TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Karai dėl šiukšlių – be pabaigos

2015 04 09 6:00
Iš 800 šiukšlynų Lietuvoje liko 11, atliekas dabar tenka vežti ilgesniais atstumais, todėl paslauga pabrango. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kas turi teikti atliekų tvarkymo paslaugas, ir kuomet tuo užsiimti turėtų verslas, o kada – savivaldybių įstaigos? Daug metų tarp šiukšlininkų vykstančio ginčo neužgesino net Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas. Skaičiuojama, kad atliekų tvarkymo metinė apyvarta Lietuvoje siekia daugiau kaip 100 mln. eurų, tad norinčiųjų tvarkyti atliekas netrūksta nei privačiame, nei valstybės sektoriuje.

Privatūs komunalininkai skelbia, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC) siekia ne tik gauti dar daugiau lėšų naujuoju Europos Sąjungos (ES) finansiniu laikotarpiu, bet ir visiškai perimti atliekų tvarkymo paslaugas regionuose. Verslas atkerta, kad tokiu atveju vėl pralaimėtų vartotojas, nes rinka būtų monopolizuota, o atliekų tvarkymo kainos, tikėtina, augtų. Nors KT nutarime pabrėžiama, kad savivaldybės atliekų tvarkytojus turi rinkti per konkursą pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas geros kokybės ir prieinamas paslaugas, ginčai tebesitęsia. RATC vadovai aiškina, kad valstybinė monopolija - geriau.

Investavo nemažai pinigų

„RATC steigimo dokumentuose numatyta, kad šios savivaldybių įstaigos atsakingos ne už atliekų tvarkymą, jų išvežimą iš gyventojų kiemų, o už šios sistemos organizavimą. Šiuo metu rinkoje yra keliasdešimt įmonių, kurios konkuruodamos tarpusavyje gali užtikrinti mažiausią kainą vartotojams, tačiau RATC nori išimtinių teisių. Jei tokios teisės jiems būtų paliktos, tikėtina, kad augtų atliekų tvarkymo kaina“, - aiškino Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė Raminta Radavičienė.

Esą jei RATC būtų ne tik administratoriai, bet ir atliekų tvarkytojai bei perdirbėjai, jie valdytų visą atliekų tvarkymo grandinę. Vartotojams tai atsirūgtų - augtų sąskaitos už paslaugas. „Sistemos kūrimosi pradžioje tuometinė valdžia aiškiai pasakė, kad atliekų tvarkymo paslaugas turi teikti verslas. Buvo privatizuota nemažai atliekų tvarkymo bendrovių, verslininkai investavo į reikalingą įrangą, kad mažėtų savikaina ir viešųjų pirkimų konkursuose galėtų pasiūlyti paslaugą už konkurencingą kainą. Tuo tarpu RATC misija prižiūrėti atliekų tvarkytojus, organizuoti viešųjų pirkimų konkursus ir užtikrinti kokybiškas paslaugas už mažiausią kainą vartotojui. Matau tik vieną priežastį, kodėl siekiama pakeisti šią sistemą – savivaldybių norą turėti išskirtinį priėjimą prie vartotojų pinigų“, – įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos Atliekų tvarkymo komiteto vadovas Almontas Kybartas.

KT nuomonės laukė trejus metus

Kovo pradžioje KT paskelbė nutarimą, kuriame išaiškino, kad savivaldybių įsteigtoms organizacijoms leidžiama teikti atliekų tvarkymo paslaugas, tačiau priminė, jog tokias paslaugas jie gali teikti tik išskirtiniu atveju – kai paskelbus viešųjų pirkimų konkursą neatsiranda atliekų tvarkymo bendrovės, galinčios užtikrinti nepertraukiamą geros kokybės paslaugų teikimą. Beje, nutarime taip pat sakoma, kad savivaldybės negali perduoti atliekų tvarkymo funkcijų RATC vien dėl to, kad yra juos įsteigusios. Dėl išaiškinimo į KT 2011 metų pabaigoje kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Algirdas Reipas, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos vadovas, skaičiavo, kad RATC jau yra perėmę apie trečdalį visos atliekų tvarkymo rinkos, kurios metinė apyvarta – daugiau nei 100 mln. eurų. Jis aiškina, kad kai kuriuose regionuose šios paslaugos teikimas ir taip yra vienose rankose. „Pavyzdžiui, Šiauliuose jau 7 metai skelbiami konkursai ir neišrenkamas paslaugos teikėjas, tai ar galima sakyti, kad paslauga ten teikiama tinkamai? Ir sostinėje visi kalba apie paslaugų kokybę, o vilniečiai kalba, kad kokybė bloga, rūšiavimas blogas. Tai jau yra priežastis, kad savivaldybė gali steigti savo įmonę ir atiduoti jai atliekų surinkimo paslaugas“, – aiškino jis.

Privačių komunalininkų ir Konkurencijos tarnybos nuogąstavimus dėl to, kad savivaldybių įmonės iškraipys konkurenciją, A. Reipas atrėmė teiginiu, jog iš esmės ir dabar rinka yra monopolizuota. „Kaip ir šilumos tiekimas, vandens tiekimas, tos paslaugos monopolinės. Neprikursi atliekų tvarkymo įrenginių kiekviename regione. Atliekas surenkant gali būti daugiau konkurencijos ir galimybių, tačiau geriau, kad čia dirbtų valstybinis monopolis nei privatus“, - pabrėžė jis.

Jėgos labai nelygios

Privatūs atliekų tvarkytojai aiškino, kad verslo įmonių konkurencija su RATC yra nelygi. Pavyzdžiui, RATC administravo Europos Sąjungos fondų paramą sąvartynų uždarymui, dalis pinigų skirta ir infrastruktūros plėtrai – pastatytos aikštelės, atliekų rūšiavimo linijos, apdorojimo įranga. „O privatūs atliekų tvarkytojai į atliekų rūšiavimo linijas investavo savo pinigus, jie negavo pinigų iš ES. Į infrastruktūrą investuojantys privatūs atliekų tvarkytojai rizikuoja verslu, o RATC už galbūt prastus sprendimus neprisiima jokios rizikos“, - sakė A. Kybartas.

Komunalininkų asociacija vardijo, kad daugelis RATC neturi atliekoms tvarkyti reikalingos įrangos, pirmiausia - šiukšliavežių. Skaičiuojama, kad vienas naujas, modernus automobilis gali kainuoti iki 150 tūkst. eurų, o šios investicijos didintų vartotojams teikiamų paslaugų kainą. A. Reipas į tai atkirto, kad net ir nesvarstoma galimybė į savivaldybės rankas atiduoti visą atliekų tvarkymo grandinę: „Į surinkimo sektorių centrai neis, kol rinka siūlys savivaldybėms priimtinas kainas. Trečdalį atliekų tvarkymo kainos sudaro surinkimas, du trečdalius – apdorojimas. Europoje toną atliekų sutvarkyti kainuoja apie 200 eurų. Lietuva beveik artėja prie tokių atliekų tvarkymo sąnaudų.“

A. Reipas priminė, kad nuo 2016 metų atsiranda sąvartyno mokestis, atliekos bus deginamos, o tai irgi pareikalaus papildomų sąnaudų. „Sąvartynai buvo patys pigiausi atliekų tvarkymo įrenginiai“, – sakė jis ir pažymėjo, kad privatininkai niekur nedings ir neišnyks, - juk rinka nuolat keičiasi.

Vilma Karosienė: "Natūralu, kad tam tikras atliekų tvarkymo funkcijas prisiima valstybė." /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Rinkti tik per konkursą

Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja Vilma Karosienė LŽ pabrėžė, kad visos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos laisvoji rinka niekada nepajėgs vykdyti, pavyzdžiui, atliekų šalinimo. Todėl esą natūralu, kad tam tikras atliekų tvarkymo funkcijas prisiima valstybė. „Atliekų surinkimas tėra viena visos atliekų tvarkymo grandinės dalis. Kas gali vykdyti surinkimą? Surinkėjas išrenkamas per savivaldybės rengiamą konkursą, kuriame gali dalyvauti ir savivaldybių įmonės. Svarbiausia, kad konkursą laimėtų mažiausią kainą ir geriausią kokybę pasiūlęs dalyvis. Nestočiau nei į vienų, nei į kitų pusę, o kaip turėtų būti organizuojamas atliekų tvarkymas, galime diskutuoti", – siūlė V. Karosienė, anksčiau vadovavusi Aplinkos ministerijos Atliekų departamentui.

Ji nedrįso prognozuoti, ar atliekų tvarkymo paslaugos gyventojams neišvengiamai brangs. Esą gali būti visaip. „Nedrįsčiau teigti, kad kainos augs. Mes jau turime kitokią atliekų tvarkymo kokybę nei anksčiau. Iš 800 šiukšlynų liko 11. Paslaugos pabrango, nes šiukšles tenka vežti ilgesnį atstumą. Atsirado reikalavimas atliekas rūšiuoti vietose, prie jų reikia privažiuoti, regionuose atsirado rūšiavimo įrenginių. Būtų klaidinga, jeigu kiekviena savivaldybė naujus reikalavimus įgyvendintų didindama paslaugų įmokas. Taip ir nebus. Mažinti išlaidas reikia gerinant paslaugos administravimą“, – kalbėjo V. Karosienė.

Konkurencijos taryba įspėja

Konkurencijos tarybos teigimu, viešųjų paslaugų gyventojams teikėjas privalo būti atrinktas taikant konkurencingą procedūrą. Esą tai užtikrina geriausią kainos ir kokybės santykį vartotojams, skatina ekonomikos augimą, naujų, inovatyvių ir efektyviau veikiančių įmonių atsiradimą, o tai mažina prielaidas korupcijai atsirasti.

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė priminė, kad Konkurencijos taryba yra ne kartą kalbėjusi vertindama Atliekų tvarkymo įstatymo projektus, 2008 metų nutarimą dėl savivaldybių sprendimų steigiant RATC atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams, kitais klausimais, susijusiais su atliekų tvarkymo sektoriumi. "Konkurencijos tarybos pozicija yra aiški: išimtinių teisių veikti rinkoje suteikimas ūkio subjektui, netaikant konkurencingos procedūros, pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvės principą. Tai galioja ir savivaldybių sprendimams, kuriais regioniniams atliekų tvarkymo centrams be konkurencijos buvo suteikta galimybė vykdyti užduotis, susijusias su konkrečių viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimu (atliekų vežimu, utilizavimu ar pan.) arba šios sistemos eksploatavimu“, - pažymėjo J. Šovienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"