piktinosi S.Besagirskas.

Ekonomistas pabrėžė, kad mažosios bendrijos idėjos autorystė tikrai nepriklauso Ūkio ministerijai, teigiančiai, kad tai jos idėja. Tai esą Europos Sąjungos (ES) nuopelnas, nes sudaryti sąlygas steigti smulkias įmones, kurios būtų tarpinė grandis tarp individualios veiklos ir uždarosios akcinės bendrovės, šalis nares įpareigoja ES direktyva.

"Manau, kad mes tikrai vieni paskutiniųjų, jeigu ne paskutiniai, Europoje tokias įmones įteisinsime. Vėžliškas Ūkio ministerijos tempas visą verslą varo į neviltį. Jeigu šioje ministerijoje bent kas nors suktųsi nors lėčiausiu verslo greičiu, manau, dabar tikrai turėtume mažiau bedarbių. Kita vertus, jeigu verslas dirbtų taip, kaip dirba Ūkio ministerija, jau seniai būtų bankrutavęs", - piktinosi ekonomistas.

S.Besagirskas stebisi, kaip Ūkio ministerija per dvejus metus nesugeba parengti dešimties puslapių dokumento, juolab kad nereikia išradinėti dviračio, galima remtis ES patirtimi - ir blogąja, ir gerąja. Kita vertus, ekonomistas svarstė, ar mažosios įmonės statuso įteisinimas nebus pavėluotas, kai Lietuvoje katastrofiškai greitai mažėja gyventojų.

Ekonomisto nuomone, vienas didžiausių MB statuso pranašumų būtų tas, kad leistų daugeliui įmonių išlįsti iš šešėlio. Mat smulkioji įmonė Lietuvoje dažnu atveju negali išgyventi mokėdama visus mokesčius. "Mažai įmonei pasirinkimas yra tarp bankroto ir šešėlio. Dauguma renkasi, aišku, šešėlį. Naujas statusas leistų legalizuotis daugeliui įmonių", - mano S.Besagirskas.

Atbaido ne bankroto, o valdžios baimė

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė įtaria, kad, įteisinus MB, gali būti naikinami verslo liudijimai. "Tai būtų labai blogai, nes darbas pagal verslo liudijimą yra paprasčiausia veiklos forma žmogaus, kuris sprendžia dilemą: mokėti dalį mokesčio už verslo liudijimą, dirbti nelegaliai arba emigruoti. Toks žmogus tikrai nesteigs nei akcinės bendrovės, nei šeimos įmonės", - mano R.Vainienė.

Kita vertus, LLRI prezidentė įsitikinusi, kad valdžia smulkiojo verslo plėtrą labiau paskatintų ne kurdama naujas veiklos formas, o sumažindama per naktinę reformą padidintus mokesčius dabartinėms individualioms įmonėms.

Be to, smulkiajam verslui atsigauti, R.Vainienės nuomone, ypač trukdo gausybė įstatymo įgyvendinamųjų taisės aktų, reguliuojančių smulkiausius veiklos aspektus. "Jeigu žmogus namie iškeptu pyragu šeimą vaišinti gali, o parduoti jo - negali, tikrai kažkas yra negerai. Jeigu žmogus nori atidaryti grožio saloną ar kavinę, jis turi iš anksto įvykdyti krūvą reikalavimų. Tai kainuoja. Kai mato, kad nepajėgs visko įgyvendinti, ir nepradeda. Gal nereikėtų taip smulkmeniškai reglamentuoti apšvietimo, kištukinių lizdų aukščio, patalpų ploto, tualetų, stalelių skaičiaus ir panašiai. Per visas higienos normas reikėtų labai stipriai pereiti su trintuku", - teigė R.Vainienė.

Absurdo pavyzdžių gausu. Antai LLRI neseniai atliko Vaistinių veiklos reglamentavimo studiją. Joje konstatuojama, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta, jog bendras vaistinės ar jos pirminio filialo patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 60 kvadratinių metrų. R.Vainienė stebisi: kodėl negali būti 55 ar 30 kvadratinių metrų? Vakarų Europos šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, Italijoje, Olandijoje, nėra jokių reikalavimų dėl vaistinių ploto.

"Tai absurdas. O kokie kosminiai reikalavimai keliami spintoms, kuriose laikomi vaistai! Ir tai tik viena veiklos forma... Tačiau kad ir kokią veiklą pasirinktų, - steigtų kavinę, kirpyklą ar batų taisyklą, - žmogus susidurs su pertekliniais reglamentavimais. Mat Lietuvoje valdininkams dažniausiai keliamos užduotys ne kaip draudimų ir reglamentavimų sumažinti, o kaip - padauginti. Štai jie ir kuria "kosminius laivus". Pas mus kiekvienai verslo veiklai sukurta po tokį "kosminį laivą". Kas tokį laivą gali įpirkit? Pradėti verslą per brangu", - konstatavo R.Vainienė.

Jos nuomone, žmonės Lietuvoje verslo nepradeda bijodami ne bankroto, o valdžios, kurios kontrolė vis griežtėja ir griežtėja. "Jeigu verslininkas paisytų visų reguliavimų, jokia veikla nebūtų įmanoma. Galėtų dirbti nebent didžiosios įmonės. Laimei, į Darbo kodeksą pro pirštus žiūri ir patys darbuotojai, nesinaudoja visomis privilegijomis", - sakė ji.

Du trečdalius BVP sukuria smulkusis verslas

Jeigu atsigautų smulkusis verslas, Lietuvoje bent jau sumažėtų nedarbas. Mažos įmonės dažniausiai neplėtoja aukštųjų technologijų, nesukuria didelės pridedamosios vertės, bet sukuria darbo vietas tų įmonių steigėjams ir jų artimiesiems. "Šeimos įmonė, jeigu veikia rajone, dažniausiai aptarnauja vietos bendruomenę: kepa bandeles, gamina tvoras ar šašlykines, kerpa plaukus ir pan. Bet svarbiausia, žmonės dirba. Jiems nereikia mokėti pašalpų, ir tai jau duoda didelę naudą", - svarstė S.Besagirskas.

Veikiančios mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje sudaro 99,3 proc. visų įmonių. Jų sukuriama valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis siekia 60-70 procentų. Jeigu ne valdžios lėtapėdiškumas, ir smulkiųjų įmonių, ir jų sukuriama BVP dalis galėtų būti gerokai didesnė.

Vien Alytuje šiuo metu verslą pradėti norėtų mažiausiai 80 žmonių. Tiek jų gegužės 5 dieną vykusiame "Verslios Lietuvos" renginyje išsidalijo verslo pradžios "krepšelius". Jie norėtų steigti kirpyklas, mėsos perdirbimo įmones, kepyklėles, dailininkų dirbtuves, teikti geodezininkų paslaugas. Artimiausiu metu Alytuje galėtų atsirasti 80 darbdavių, kurie galbūt įdarbintų po 5-10 darbuotojų. 800 pradėtų dirbti ir mokėtų mokesčius valstybei vien tik Alytuje. O kiek per visą Lietuvą?

"Žmonės dvejus metus laukė verslo "krepšelių". Dabar kaip išganymo laukia teisės steigti mažąją bendriją, bet iki šiol nežino, nei kada, nei kokia ji bus. Nėra žinojimo, ko tikėtis. Juk jeigu dabar įsteigtų individualią ar kitokią įmonę, ją vėliau reikėtų išregistruoti. Tad gal geriau palaukti ir gyventi iš pašalpų", - ironizavo Alytaus smulkiųjų verslininkų organizacijos vadovė D.Matukienė.

Tačiau lengvesnės verslo pradžios galimybių žmonėms teks palaukti. Ūkio ministerija neskuba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"