TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Karklėje parinkta vieta prieplaukai

2009 12 14 0:00
Klaipėdos uoste susitelkę apie 200 žvejų laivų, bet patys mažiausi mieliau naudotųsi Karklės prieplauka.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Gaivinant etnografinį žvejų kaimą prie jūros bus sudėtinga suderinti gamtos apsaugos, gyventojų ir verslo poreikius, bet įmanoma. Taip teigiama numatomos statyti vienintelės prieplaukos Lietuvos vandenyse poveikio aplinkai ataskaitoje.

Prieplaukos užsakovai žvejai mano, kad dabartinį etapą jau galima vadinti Karklės projekto procedūrų pradžia. Tačiau jų optimizmas gana nuosaikus - juk nežinoma, iš kurios pusės gali iškilti kliūčių.

Taip kartą jau atsitiko, kai Klaipėdos rajono taryba sumanė ignoruoti valstybės programas ir parengė sprendimą atmesti žvejų sumanymą plėtoti ūkinę veiklą Karklėje. Atkaklus aiškinamasis darbas ir jūros kranto apžiūra vis dėlto grąžino rajono politikams nuovoką dėl planuojamų ES investicijų naudos vietos bendruomenei.

Dabar arba nežinia kada

Šiomis dienomis Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas apibendrins Karklės gyventojų, žvejų, aplinkosaugininkų ir kitų suinteresuotų šalių atsiliepimus apie parengtą ir Gargždų savivaldybėje pristatytą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Prieš Naujuosius metus dokumentas bus teikiamas institucijoms derinti.

Karklės bendruomenei atstovavęs ir šiam projektui iš principo pritaręs seniūnas Vytautas Gūžas mano, kad žvejų kaimelis be prieplaukos neturėtų perspektyvos. Tačiau, jo manymu, projektuojant prieplauką teks atsižvelgti ir į gyventojų pageidavimus.

Europos žuvininkystės fondas yra paskelbęs šaukimą teikti paraiškas plėtros projektams. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija (LŽPGA), parengiamąjį darbą atlikusi savo lėšomis, tiksi suspėti į investicijų traukinį. Jeigu į Lietuvai numatytą 40 mln. litų "vagoną", skirtą bendrojo intereso priemonėms iki 2013 metų, nepavyktų įlipti, kitos galimybės tektų ilgokai palaukti. Europos Komisija yra nusprendusi nuo 2013 metų žuvininkystės fondą gerokai sumažinti.

Užsakyti prieplaukos Baltijos jūros žemyniniame krante galimybių studiją žvejų asociaciją prieš metus buvo įpareigojusi apskrities valdžia ir Pajūrio regioninio parko direkcija. Toks objektas būtinas vykdant ES žuvininkystės politiką ir reikalavimus, kur ir kaip galima iškrauti žuvis į krantą.

Tačiau prieplauka praverstų ne tik žvejams, bet ir visiems Karklės gyventojams ar buriuotojams. Daug įmonių nutraukia senąjį verslą ir imasi kitos - su vandens turizmu ar rekreacine žvejyba susijusios veiklos. Uostas numatomas daugiafunkcis, o administraciniame pastate galėtų įsikurti gelbėtojai, būtų įrengtas žuvų turgus, ledo generatorius ar vykdoma kitokia veikla. Karklės prieplauką sudarytų jūrinė dalis, kranto statiniai ir privažiuojamasis kelias. Taip būtų sutvarkyta bent viena gyvenvietės gatvė.

Žvejyba - sena tradicija

Pasak žvejų prieplaukos PAV rengėjo mokslininko Sauliaus Gulbinsko, nagrinėjusio tris alternatyvas, dėl limitų ir apribojimų, tiek gamtinių, tiek rajono tarybos (nurodymas - neplanuoti prieplaukos greta vaikų stovyklavietės "Žilvitis" - red.) statyba įmanoma piečiau Rikinės upelio. Nors gamtiniu požiūriu palankiausia statyti būtų toje vietoje, kur politikai neleidžia.

"Norima steigti paplūdimį, nors tai vieta, kur jūra nuolat išplauna smėlį. Kita vertus, nebūtų išlaikytas 50 metrų atstumas iki kapinaičių. Todėl buvo pasirinkta vieta piečiau Rikinės rezervato", - aiškino S.Gulbinskas.

Jūros pakrantės matavimai rodo, kad statyti antrą prieplauką Nemirsetoje būtų per brangu - ten akmenuota ir sekli pakrantė. Pamokantys pavyzdžiai - nuolat užnešami Šventosios žvejų uostas ir Papės prieplauka Latvijoje. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto 2000-2007 metų duomenimis, Baltijos priekrantėje kasmet buvo sužvejojama 300-600 tonų žuvų. Tai kiek daugiau nei 1 proc. viso Baltijos jūroje Lietuvos įmonių sugauto kiekio. Jų vertė siekė 1,1-1,6 mln. litų. Teritorija padalyta į 29 barus, kiekviename jų buvo iškrauta iki 59 tonų žuvų - menkių, stintų, strimelių, plekšnių ir kitų. Verslas sezoniškas ir ne visada pelningas. Vieniems tai pagrindinis pragyvenimo šaltinis, kiti žvejai verčiasi ir pagalbiniais darbais.

Baltijos jūros priekrantėje registruotos 98 įmonės, tačiau pusės jų pajamos iš žvejybos neviršija 10 tūkst. litų per metus. Atlikus sugavimų analizę pagal žvejybos barus, paaiškėjo, kad jie pasiskirstę netolygiai, koncentruojasi ties Klaipėdos ir Šventosios uostais. Prieplauka, pastatyta ties Karkle, sumažintų Klaipėdos uosto apkrovimą, sustiprintų sanitarinę ir žvejybos kontrolę, palengvintų žvejų darbą ir sustabdytų kranto niokojimą traktorių ar automobilių ratais. Žvejų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila pažymi, kad Karklėje žvejoja 15-16 įmonių, kurios, kitaip nei Neringos, Klaipėdos ar Šventosios žvejai, trauktis iš verslo neketina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"