TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Karjerai nepakels didesnių mokesčių

2011 09 13 0:00
Karjerų pramonė žiauriai nukentėjo per krizę ir dar neatsigavo, tad vargu ar pakels mokesčių naštos didinimą.
LŽ archyvo nuotrauka

Prieš dvejus metus kai kurioms iškasenoms jau du kartus keltas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifas netrukus turėtų padidėti dar daugiau kaip du kartus. Verslas teigia, jog naujas mokesčių didinimas sužlugdys po krizės dar nespėjusią atsigauti kasybos pramonę.

Aplinkos ministerija (AM) baigia su suinteresuotomis institucijomis derinti ir greitai teiks Vyriausybei svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma iki kelių kartų didinti mokesčio tarifus už valstybinius gamtos išteklius - už anhidrito, durpių, smėlio, žvyro, dolomito ir statybinio grunto išgavimą bei naudojimą. Pavyzdžiui, mokesčio tarifą už kubinį metrą dolomito siūloma didinti nuo 1,3 iki 2,5 lito, durpių - nuo 0,62 iki 2 litų, smėlio moliui liesinti - nuo 0,66 iki 1,2 lito, žvyro - nuo 0,6 iki 1,12 lito.

Pasak ministerijos, taip siekiama aplinkosauginių tikslų - užtikrinti efektyvesnį gamtos išteklių naudojimą ir skatinti keisti gamtos išteklių naudojimą antrinėmis žaliavomis. O biudžetas už valstybinių išteklių eksportą esą gautų adekvačias įplaukas, mat net 90 proc. visų išgaunamų mažaskaidžių durpių eksportuojama į kitas šalis. Tikinama, kad kasmet bus papildomai gaunama apie 10 mln. litų įplaukų į biudžetą. O neigiamų pasekmių dėl įstatymo pakeitimo AM neįžvelgia, nes tarifo dydis išteklių kainoje neva sudarytų tik apie 6 proc. šių išteklių rinkos vertės.

Sumažėtų durpių gavyba

Praėjusių metų pabaigoje Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekė bazinį mokestį už durpių gavybą padidinti ne daugiau kaip 3 kartus, kaip dabar siūlo AM, bet 5,3 karto - nuo 0,62 iki 3,3 lito už kubinį metrą.

Lietuvos geologijos tarnybos ir Durpių įmonių asociacijos užsakymu VšĮ Ekonominių tyrimų centras atliko numatomo mokesčio padidinimo įtaką Lietuvos durpių pramonei bei valstybės mokesčių surinkimui. Kaip parodė analizė, tokiu atveju 20-30 proc. sumažėtų durpių gavybos apimtis ir šio sektoriaus darbuotojų skaičius. Valstybė dėl to patirtų apie 2,5 mln. litų nuostolių per metus - vietoj dabar surenkamų 21,5 mln. litų surinktų apie 19 mln. litų mokesčių (vertinant mokestį už valstybinius gamtos išteklius, degalų akcizą, socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokestį). 2010-aisiais buvo sumokėta 20 mln. litų mokesčių, iš jų mokestis už valstybės gamtos išteklių naudojimą siekė tik 7 proc., mat didžiausią dalį mokesčių sudaro darbuotojų socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokestis, taip pat degalų akcizo mokesčiai perkant degalus. Išlaidų ir naudos analizė rodo, kad durpių gamybos bei darbuotojų skaičiui sumažėjus daugiau kaip 22 proc., bendra valstybės surenkamų mokesčių suma irgi realiai sumažėtų, todėl toks mokesčio didinimas būtų nuostolingas.

2010 metais visa pramonė patyrė apie 1 mln. litų nuostolių, o padidinus mokestį 5,3 karto jie padidėtų iki 6,3 mln. litų; tarifą keliant maždaug 3 kartus nuostoliai siektų 4 mln. litų, todėl įmonės būtų priverstos mažinti produkcijos savikainą, daugiausia atleisdamos darbuotojus, ir gavybos apimtį, nes didinti durpių pardavimo kainų beveik nėra galimybės.

"Mažos įmonės tokių mokesčių nepakeltų", - LŽ tvirtino Durpių įmonių asociacijos "Lietuviškos durpės" prezidentas Giedrius Kavaliauskas. Be to, durpių gavyba per pastaruosius dvejus metus ir taip sumažėjusi dėl blogų oro sąlygų. "Durpių pramonė ypač priklausoma nuo oro sąlygų. Jeigu vasara drėgna ir lietinga, pasigaminti žaliavos labai sudėtinga. O iš vasaros sezono durpių pramonė gyvena visus likusius metus. Dvi pastarosios vasaros jai buvo ypač nepalankios. Jeigu dar didėtų ir mokestis už naudingąsias iškasenas, išgyventi būtų sudėtinga", - kalbėjo G.Kavaliauskas.

Jis teigė, jog šalies įmonės beveik neeksportuoja durpių žaliavos, iš Lietuvos iškeliauja jau perdirbti produktai, daugiausia durpių substratai, naudojami pramoninėje ir mėgėjiškoje sodininkystėje, daržininkystėje, sodinukų sėkloms sėti, daigams auginti medelynuose ir kitur. Apie 70 proc. Lietuvoje pagaminto durpių substrato eksportuojama. Tik maždaug 10 proc. išgaunamų durpių naudojama briketams gaminti, nes, anot G.Kavaliausko, mūsų krašte nėra paklausos kūrenti katilines durpėmis. "Trupininės durpės pigesnės už biokurą, o šis - perpus pigesnis už gamtines dujas", - sakė jis ir pridūrė, kad trūksta normalaus dialogo su AM, o į asociacijos siūlymus beveik neatsižvelgiama. "Suprantame Vyriausybės norą papildyti biudžetą. Nesakome, jog mokesčių visai nereikia didinti, tačiau skaičiai turėtų būti logiškai pagrįsti. Sutinkame, kad ir minėtas tarifas gali didėti, bet ne tris kartus, kaip siūloma. Tai visiškai sužlugdys šią pramonę. Eksportas šiandien yra pagrindinis ekonomikos variklis. Negi norima jį sustabdyti?" - valdžios sumanymais stebėjosi G.Kavaliauskas.

Išsamiai išžvalgyti Lietuvos durpių ištekliai užima 59 451 ha plotą, arba 0,9 proc. šalies teritorijos. Išteklių likutis 2010 metų pradžioje buvo 1296,83 mln. kub. metrų. Naudoti skirta 303,6 mln. kub. m durpių, kasybos sklypai užima 13 926 ha, tai yra 0,2 proc. Lietuvos teritorijos. Durpių gavybos apimtis pastarąjį dešimtmetį didėjo, tačiau pernai dėl klimato sąlygų sumažėjo beveik 40 procentų. Kuro durpių gavyba ir pardavimas 2010-aisiais smuko beveik 50 procentų.

Per galvą dar neatsigavusiam sektoriui

"Keisčiausia, kad nesant jokio būtinumo kelti mokesčius iniciatyvą rodo AM, kuri nėra atsakinga nei už monetarinę, nei už fiskalinę, nei už mokesčių politiką valstybėje", - neslėpė nuostabos Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas Antanas Bartulis. Jam atrodo keisti AM argumentai, jog tarifą reikia kelti dėl to, kad mokesčio dalis galutinio produkto savikainoje esanti labai maža. "Bet juk verslas vertina mokesčių visumą. Yra apie 20 mokesčių, kurie vienaip ar kitaip formuoja bendrą mokestinę naštą", - emocingai šnekėjo asociacijos prezidentas.

A.Bartulis priminė, kad jau 2009-ųjų rugpjūtį Seimas, Vyriausybei pasiūlius, padidino tarifą beveik 2 kartus. Įstatymas įsigaliojo nuo 2010 metų sausio 1-osios. "Dabar, nepraėjus nė dvejiems metams, teikiamas naujas siūlymas - didinti tarifą dar du kartus. Kuriame sektoriuje mokesčiai keliami šitokiais tempais ir mastu?" - retoriškai klausė A.Bartulis.

Karjerų pramonė, pasak jo, per krizę žiauriai nukentėjo. "Kelių programose 2008 metais Europos Sąjungos ir valstybės lėšos sudarė apie 2,5 mlrd. litų. Kelininkai davė darbo karjerų įmonėms - smėlininkams, žvyrininkams, dolomitininkams. 2009 metais liko tik trečdalis tų pinigų, valstybė kaip užsakovė išvis pasitraukė iš rinkos, palikdama visą sektorių likimo valiai. Privačios statybos sustojo. Visas sektorius, tiek kelininkai, tiek Karjerų asociacijos įmonės, neteko užsakymų", - dėstė A.Bartulis.

Jis pateikė AB "Dolomitas", kuriai vadovauja, pavyzdį. 2009 metais įmonės apyvarta siekė trečdalį 2008-ųjų lygio, o 2010 metais - pusę 2008-ųjų lygio. "Apie kokį atsigavimą galima kalbėti?" - stebėjosi įmonės vadovas.

Asociacijos duomenimis, visi smėlio, žvyro karjerai praėjusius metus baigė nuostolingai. Visos asociacijos įmonių pelningumo vidurkis siekia tik 3 procentus. "Vos gyvi esame. Svarstome, ar tikrai dėl 10 milijonų, kuriuos tikisi surinkti Vyriausybė, reikia visą kasybos sektorių stumti prie išlikimo ribos. Juk Vyriausybė pati supranta, kad milijardai "vaikšto" šešėlinėje ekonomikoje", - kalbėjo A.Bartulis.

Jis tikino, kad legaliai dirbančios įmonės negali didinti net savo produkcijos kainos, nes rinkoje yra didžiulis kiekis nelegaliai tiekiamo smėlio ir žvyro. Šias iškasenas esą parduoda žemės savininkai ir naudotojai, pagal įstatymus galintys jas kasti tik savoms reikmėms. "Jie lengvai nukonkuruoja legaliai dirbančius karjerus, kurie moka visus išteklių ir kitokius mokesčius. Manome, tarifo didinimas dar labiau išplės šešėlinę smėlio ir žvyro rinką", - skundėsi A.Bartulis.

Pasekmės gali nepateisinti lūkesčių

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys kritikavo iniciatyvos autorius, kalbančius apie "nuosaikų tarifų didinimą". "Tarifai buvo padvigubinti praėjusiais metais, o dabar vėl dvigubinami arba trigubinami. Todėl tikrai nesutinkame, kad tai nuosaikus jų didinimas. Įmonės po krizės dar neatsistojusios ant kojų. Jeigu bus didinami mokesčiai, egzistuoja didžiulė rizika, kad dalis įmonių to nepakels ir pasitrauks iš šios ūkinės veiklos. Beveik visos tos įmonės veikia atokiuose Lietuvos regionuose, o ten darbo vietų kūrimas ir išlaikymas yra ypač svarbus", - LŽ aiškino G.Rainys.

LPK taip pat nesutinka, kai mokestis nustatomas ne tiesiogiai išgautam kubiniam metrui iškasenų, bet perdirbtai produkcijai. "Pavyzdžiui, durpėse yra daug vandens, o galutinis produktas - substratas - jo turi tik apie 60 proc., - tarifo skaičiavimo metodikai nepritarė LPK viceprezidentas. - Be to, lyginant baltarusių, lenkų, latvių, estų tarifus, taikomus durpėms, matyti, kad dabar jie apylygiai, o jei bus padidinti, lietuviška durpių produkcija taps nekonkurencinga. Kaimynai ją sugebės pigiau gaminti."

Pasak G.Rainio, sveikintinas noras skatinti antrinių statybinių medžiagų naudojimą, tačiau neaišku, ar šis noras bus įgyvendintas būtent taip, kaip įsivaizduoja tarifo didinimo iniciatoriai. "Ar pamename, kaip neseniai iš Olandijos į Klaipėdą buvo atgabenta nuskusta kelių asfalto danga, kuri turėjo būti naudojama mūsų keliams? Esama pavojaus, kad pabrangus vietinei žaliavai tokio tipo importo padaugės", - perspėjo G.Rainys.

Liepos mėnesį prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai pareiškė, kad artimiausiu metu nemato prasmės ir reikalo didinti mokesčių. "Kitų metų valstybės biudžetas privalo išlikti realus, atitinkantis galimybes. Jis neturėtų tapti politinės rinkimų kampanijos dalimi", - sakė šalies vadovė. Truputį anksčiau, birželio mėnesį, finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime taip pat viešai tvirtino, kad jokių naujų mokesčių kitąmet neplanuojama. Premjeras Andrius Kubilius irgi yra žadėjęs neįvesti naujų mokesčių ir nedidinti jau esamų. Esą tai galėtų būti daroma nebent pasaulį užgriuvus antrajai ekonominės krizės bangai.

Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas A.Bartulis primena politikų pažadus ir viliasi, kad AM projektas galiausiai kur nors bus sustabdytas: jei ne Vyriausybėje ar Seime, tada prezidentės veto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"