TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kam naudingos aukštos šilumos kainos?

2012 06 27 7:42

Brangstančios dujos ir keista valdžios politika dalija Lietuvos gyventojus į turtingesnius ir skurdesnius pagal tai, kur jie gyvena. 

ANTANAS TAUTEVIČIUS

Brangstančios dujos ir keista valdžios politika dalija Lietuvos gyventojus į turtingesnius ir skurdesnius pagal tai, kur jie gyvena.  

Po brangiausio šalies istorijoje šildymo sezono miestuose, kuriuose centralizuotai tiekiama šiluma gaminama deginant gamtines dujas, šilumos kaina toliau auga. Tuo metu miestuose, kur šilumai gaminti naudojamas biokuras, ji beveik trečdaliu mažesnė ir toliau mažėja. Tačiau šalies valdžia milžiniškomis investicijomis numato remti ne šilumos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrą, bet gyventojų kišenes tuštinantį dujų ūkį.

Šilumos kainų skirtumai     

Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras gaminant šilumą yra gamtinės dujos, nuo liepos 1 dienos kils šilumos kainos. Šiluma gyventojams vidutiniškai brangs apie 1,3 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) ir kainuos nuo 31 iki 36,7 ct/kWh. Tarp šių miestų - Prienai, Joniškis, Trakai, Druskininkai, Anykščiai, Šalčininkai, Kaunas, Šiauliai, Vilnius, Jonava, Klaipėda, Alytus.

Šilumos tarifų augimą lėmė gegužės mėnesį 5,6 proc. pabrangusios gamtinės dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms. Dujos kainavo net 108 litais daugiau nei balandį - 2038 litus už toną naftos ekvivalento su transportavimo mokesčiu.

Tuo metu didžiojoje dalyje miestų, kuriuose biokuras yra pagrindinis kuras gaminant šilumą, vidutinė šilumos kaina liepą sumažės apie 1 ct/kWh ir sudarys nuo 17 iki 24 ct/kWh. Tiek mokės Molėtų, Tauragės, Radviliškio, Utenos, Širvintų, Raseinių, Ignalinos, Varėnos, Šilalės, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Lazdijų, Švenčionių, Kelmės, Šilutės ir Plungės gyventojai.

"Ir vėl laimi tie Lietuvos miestai, kurie atsisakė gamtinių dujų ir plačiai vartoja lietuvišką, beveik triskart už dujas pigesnį biokurą. Jų pavyzdžiu turėtų pasekti visi miestai, kurie ateityje siekia išvengti šilumos kainų augimo", - sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Jis pabrėžė, kad nė viename mieste šilumos tiekėjų dalis šilumos tarifuose nuo liepos 1 dienos neaugs. "Vienintelė tarifų didėjimo priežastis - pabrangusios dujos. Iki šiol nuo dujų tiesiogiai priklausomas šilumos ūkis yra pasmerktas transliuoti blogas naujienas apie šilumos kainų šuolius. Tai - neišvengiama tol, kol strategine Lietuvos energetikos kryptimi netaps dujų keitimas biokuru", - įsitikinęs V.Stasiūnas.

Kodėl nėra dujų akcizo?

Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, jog tos turtingos šalys, kurios remia atsinaujinančią energetiką, todėl ir yra turtingos, nes elgiasi būtent taip. O mes esame neturtingi, nes to nesuvokiame.  

"Jau treji metai vyksta diskusijos - ką dar būtų galima Lietuvoje apmokestinti, kad subalansuotume nacionalinį biudžetą. Kalbame apie jachtų, lėktuvų, brangakmenių, prabangių automobilių, katerių ir pastatų apmokestinimą. Viską, išskyrus gamtinių dujų apmokestinimą akcizu. Tai jau padarė beveik visos Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir mūsų Baltijos kaimynės. Gamtinių dujų nelegalus importas neįmanomas, tokio mokesčio administravimas yra itin paprastas. Mokestis skatintų mažiau vartoti importuojamas gamtines dujas ir keisti jas atsinaujinančiais energijos ištekliais. Kartu būtų galima (papildžius biudžetą pajamomis) padidinti neapmokestinamą darbo užmokesčio minimumą ir skatinti vietinį vartojimą, o ne išlaidas importuojamiems produktams. Tokio mokesčio pranašumai akivaizdūs, bet ar girdėjote nors užuominą apie tokį mokestį?" - klausė M.Nagevičius.

Būtina šilumos ūkio pertvarka

Kad Lietuva taptų mažiau priklausoma nuo brangstančių importuojamų gamtinių dujų, M.Nagevičiaus nuomone, artimiausioje perspektyvoje reikėtų koncentruotis į mūsų šaliai labiausiai tinkamas technologijas tose srityse, kur išlaidos energetikai yra jautriausios.

"Visų pirma, matyt, reikėtų pradėti nuo pastatų apšiltinimo, energetinio efektyvumo didinimo ir šilumos ūkio konversijos į biokurą. Labai svarbu, kad valstybė šias iniciatyvas nukreiptų protinga linkme, nepaliktų viso proceso tik konkurencijai sureguliuoti. Pavyzdžiui, dideliuose miestuose turėtų būti skatinama efektyvių biokuro kogeneracinių elektrinių statyba, kiek galima labiau panaudojant esamą energetikos įmonių infrastruktūrą. Taip mes spręstume iš karto dvi problemas - tiek brangios šilumos pastatų šildymui, tiek priklausomybės nuo elektros importo problemą", - dėstė energetikos specialistas.

Pasak M.Nagevičiaus, neseniai atlikti skaičiavimai rodo, kad įdiegus biokuro kogeneracines elektrines didžiausiuose Lietuvos miestuose, vien iš biokuro galima būtų pagaminti apie trečdalį viso Lietuvos elektros energijos poreikio, kartu gerokai atpiginant vartotojams tiekiamos šilumos kainą. "Ir tam reikia kur kas mažiau lėšų, nei Visagino atominės elektrinės projektui įgyvendinti, - sakė jis. - Danija, Švedija, Vokietija pasitvirtino konkrečius planus, kaip iki 2050 metų pereiti vien tik prie atsinaujinančios energetikos vartojimo. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse tai padaryti būtų galima dar anksčiau."

Nauda gyventojams ir ekonomikai

M.Nagevičiaus nuomone, visos atsinaujinančių išteklių rūšys Lietuvoje yra perspektyvios, tačiau, norint ką nors pasiekti, reikėtų susidėlioti prioritetus ir projektų įgyvendinimo eilės tvarką. "Aišku, kad pirmoje vietoje turėtų būti energijos gamybos iš biokuro plėtra. Tai pati brandžiausia technologija, sukurianti daugiausia naujų darbo vietų ir sprendžianti ne tik didelio energetinių išteklių importo, bet ir socialines valstybės problemas. Lietuvoje jau sukaupta gana daug žinių šioje srityje. Sakydamas "biokuras" - turiu mintyje tiek medienos biokurą, tiek šiaudus, tiek biodujas, tiek komunalines atliekas", - sakė jis.

Energetikos specialistas mano, jog plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius pajėgumus svarbu lygiagrečiai intensyviai veikti, kad į Lietuvą būtų pritraukiamos šių technologijų gamyba ir plėtra.

"Lietuvoje yra gana geras inžinerinis potencialas, darbščių ir kūrybingų žmonių. Nustačius dar ir aiškius prioritetus atsinaujinančiai energetikai plėtoti, būtų tikrai nesunku pritraukti tiek užsienio, tiek vietines investicijas kuriant stiprią "žaliųjų" technologijų pramonę mūsų srityje. Tada, plėtojant atsinaujinančią energetiką, būtų užtikrinta didžiausia nauda Lietuvos ekonomikai", - tvirtino M.Nagevičius.

Prioritetai - ne gyventojų naudai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas Andrius Janukonis įsitikinęs, jog šilumos energijos gamybos iš biokuro plėtra turėtų būti valstybės esminis prioritetas. "Tačiau nors šilumos kainų klausimas yra vienas svarbiausių socialiniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu, matome, kad Seime priimami įstatymai skatina tik dujų ūkio ir elektros sektoriaus plėtrą", - stebėjosi A.Janukonis.

LŠTA tarybos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad 2011 metais už centralizuotai tiekiamą šilumą vartotojai sumokėjo 2,5 mlrd. litų, buitiniai vartotojai už elektrą sumokėjo 1,1 mlrd. litų, už dujas - 360 mln. litų. "Akivaizdu, kad prioritetas turėtų būti šilumos kainų mažinimas vartotojams, gaunantiems šilumos energiją centralizuotais tinklais. Taigi vienintelė racionali ilgalaikė strategija turėtų būti kuro konversija iš brangių importuojamų gamtinių dujų į gerokai pigesnį vietinį biokurą. Ši konversija ne tik sukurtų naujų darbo vietų, sumažintų einamosios sąskaitos deficitą, sukurtų šalyje didžiulę pridėtinę vertę, bet svarbiausia - sumažintų šilumos kainas, nes biokuras už dujas pigesnis 2,5 karto. Tuo metu dabar gamtinės dujos centralizuotai tiekiamos šilumos balanse sudaro 80 procentų", - tvirtino A.Janukonis.      

Kylančios šilumos kainos skurdina namų ūkius ir gyventojams kelia vis didesnį rūpestį - jiems tai tampa pagrindine išgyvenimo problema. "Tačiau valstybė finansuoja suskystintų dujų terminalo statybą, "Lietuvos dujų" dalinį nacionalizavimą, atominę elektrinę ir kitus projektus, o biokuro plėtrai neskiria jokios paramos. Pavyzdžiui, 2004-2013 metams šilumos tiekimo įmonės gavo 150 mln. litų paramos smulkiems projektams įgyvendinti. Dėl to biokuro naudojimas centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje padidėjo nuo 0 iki 20 procentų. Tuo metu vandentvarkos projektams paramos skirta 3 mlrd. litų, o dujų terminalui išlaikyti kasmet reikės apie 300 mln. litų. Taigi valstybės poziciją būtų galima nusakyti paprastu šūkiu: biokurui - ne, dujoms - taip. Dėl tokios politikos šalies vartotojai patiria didžiulius nuostolius", - kalbėjo A.Janukonis.

Nerems valstybė, apmokės gyventojai

Į LŽ klausimą, ar verslas be valstybės paramos nepajėgus šilumos gamyboje dujas pakeisti biokuru, LŠTA tarybos pirmininkas atsakė, jog šilumos tiekimo verslą valstybė reguliuoja visu šimtu procentų. "Nėra galimybių nei papildomai užsidirbti, nei patirti didelių nuostolių, nes valstybė garantuoja, kad šilumos tiekimo įmonės sudurtų galą su galu", - aiškino A.Janukonis.

Tačiau jis įsitikinęs - jeigu valstybė visiškai neskiria biudžeto ar ES lėšų biokuro plėtros projektams, investicijų grąžą per tam tikrą laiką turės apmokėti šilumos vartotojai. "Pagal galiojančias taisykles skiriant valstybės ar ES paramą, nuo šios dalies grąža negalima. Tokiu būdu vartotojai akimirksniu pajustų naudą", - aiškino A.Janukonis.

Anot jo, kainų skirtumas tarp šilumos, pagamintos deginant dujas ir biokurą, - iki 10 centų už kilovatvalandę. Todėl kuo daugiau valstybė prisidės prie biokuro plėtros projektų, kuo daugiau skirs ES paramos, tuo mažiau tuštės vartotojų kišenė.

"Valdžios kalbos, kad valstybė remia atsinaujinančių šaltinių panaudojimą šilumos ūkyje, yra melagingos. Kodėl taip daroma? Turiu vienintelį paaiškinimą. Kažkodėl politikams naudinga naudotis šia socialiai jautria problema, išlaikyti aukštą kainų lygį ir problemos iš esmės nespręsti. Mat kartu su šia problema dingtų ir politiškai patrauklūs, tačiau tik įsivaizduojami kovos laukai su menamais oligarchais ir monopolistais", - svarstė A.Janukonis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"