TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Karšto vandens tiekimo pelkė

2015 11 05 6:00
Jei vienas gyventojas deklaruoja mažiau vandens, nei suvartoja iš tikrųjų, tai už dalį jo suvartoto vandens turi sumokėti kiti kaimynai. LŽ archyvo nuotrauka

Dauguma daugiabučių, pasirinkusių patys ruošti karštą vandenį, pasijuto įklimpę į žabangas. Gyventojai, nusivylę valstybės pasiūlyta naujove, dažnai kreipiasi į šilumos tiekimo bendroves norėdami grįžti prie ankstesnės karšto vandens tiekimo tvarkos, bet tai jau sunkiai įmanoma. Tad verčiau mokytis iš tų, kuriems pavyko įveikti problemą pasitelkus modernias apskaitos technologijas.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, daugiabučių namų gyventojai iki 2010 metų balandžio turėjo pasirinkti, kokiu būdu jiems bus tiekiamas karštas vanduo. Pasirinkus senąją tvarką, šią paslaugą ir toliau teikia šilumos tiekimo įmonė: ji įrengia ir karšto vandens skaitiklius bei rūpinasi jų priežiūra. Pasirinkusieji naująjį variantą perka šaltą vandenį iš vandens tiekėjo, o karštam vandeniui ruošti reikalingą termofikacinį vandenį – iš šilumos tiekimo įmonės. Jie savomis lėšomis turėjo įsirengti karšto vandens skaitiklius butuose. Savomis lėšomis šie skaitikliai turi būti ir prižiūrimi, tikrinami bei keičiami.

Nepatogumai dėl skirtumų

Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų (Būsto rūmai) prezidento Juozo Antanaičio nuomone, antrasis būdas gali būti naudingesnis vandens tiekėjams, nes sudaro sąlygas manipuliuoti apskaita. Mat aprūpinanti karštu vandeniu pagal seną tvarką šilumos įmonė jį tiekia iki buto ir užmokestis už šią paslaugą skaičiuojamas pagal bute įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis.

Siūlant naująjį karšto vandens tiekimo būdą buvo nurodomas privalumas, esą jį pasirinkus neliks tarpininkų, todėl paslauga bus pigesnė.

Gyvenimas parodė, kad pats nepalankiausias tarpininkas vis dėlto liko – tai prie namo įrengtas šalto vandens įvadas. Būtent dėl šio skaitiklio vandens tiekėjai vengia dalyvauti šiame karšto vandens gamybos procese.

Juozas Antanaitis: „Tai bumerangas, kuris šiandien kerta per sprandą gyventojams, pasirinkusiems antrąjį vandens tiekimo būdą. Užuot paklausę specialistų, jie patikėjo tais, kurie įkalbėjo neišmanydami ar vedami asmeninių motyvų.“ /Romo Jurgaičio nuotrauka

„Vandens tiekėjai patiria didelių nuostolių, nes gyventojų butuose įrengti skaitikliai dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl vandens lašinimo, rodo mažesnį suvartojimą nei įvadinis namo skaitiklis. Tą skirtumą vandens bendrovės nurašo į nuostolius. Vandens tiekėjams užkrovus ir karštam vandeniui gaminti tiekiamą vandenį, nuostoliai dar augtų, o vandens kaina didėtų, nes tektų padengti nuostolius“, – teigė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.

Pasak J. Antanaičio, skirtumai tarp įvadinio skaitiklio ir butų skaitiklių rodmenų dar padidėja dėl to, kad gyventojai karšto vandens naudojimą deklaruoja ne tuo pačiu metu, kai nuskaitomi įvado skaitiklio rodmenys. „Dažnai buto savininkas, įvertinęs savo finansines galimybes, nusprendžia užmokėti kitą mėnesį, todėl dirbtinai deklaruoja mažesnį sunaudoto karšto vandens kiekį. Vien dėl to rodmenų skirtumai dar padidėja“, – aiškino J. Antanaitis.

Kadangi gyventojai turi už karštą vandenį sumokėti pagal namo įvadinio skaitiklio rodmenis, susidaro nemažas skirtumas, kuris proporcingai butų plotui išdalijamas savininkams. Todėl už karštą vandenį paprastai tenka mokėti daugiau, negu rodo skaitikliai butuose.

„Tai nėra socialiai sąžininga kai kurių vartotojų atžvilgiu. Jei vienas gyventojas deklaruoja mažiau vandens, nei suvartoja iš tikrųjų, tai už dalį jo suvartoto vandens turi sumokėti kiti kaimynai“, – sakė B. Miežutavičius. Jo įsitikinimu, pirmiausia reikėtų sukurti sistemą ir numatyti, kas už ką atsakingas, kas turi belstis į nesolidarių kaimynų duris ir administruoti jų skolas, kad sąžiningai apmokantys sąskaitas gyventojai nedotuotų sukčiaujančiųjų.

„Namui pasirinkus karšto vandens tiekimą pagal antrąjį būdą, visiems gali būti išdalijamos ir nemokančiųjų skolos. Tai tikra bėda, nes buto skaitikliai tampa tik butaforija“, – pritarė J. Antanaitis. Pasak jo, sostinėje tokį karšto vandens tiekimo būdą yra pasirinkę apie 200 namų. Nemažai tokių yra ir kituose miestuose bei rajonuose.

Nori grįžti, bet negali

Pagal Karšto vandens tiekimo taisykles, daugiabučių bendrijoms ir po 2010 metų balandžio leidžiama bet kada pakeisti karšto vandens tiekimo būdą. Tereikia namo butų savininkams už tai balsuoti.

Tačiau, anot J. Antanaičio, vandens tiekėjai nenutraukia tiekimo sutarčių, kol jiems negrąžinami kalibruoti vandens skaitikliai ir negrąžinamos skolos už viso namo jau sunaudotą vandenį, o jos dėl jau minėtų priežasčių neretai siekia tūkstančius eurų. Kol neatsiskaityta su vandens tiekėju ir kol gyventojų lėšomis neįrengiami nauji skaitikliai butuose, perimti paslaugos teikimo nesutinka ir šilumos tiekėjai.

Mat jų aptarnaujamuose namuose vandens skaitikliai jau įrengti ir jų kaina įskaičiuota į vandens tarifą, pagal kurį moka visi. „Tai bumerangas, kuris šiandien kerta per sprandą gyventojams, pasirinkusiems antrąjį vandens tiekimo būdą. Užuot paklausę specialistų, jie patikėjo tais, kurie įkalbėjo neišmanydami ar vedami asmeninių motyvų“, – LŽ kalbėjo Būsto rūmų prezidentas.

Pasak jo, bumerangu grįžta ir Šilumos įstatymo nuostata, kad šilumos tiekėjas negali įžengti į namo vidų, nes tai esą bendrijos nuosavybė. Šilumos tiekėjas atsako tik už tai, kas patiekiama iki namo įvado. Pasak J. Antanaičio, žmonės kartais piktinasi, jog iš čiaupo bėga 30 laipsnių, o ne privalomo 51 vieno laipsnio šilumos vanduo, nors mokama visa kaina. Tačiau šilumos tiekėjas nieko pakeisti negali, nes neturi teisės įeiti į namo šiluminį mazgą – juk bendrija pasirinko pati gaminti karštą vandenį. Kai šilumos tiekėjas nevaldo įrangos, jis to užtikrinti negali.

„Pagal įstatymus bendrija valdo tik bendrą turtą (sienas, vamzdynus ir pan.), t. y. prekės patekimo į butą kelią, o butas – tai tik buto savininko nuosavybė, – sakė Būsto rūmų vadovas ir pridūrė: – Bandėme kreiptis į Energetikos inspekciją, Vartotojų apsaugos tarnybą, o čia išgirdome: viskas teisėta, nes taip sureguliuoti teisės aktai. Taip žmogus tapo tiekimo metodo vergu.“

Maloni išimtis – mažeikiškiai

Antruoju vandens tiekimo būdu – karštą vandenį gaminti patiems – nesijaučia nusivylę galbūt tik Mažeikių gyventojai. Jų daugiabučius administruoja UAB Mažeikių butų ūkis. Šios bendrovės direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Girgždys LŽ pasakojo, kad ir mažeikiškiai už karštą vandenį moka pagal įvadinio skaitiklio rodmenis, tačiau bendrovė yra skyrusi tris ekspertus kontrolierius, kurie nuolat tikrina skaitiklius butuose.

„Gudraujančiųjų visada buvo ir, matyt, bus. Būna, kad gyventojai į butus kontrolierių neįsileidžia. Tokiais atvejais tenka pasitelkti ir policiją. Sunaudoti per mėnesį 5 kubus karšto vandens yra natūralu, bet pastebėjus ryškius nuokrypius surašomi aktai ir rodmenų skirtumas perkeliamas į gyventojo sąskaitą“, – pasakojo V. Girgždys. Butų savininkai, kurie gudrauja pernelyg dažnai, „auklėjami“ bendruomenės susibūrimuose.

Svarbiausia mažeikiškių sėkmės priežastis yra ne griežta kontrolė, o tai, kad Mažeikių butų ūkis administruoti namus pasitelkė modernias technologijas. Renovuotuose namuose yra įrengta nuotolinė skaitiklių rodmenų nuskaitymo sistema, kuri suteikia galimybes vienu metu nuskaityti ir įvadinio skaitiklio, ir butų skaitiklių rodmenis, todėl jų neatitikimai nežymūs ir butų savininkams kartais tenka pasidalyti tik skolininkų daromus nuostolius.

„Nuotolinį rodmenų nuskaitymo būdą noriai renkasi ir kitų namų gyventojai. Sistema įrengiama būsto savininkų lėšomis – iš namo kaupiamojo fondo“, – teigia V. Girgždys. Pasak jo, tipiniam 45 butų namui įdiegti elektroninę nuotolinio skaitiklių rodmenų nuskaitymo sistemą kainuoja apie 6 tūkst. eurų, arba vidutiniškai po 133 eurus butui.

Mažeikiečiams nekyla noras grįžti prie ankstesnės karšto vandens tiekimo tvarkos ir dėl to, kad patys jį gamindami jie gali daugiau taupyti. Mat pagal susitarimą su vandens tiekėju, šaltą vandenį jie perka didmenine kaina, kuri yra 0,43 euro (1,5 lito) už kub. m mažesnė nei įprasta.

J. Antanaičio nuomone, valstybė paskubėjo pasiūlyti karšto vandens tiekimo būdą namams, kurie tam techniškai neparuošti. Maža to, priėmus Šilumos ūkio įstatymą, iki šiol neįvykdytas įsipareigojimas parengti ir įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie turėtų sureguliuoti karšto vandens tiekimo sistemą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"