TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kanapėms nori atverti ir sodų vartus

2015 05 07 6:00
Praėjusiais metais 79 pluoštinių kanapių augintojai deklaravo 1069 ha jų pasėlių 167 laukuose. LŽ archyvo nuotrauka

Žemės ūkio ministerija susigriebė liberalizuoti pluoštinių kanapių auginimo sąlygas. Siūloma leisti bet kam jas sėti tarp kitų sodo ar daržo augalų.

Lietuvoje reikalavimai šių augalų augintojams yra kur kas griežtesni nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tad siūloma ateityje leisti pluoštines kanapes, kaip augalų apsaugos priemonę, laisvai auginti soduose bei daržuose, ne iš visų laukelių imti mėginius narkotinių medžiagų kiekiui nustatyti, atsisakyti dalies šiuo metu privalomų dokumentų, įrodančių, jog tai ne narkotinės kanapės.

Ar visoms siūlomoms naujovėms bus pritarta, spręs Seimas.

Soduose ir daržuose

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymo keisti 2013 metais priimtą Pluoštinių kanapių įstatymą aiškinamajame rašte viceministras Gintas Saulius Cironka teigė, kad ūkininkams šiuo metu brangiai kainuoja prievolė iš kiekvieno deklaruoto pluoštinių kanapių lauko imti mėginius tetrahidrokanabinolio (THC) kiekiui jose ištirti. Vieno mėginio kaina siekia 141 eurą. „Iš vieno sėjomainos lauko dažnai tenka paimti net kelis mėginius, nors auginant viename tokiame lauke vieną pluoštinių kanapių veislę iš jo pakanka paimti tik vieną mėginį, kad būtų galima įsitikinti veislės saugumu“, - aiškino G. S. Cironka.

Viceministro tikinimu, pagal Europos Komisijos reglamento nuostatas rizikai įvertinti pakaktų ištirti mėginius, paimtus iš 30 proc. visų deklaruotų pluoštinių kanapių plotų.

Be to, numatoma ateityje leisti kanapes auginti ne vien tik kaip pramoninę žaliavą, bet ir sodininkystės tikslais – pasėtos tarp kitų sodo ar daržo augalų jos atbaidytų kenkėjus, apsaugotų augalus nuo ligų ir piktžolių. Tokiu atveju pluoštinių kanapių auginimo iš viso nereikėtų deklaruoti.

ŽŪM siūlo atsisakyti ir esą perteklinio reikalavimo turėti atsakingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad šios veislės kanapėse THC kiekis neviršija 0,2 procento. Mat tokių pažymų, garantuojančių, kad produktai yra pagaminti iš kanapių, kuriose THC neviršija 0,2 proc., kitų ES šalių institucijos neišduoda.

ŽŪM tikinimu, jeigu Seimas pritars siūlomoms Pluoštinių kanapių įstatymo pataisoms, Lietuvoje bus sudarytos palankesnės sąlygos imtis perspektyvios veiklos – auginti pluoštines kanapes. Plėtojant šių augalų auginimą ir jų produktų gamybą, šalyje esą būtų sukurta naujų darbo vietų, atsirastų ir viena iš realių galimybių sugrąžinti dalį apleistų žemės ūkio paskirties žemių bei tikslingai jas panaudoti. Atsiradus naujoms verslo galimybėms, esą didėtų ir valstybės biudžeto pajamos.

Ne kvaišalai

Praėjusiais metais šalyje 79 pluoštinių kanapių augintojai deklaravo 1069 ha jų pasėlių 167 laukuose.

Auginimo priežiūrą ir produktų tiekimo rinkai kontrolę Lietuvoje vykdanti Valstybinė augalininkystės tarnyba beveik iš visų deklaruotų laukų paėmė mėginius THC kiekio tyrimams atlikti. Mėginys nepaimtas tik iš vieno lauko, kuris buvo užartas, nes jame kanapės blogai sudygo. Ištyrus mėginius nustatyta, kad juose THC kiekis neviršija 0,2 procento.

ES reglamentai pluoštines kanapes, kuriose THC kiekis neviršija 0,2 proc., priskiria prie žemės ūkio augalų, už kurių auginimą mokamos tiesioginės išmokos, o jiems perdirbti skiriama parama. Nesvarbu, ar pretenduos gauti tiesiogines išmokas, ar ne, deklaruoti auginamų kanapių laukus yra įpareigoti visi pluoštinių kanapių augintojai. Šiemet deklaravimo procesas dar tik prasidėjo.

„Numatoma, kad pluoštines kanapes bus galima auginti tik atvirame grunte vientisame lauke, tai turės būti tik atitinkamų veislių kanapės, kuriose THC kiekis ne didesnis kaip 0,2 procento. Mūsų klimato zonoje net ir narkotinės kanapės reikiamą kiekį narkotinių medžiagų – THC – sukaupia tik auginamos šiltnamiuose ar kituose uždaruose gruntuose“, - aiškinamajame rašte teigė žemės ūkio viceministras G. S. Cironka.

LŽ kalbintas Šakių rajono ūkininkas, vienas iš pluoštinių kanapių auginimo pradininkų Lietuvoje Egidijus Zėringis tikino, jog šiuo metu galiojantis Pluoštinių kanapių įstatymas yra vienas griežčiausių ES šalyse ir augintojai tikrai pritartų, kad kai kurie reikalavimai būtų sušvelninti. „Dėl to ši kultūra taptų populiaresnė“, - svarstė E. Zėringis.

Laukia debatai

Išgirdęs apie ŽŪM siūlomas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas pripažino, kad kai kurias šio įstatymo nuostatas ir reikalavimus reikėtų švelninti, tačiau abejojo, ar reikėtų leisti pluoštines kanapes auginti sodininkams bei daržininkams kaip augalų apsaugos priemonę. „Manau, kad taip galime išleisti džiną iš butelio ir procesas taps sunkiai kontroliuojamas“, - LŽ teigė A. Matulas.

Abejonių neslėpė ir Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Larisa Dmitrijeva bei šios komisijos narė Rima Baškienė. Anot jos, gal ir vertėtų sušvelninti kai kurias įstatymo nuostatas, tačiau neturėtų būti leidžiama pluoštines kanapes auginti be kontrolės. „Sunkiai įsivaizduoju, kaip būtų galima sukontroliuoti, kokios kanapės auginamos soduose ar daržuose – pluoštinės ar narkotinės, kai jų išvaizda beveik nesiskiria. Be to, kyla klausimas, kiek tokia kontrolė kainuotų“, - kalbėjo parlamentarė.

Pluoštinių kanapių augintojų keliamos problemos jau buvo aptariamos ir Seimo Kaimo reikalų komitete. Įvertinęs, jog pluoštinių kanapių auginimas Lietuvoje buvo įteisintas tik 2014 metais ir anksčiau šios kultūros rėmimas nebuvo įmanomas, komitetas pasiūlė ŽŪM nuo šių metų mokėti kompensacines išmokas už ekologinių pluoštinių kanapių auginimą.

„Naujų ministerijos siūlymų keisti Pluoštinių kanapių įstatymą kol kas nemačiau, komiteto jie dar nepasiekė. Todėl apie šias pataisas kalbėti negaliu, tačiau bendras mūsų požiūris į šią kultūrą liko nepakitęs – ši kultūra mūsų šalyje turi turėti teisę būti auginama, kaip ir kitos žemės ūkio kultūros“, - LŽ tikino komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"