TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kam lietuviams latvių vištos?

2013 07 20 6:00
Latviai pabrėžia, kad beveik viso Latvijos paukštininkystės sektoriaus įsigijimas (išskyrus kiaušinių gamybą) – lietuvių koncernui nedidelis pirkinys, turint omeny ir kainą, ir perkamų įmonių apyvartą. LŽ archyvo nuotrauka

Tokį klausimą šiomis dienomis užduoda ir bando į jį atsakyti Latvijos spauda.

Svarstymus apie lietuvių verslininkų planus pakurstė neseniai įvykęs stambus pirkimo sandoris. Lietuvos kompanija „Linas Agro Group“ pasirašė susitarimą dėl didžiausio Latvijos paukštyno „Kekava“ 87 proc. akcijų bei 100 proc. įmonių „Broileks“, „Cerova“ ir „Lielzeltini“ akcijų įsigijimo. Kaimynai pabrėžia, kad tokiu būdu Latvijos paukštininkystė patenka į fondų rinką, kadangi „Linas Agro Group“ akcijos kotiruojamos Vilniaus biržoje.

„Lietuviai ateina!“

Anot Latvių žiniasklaidos, sandorio suma siekia 12,5 mln. eurų už visas keturias įmones, o pirkimo procedūras ketinama baigti iki metų pabaigos, jeigu iki to laiko bus gautas Konkurencijos tarybos leidimas.

Pirmieji Latvijos spaudos komentarai šia tema skambėjo ne itin draugiškai, daugmaž: „Lietuviai ateina!“ Vis dėlto vėliau susigriebta, kad lietuviai ateina ne vieni. Pagal šių metų kovo mėnesio duomenis, 55 proc. „Linas Agro Group“ kontroliuoja danų kompanija „Akola“. Antras didžiausias akcininkas ir valdybos pirmininkas Darius Zubas valdo tik apie 11 proc. proc. akcijų. Tiesa, latviai pabrėžia, kad kompanijos vadyba – lietuvių rankose.

Antras latvius iš pradžių nustebinęs dalykas, kad lietuviai pirkėjai esą jau turi savų vištų (minėti Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai), ir kad latvių žaidėjų įsigijimas jiems leisiąs nušluoti konkurentus. Vėliau išsiaiškinta, kad „Linas Agro Group“ vištų auginimu neužsiima ir minėtų paukštynų nevaldo. Jie priklauso kitam stambiam lietuvių konkurentui, holdingui „Kauno grūdai“. Šis, anot latvių, taip pat domėjosi galimybe įsigyti “Kekava“ paukštyną.

Sandėris esą nepavyko dėl to, kad prieš jį pasisakė „Kekava“ valdyba. Jai esą labiau patiko „Linas Agro Group“, kuri neturi „vištų verslo“, taip esą išvengiama interesų konflikto. Vis dėlto klausimas, kodėl grūdų prekyba užsiimančiai „Linas Agro Gproup“ parūpo latviškos vištos latviams lieka atviras.

Tikslai ir planai

Viena iš versijų – tokiu būdu lietuviai siekia apsidrausti nuo kainų svyravimų grūdų rinkoje. Praėjusiais metais grūdų kainos buvo ypač palankios: Latvijoje ir Lietuvoje išaugintas rekordinis per 20 metų grūdų derlius, be to grūdų kaina pasaulio rinkose gerokai išaugo dėl prasto derliaus Rusijoje, Ukrainoje ir kitose eksportuojančiose šalyse. Iš dalies dėl to „Linas Agro Group“ grynasis pelnas šiais finansiniais metais išaugo 2,7 karto.

Pasak latvių, pačioje kompanijoje kalbama apie kitokio pobūdžio sinergiją. Pirma, keturių latvių kompanijų įsigijimas leistų Lietuvos holdingui vykdyti visą ciklą – nuo kiaušinių inkubatoriuje iki vištų kulšelių parduotuvėje. Antra, lietuvių grupė esą kasmet parduoda apie 1,5 mln. tonų grūdų ir ateityje grūdai galėtų būti realizuojami holdingo viduje – keliauti į Latvijos paukštynus kaip paukščių lesalas.

Kita vertus, latviai pabrėžia, kad beveik viso Latvijos paukštininkystės sektoriaus įsigijimas (išskyrus kiaušinių gamybą) – lietuvių koncernui nedidelis pirkinys, turint omeny ir kainą, ir perkamų įmonių apyvartą.

Skelbiama, kad stambiausio paukštyno „Kekava“ metinė apyvarta siekia 33 mln. eurų. Antras žaidėjas „Lielzeltini“ pernai pasiekė 21 mln. eurų apyvartą. Gyvomis vištomis prekiaujanti bendrovė „Broileks“ esą iš viso užsiima nišiniu versliu ir pernai pasiekė tik 1,2 mln. eurų, bendrovė „Cerova“, kurios inkubatoriuje auginami pardavimui skirti viščiukai, - 2 mln. eurų apyvartą. Taigi, skaičiuoja latviai, keturios kompanijos pernai pasiekė 57 mln. eurų apyvartą.

Didins apsukas

Pasak latvių, „Linas Agro Group“ planuoja šių keturių įmonių bendrą apyvartą padidinti iki 70 mln. eurų. Prie to ypač prisidėtų „Kekava“, mat jos gamybiniai pajėgumai šiuo metu ne visiškai panaudojami. Šiai įmonei Latvijoje skirta teisinė apsauga, mat per paskutinius metus ne kartą siekta kelti ieškinius dėl jos nemokumo. Įmonės nuostoliai pernai sumažėjo iki 0,5 mln. eurų, kai 2011 metais siekė 4 milijonus. Beje, „Kekava“ vadovybė neslėpė, kad rimto investuotojo pritraukimas – tai vienintelė galimybė tęsti darbą.

Latviai palyginimui pateikia informaciją apie „Linas Agro Group“: vien per 9 mėnesius (nuo 2012 metų liepos iki 2013 metų balandžio) apyvarta siekė 480 mln. eurų, o visi Latvijoje nupirkti aktyvai sudaro 10 proc. grupės metinės apyvartos.

Latvių žurnalistai ta proga ironiškai primena ir savo tautiečių pienininkų dūsavimus, kad vieno stambaus Lietuvos pieno perdirbėjo apyvarta yra tokia pat kaip visos Latvijos pieno perdirbimo šakos.

Neatsilieka ir estai

Latviai pastebi, kad lietuvių ir estų verslininikai jų šalyje gerokai aktyvesni nei latvių verslas kaimyninėse Baltijos šalyse. Vienintelė išimtis – „Latvijas Finieris“. Jos dukterinė įmonė Lietuvoje „Likmerė" pagal koncerno investicijų programą 2011 metų balandžio mėnesį pradėjo eksploatuoti antrą fanermedžių lukštenimo liniją. Viso į UAB „Likmerė" gamyklą jau investavo 21,5 mln. eurų. Latvių bendrovė taip pat yra nusipirkusi gamyklą Estijoje.

Kiti latvių bandymai buvo ne tokie sėkmingi. Garsioji „Latvijas Balzams“ dar iki krizės ketino pirkti lietuvišką gėrimų gamyklą „Stumbras“, bet vėliau skundėsi, kad lietuviai savo įmonių užsieniečiams neparduoda. Latvių farmacijos kompanija „Grindeks“ skelbė siekianti įsigyti lenkų “Jelfa“ ir lietuvių „Sanitias“, tačiau irgi nieko nepešė.

Lietuviai ir estai, pasak latvių, gerokai aktyvesni. “Linas Agro Group“ sandėris – jau antras per vieną mėnesį. Prieš keletą savaičių Estijos kazino operatorius „Olympic“ paskelbė apie latvių operatoriaus „Altea“ (azartinių žaidimų salonų „Jacks Pots Halle“ tinklo) įsigijimą. Po sandorio estų lošimų taškų Latvijose skaičius išaugs nuo 21 iki 38.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"