TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Karaliaus Saliamono vertas galvosūkis

2013 06 27 6:00
A.Pebdinskienės nuomone, savaip rizikuoja ir dalyvaujantieji, ir nedalyvaujantieji antros pakopos pensijų istemoje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė žmonėms, kuriems iki pensijos liko 10 metų ir mažiau, ypač jei jų pajamos yra vidutinės ar mažesnės, pataria rimtai pagalvoti, ar verta dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje. 

Tuo metu jaunesniems žmonėms, kuriems pensinis amžius atrodo nepasiekiama tolybė, verta susimąstyti apie galimybę dalį pensijos kaupti savo lėšomis ir gauti papildomą įmoką iš valstybės biudžeto. „Tačiau vieno teisingo sprendimo nėra, tad labai svarbu, kad kiekvienas žmogus atsakingai įvertintų savo situaciją ir priimtų jam tinkamiausią sprendimą“, - interviu „Lietuvos žinioms“ dėstė ministrė. Kartu ji atkreipė dėmesį, kad savaip rizikuoja ir besitikintieji sukaupti didesnę dalį pensijų fonde, ir pasikliaunantieji valstybės galimybėmis mokėti orią senatvę atitinkančią pensiją.

Per likusius du vasaros mėnesius, iki rugsėjo 1 dienos, Lietuvos gyventojai turi apsispręsti, kaip kaups pensijai: grįš į „Sodrą“, toliau kaups privačiuose pensijų fonduose ankstesnėmis sąlygomis ar tęs kaupimą papildomai primokėdami savo lėšomis ir gaudami papildomą įmoką iš valstybės biudžeto. Tačiau iš visų aktyvių pensijų kaupimo dalyvių, kurių yra beveik 1 mln. 83 tūkst., kol kas apsisprendė tik labai nedidelė dalis: grįžti į „Sodrą“ nutarė vos 4 tūkst., o beveik 900 tūkst. gyventojų kol kas sprendimo dėl jiems priimtino kaupimo varianto nepriėmė.

Fonduose - trečdalis tuščių sąskaitų

- Gerbiama ministre, kaip manote, kodėl gyventojai gana vangiai priima tokį svarbų jų senatvei sprendimą: gal naujoji tvarka nepatraukli ar trūksta informacijos?

- Birželio 25 dienos duomenimis, apsisprendusiųjų dalyvauti naujoje pensijų kaupimo sistemoje buvo 152 tūkst., stabdyti įmokų pervedimą į pensijų fondus nusprendė 4339 žmonės. Taip pat pažymėtina, kad apie trečdalį pensijų kaupimo sąskaitų yra vadinamosios tuščios sąskaitos, tai yra jų savininkai nedirba arba yra emigravę, todėl įmokos į šias sąskaitas nepervedamos.

Tai, kad gyventojai neskuba apsispręsti, gali lemti keletas priežasčių. Žmonės dažnai yra linkę sprendimą atidėti paskutinei minutei, kai kurie jų galbūt neskuba, kol detaliai neįvertino visų pasirinkimo variantų, dar kiti galbūt dar ir visai neskyrė dėmesio šiam klausimui. Bet kuriuo atveju kviesčiau visus, kad būtų aktyvūs, domėtųsi, konsultuotųsi dėl pasirinkimo alternatyvų ir neliktų abejingi sprendimui, kaip kaups pensijai ateityje.

- Vis dėlto kokia tikimybė, kad beveik milijonas gyventojų vasarą, kai svilina saulė, galėtų atsakingai apsispręsti dėl savo būsimos pensijos? Regis, dauguma jų linksta kaupti pensijai ankstesnėmis sąlygomis?

- Nesiimsime vertinti tikimybių, tiesiog kviečiame žmonės atsakingai pagalvoti ir priimti sprendimus. Juolab kad nepaisant saulės ir atostogų prašymus dėl naujos dalyvavimo formos (kaip ir prašymus stabdyti įmokų pervedimą) daugeliu atveju galima padaryti internetu – patogu, greita, ir atostogos tam netrukdo.

Reformos vaisius skins jaunimas

- Ką jūs patartumėte dar neapsisprendusiems žmonėms? Ką pirmiausia reikėtų apsvarstyti ir į kokius dalykus atkreipti dėmesį priimant šį svarbų finansinį sprendimą?

- Neapsisprendusius ragintume domėtis, klausti, diskutuoti, pasinaudoti www.pensijusistema.lt esančia skaičiuokle ir „Sodros“ teikiamomis galimybėmis internetu gauti informaciją apie prognozuojamą pensijos dydį.

Visais atvejais ir dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje, ir nedalyvavimas reikalauja prisiimti tam tikrą riziką: dalyvaudamas kaupimo sistemoje žmogus suvokia, kad rinkos svyruoja; pasikliaudamas vien valstybine sistema jis supranta, kad valstybė jam garantuoja išmoką, kurios dydis tiesiogiai priklausys ir nuo ekonominės, ir nuo demografinės situacijos.

- Ar, jūsų nuomone, yra tam tikras „ribinis“ amžius, pajamos, likęs laikas iki pensijos, kuriuos pasiekus, reikėtų skubiai grįžti į „Sodrą“ iš pensijų fondo ar bent jau nesusigundyti dalyvauti antroje pensijų kaupimo pakopoje?

- Visais atvejais labai rimtai pagalvoti turėtų tie žmonės, kuriems iki pensijos liko 10 metų ir mažiau, ypač jei jų pajamos yra vidutinės ar mažesnės. Jaunesniems žmonėms, kuriems dar daug metų iki pensijos, gal būt naudingiau būtų rinktis naująją schemą, nes per ilgą laikotarpį prisidėdami savo lėšomis ir gaudami papildomą įmoką iš valstybės biudžeto jie galės sukaupti gana reikšmingas sumas savo būsimai pensijai. Tačiau vieno teisingo sprendimo nėra, tad labai svarbu, kad kiekvienas žmogus atsakingai įvertintų savo situaciją ir priimtų jam tinkamiausią sprendimą.

Svarbus visas stažas ir pajamos

- Jeigu asmuo, nuo pensijų reformos pradžios 2004 metais pasirašęs sutartį su antros pakopos pensijų fondu, dabar, po devynerių metų, nuspręstų stabdyti įmokų pervedimą į pensijų fondą ir grįžtų kaupti pensiją vien „Sodros“ lėšomis, kokią dalį būsimos pensijos jis prarastų? Juk specialistai aiškina, kad antros pakopos pensijų kaupimas „apsimoka“, jeigu tai daroma bent 30-40 metų.

- Visais atvejais žmogaus praradimai bus individualūs: socialinio draudimo pensijos papildoma dalis yra apskaičiuojama pagal individualius stažo ir pajamų duomenis. „Sodros“ pensija mažėja tik už tuos laikotarpius, kai buvo pervedamos įmokos. Tačiau pensijos dydį lemia visas žmogaus stažas, visos jo gyvenimo pajamos.

Orientacinę informaciją apie „Sodros“ pensijos sumažėjimą individualiu atveju žmonės gali gauti „Sodros“ interneto svetainėje, pagal asmeninius duomenis prognozuodami pensijos dydį, o jei internetu nesinaudoja – artimiausiame „Sodros“ skyriuje. Vis dėlto būtina prisiminti, kad kartu su „Sodros“ pensijos sumažėjimu būtina įvertinti ir tas sumas, kurios iki šiol sukauptos pensijų fonde.

Iš tiesų, pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, rezultatus duodantis per ilgą laikotarpį. Pastaraisiais metais į pensijų fondus buvo vidutiniškai pervedama 2 proc. dirbančio žmogaus pajamų.

Svajonės apie didesnes pensijas

- Lietuvos banko ekspertai rekomenduoja senatvei kaupti privačiuose pensijų fonduose, mat „Sodra“ po kelių dešimtmečių galėtų užtikrinti pensijas, kurios siektų ne daugiau kaip trečdalį (24-30 proc.) vidutinio atlyginimo. Tuo metu tie, kurie senatvei toliau kaups antros pakopos pensijų fonduose ir pasirinks modelį, pagal kurį į privatų pensijų fondą skirs papildomai 1 proc. pajamų ir gaus dar tiek pat iš valstybės, senatvėje galėtų tikėtis apie pusę vidutinio atlyginimo pensijos. Ministre, ką, jūsų nuomone, turėtų daryti žmogus, kad atėjus senatvei jo pensija galėtų siekti daugiau kaip 50 proc. buvusio darbo užmokesčio? Ar toks siekis nerealus?

- Būsima senatvės pensija žmogus turi pradėti rūpintis nuo jaunystės ir kaupti ją kiek įmanoma daugiau šaltinių, taip pat ir naudotis papildomomis pensijų kaupimo galimybėmis, kad senatvėje gautų kiek įmanoma didesnę pensiją.

- Šiuo metu kuo didesnis asmens darbo užmokestis, tuo mažesnį procentą buvusių pajamų sudaro „Sodros“ pensija. Ar, jūsų nuomone, būtų tikslinga nustatyti viršutinę ribą, nuo kurios „Sodros“ įmokos nebūtų skaičiuojamos? Kokie būtų tokio sprendimo pranašumai ir trūkumai?

- Seimo narių grupė užregistravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, numatančias, kad socialinio draudimo įmokos nebūtų skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio sumos, viršijančios 5 tūkst. litų sumą. Skaičiuosime ir vertinsime, kokios būtų galimybės tai padaryti, atsižvelgiant į poveikį „Sodros“ įplaukoms, biudžetui.

- Dažni pokyčiai ir žaidimo taisyklių keitimas neprideda pasitikėjimo 2004 metais pradėta pensijų reforma. Kokios garantijos, kad dabartinė tvarka bus tvari ir ilgalaikė?

- Darome viską, kas priklauso nuo ministerijos, kad reformos, pakeitimai būtų kompleksiški ir taiklūs. Įstatymas įsigaliojo nuo šių metų pradžios, jame numatytos trys pasirinkimo alternatyvos, tad žmonės tikrai gali pasirinkti jiems tinkamiausią.

FAKTAI 55-mečiams pradėti neverta

Lietuvos banko specialistų atliktas tyrimas, kurio metu vertinta II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams, atskleidė, kad būsimos pensijos dydis labai priklausys nuo to, ar pats gyventojas skirs papildomų lėšų kaupimui.

Gyventojams mokant papildomas įmokas į II pakopos pensijų sistemą, tikėtinas senatvės pensijos dydis, priklausomai nuo jų amžiaus ir darbo stažo, išaugtų 15–34 procentais.

Vis dėlto LB specialistai pažymi, kad II pakopa nėra vienintelis būdas siekti didesnių pajamų senatvėje, o papildomos įmokos į pensijų sistemą būtų daromos, mažiau vartojant dabar.

Dėl investavimo rizikos mažesnes arba vidutines pajamas gaunantiems 55 metų ir vyresniems asmenims itin rizikinga pradėti dalyvauti II pakopos pensijų sistemoje.

Pensijų sistemos reforma yra ilgalaikė, todėl egzistuoja rizika, kad dėl politinių sprendimų nepavyks užtikrinti sistemos stabilumo, o ateityje senatvės pensijos dydis nebus toks, koks šiuo metu prognozuojamas, ir tai galėtų paveikti abi pensijų sistemos pakopas.

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"