TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Karklės prieplauka be lėšų nevilioja

2012 07 23 9:09
Vidos Bortelienės nuotrauka/Lietuvos strateginiame plane įrašytos žvejų prieplaukos Karklėje statybą marina kiti projektai.

Nestokojantys humoro jausmo klaipėdiečiai apie plačius valstybės jūrinius užmojus ir menkus jų rezultatus dažnai sako, kad lietuviams iš kišenės vis dar kyšo žagrės rankena. Gal tai ir trukdo žvejams kurtis Karklės pakrantėje.

Taip gali būti paaiškinama ir situacija dėl Žuvininkystės fondo lėšų. Už supjaustytus laivus žvejai tvarkingai gavo 30 mln. litų iš Europos Sąjungos (ES) paramos fondų ir juos pravalgė.

O į veiklą ir ateitį iki šiol investuoti tik skatikai, nors nurodytas didžiules projektų sumas kaip tikrą faktą galima būtų rasti visų valdžios institucijų planuose ar net ataskaitose.

Per sunki našta

Klaipėdos rajono taryba atsisakė būti partnere žvejams, ketinusiems už europinius pinigus statyti prieplauką Baltijos pakrantėje. Politikai nesutinka, kad pareiškėja taptų ir viena savivaldybė, nes tada jie prisiimtų atsakomybę už nežinomo dydžio netinkamų išlaidų finansavimą ir objekto eksploataciją. Jie nebenori naujų sunkumų, kai finansavimas toks menkas - Karklės projektas gautų iki 5 mln. litų.

Mero Vaclovo Dačkausko rašte Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) prašoma "problemą spręsti valstybės projektų planavimo būdu". Esą visuomenėje jau suformuota nuomonė, kad pastačius Karklės prieplauką išsispręstų visos žvejų problemos, nors iš tikrųjų Karklėje žuvis iškrauna 3 žvejybos įmonės ir iš jų tik viena registruota Klaipėdos rajone.

Tos prieplaukos labiau reikia Klaipėdos miestui negu rajonui, nes žvejų laivai dabar švartuojami Danės upėje, trukdo pramoginei laivybai. Tačiau Klaipėdos savivaldybė į rajono pakrantę nelinkusi lįsti. Turi rūpesčių dėl savo teritorijų.

Jai niekaip nepavyksta išjudinti pramoginių laivų ir valčių prieplaukos statybos Kuršių mariose už Kiaulės Nugaros salos, nors prieš kelerius metus mainant sklypus su Klaipėdos uosto direkcija buvę sutarta, kad ši įrengs prieplauką valstybės pinigais. Šiuo metu projektas įšaldytas, parinktas rangovas dėl sustabdytų darbų ketina bylinėtis.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija (LŽPGA) taip pat nesirengia be rajono savivaldybės dalyvauti Karklės projekte, nors to siekė 4 metus. Ji viena gautų tik 80 proc. lėšų, o trūkstamo milijono žvejai neturi. Be to, nespėtų laiku sutvarkyti žemės reikalų.

Paraiška objekto statyboms turi būti pateikta iki rugpjūčio 6 dienos. Neatsiradus projektų finansavimo poreikio iki šio termino pabaigos, pasak ŽŪM Žuvininkystės departamento direktoriaus Dariaus Nieniaus,  galėtų būti surengtas papildomas šaukimas įvertinus tai, kad darbai spėtų prasidėti ne vėliau kaip iki 2013 metų vidurio.

Pasak valdininko, Šilutė, Neringa ir Palanga labai operatyviai pateikė paraiškas finansuoti žuvų iškrovimo vietas, o ilgai besiruošusiems tai daryti Klaipėdos rajono politikams pritrūko noro ir sutarimo.

Sumažėjo parama

Europos žuvininkystės fonde Lietuvai 2007-2013 metų laikotarpiu skirta per 250 mln. litų. Dešimtadalį buvo planuota panaudoti bent vienai prieplaukai žvejų laivams jūroje įrengti. Iš šešių į strateginį planą įtrauktų galimų vietų kaip prioritetinė pasirinkta Klaipėdos rajono pakrantė ties Karkle. Taip tikėtasi vienu šūviu nušauti bent du zuikius: suteikti jachtoms užuovėją užklupus audrai, kaip rekomenduoja ES direktyvos, ir atgaivinti etnografinį žvejų kaimą.

Pakrantę niokoja žvejų ir pramogautojų valtis iki jūros vežanti ratinė technika, todėl įrengtas kelias su valčių nuleidimo vieta kartu būtų ir kranto aplinkosaugos priemonė.

Klaipėdos rajono savivaldybė patvirtino Baltijos priekrantės  detalųjį planą ir nustatė žemės paskirtį, pagal kurią ten numatyta statyti žvejų ir pramoginių valčių uostelį. Tačiau tokiai strategijai  stokojant politinio tęstinumo ji žlunga.

LŽ neseniai rašė, kad Klaipėdos rajono tarybos nariams pasirodė įtartina anksčiau savivaldybės parengta partnerystės sutartis, todėl prieš pastarąjį tarybos posėdį sudaryta darbo grupė iš naujo svarstė, ar teikti paraišką kartu su LŽPGA. Abejonių sukėlė dvi aplinkybės.

Kol vyko parengiamieji projekto darbai, paaiškėjo, kad ŽŪM nuolat mažino paramos dydį. Iš žadėtų 25 mln. litų dabartiniam paraiškų šaukimui likę 13 mln. litų, vienam projektui numatant skirti ne daugiau kaip 5 mln. litų. O antroji aplinkybė - lietuviškas atsargumas.

Politikams diskutuojant susidarė įspūdis, kad numatyto pastatyti objekto privatizacijos grėsmė yra stipresnė už norą sukurti civilizaciją Karklės pakrantėje.

Susitelkti ties šiuo projektu trukdo ir nesėkmės. Klaipėdos rajonas Kuršių mariose, Drevernoje, už 16 mln. litų, gautų iš ES, yra pastatęs prieplauką, kuria mažai kas naudojasi, nes dugnui gilinti pinigų nebuvę skirta. Naują prieplauką jūroje patiems taip pat būtų sudėtinga prižiūrėti.

Kaip rodo Šventosios uoste pernai atidarytos prieplaukos pavyzdys, jūra kanalą nuolat užneša smėliu. Reikalingi molai, o jų statybai ŽŪM skirtų pinigų neužtektų.

Žarsto priekaištus

Žuvininkystės departamento vadovas stebisi, kodėl Klaipėdos rajonas užsimojo statyti brangią prieplauką, o nenori pradėti nuo mažo projekto - žuvų iškrovimo vietos, kaip ir kitos savivaldybės. "Objektas buvo įrašytas į Lietuvos strateginį planą, kuris rengtas bene 2006 metais. Tačiau padėtis nuo to laiko pasikeitė, žvejybiniai pajėgumai sumažėjo. Būdami valstybės institucija mes negalime proteguoti nė vieno projekto, privalome tik suteikti informacijos, nes kitaip būtume apkaltinti įgaliojimų viršijimu. Klaipėdos rajono savivaldybė atrado kliūčių ten, kur jų nėra", - svarstė D.Nienius ir LŽ išreiškė abejonių, ar Karklės projektas gali būti pripažintas svarbus valstybei ir įtrauktas į prioritetinių statybų sąrašą.

Rajono savivaldybės prašymas ŽŪM surengti dar vieną Karklės prieplauka suinteresuotų savivaldybių pasitarimą jam atrodo pateiktas ne ten, kur reikia. Esą pati savivaldybė turėtų jį organizuoti, jeigu nori. Žuvininkystės specialistai kartą į Gargždus jau buvo atvykę, viską išaiškino, bet jeigu kviestų - važiuotų ir vėl. Svarbu, kad tik politikai rodytų iniciatyvą teikti paraišką.

Tačiau LŽPGA vadovas Alfonsas Bargaila mano, kad Karklės prieplaukos projektą stabdo ne vietos politikų norai ar nenorai, o atsainus valdžios požiūris į jūrinius reikalus. "Kartu su partneriu teikdami paraišką būtume pretendavę į 100 proc. išlaidų apmokėjimą, nes patys pinigų prisidėti neturime. O savivaldybei be mūsų atliktų tyrimų viską tektų atlikti iš naujo. Savivaldybę išgąsdino nežinia kur dingę prieplaukai planuoti paramos pinigai", - dėstė žvejų atstovas.

A.Bargaila neatmeta galimybės, kad kai pasibaigs paraiškų ES paramai gauti teikimo terminas, bylinėsis su ŽŪM dėl LŽPGA išlaidų: žvejų prieplaukos galimybių studijai rengti ir įvertinti poveikį aplinkai. Prieš porą metų atliktiems moksliniams tyrimams buvo prašoma valstybės pinigų, bet jų neskirta. Žvejai džiaugėsi padarę gerą darbą, kuris tuo metu buvo derintas su valdininkais ir aplinkosaugininkais. O dabar jiems apmaudu, kad stengtasi be reikalo. Graužia ir pavydas matant, kad kaimynėje Latvijoje iš to paties ES fondo prie Baltijos jūros įrengti ar atnaujinti šeši žvejų uosteliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"