TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Karšto vandens ūkis - be šeimininkų

2010 03 15 0:00
Žmonės neskuba rinktis karšto vandens tiekėjo, nes niekas negali jiems pasakyti, kokia bus karšto vandens kaina pasirinkus vieną ar kitą tiekimo variantą.
LŽ archyvo nuotrauka

Likus porai savaičių iki dienos, kai gyventojai turės pasirinkti karšto vandens tiekėją arba liks be jo, galvą dėl to labiau skauda ne vartotojams, o šilumos tiekėjams. Žmonės nieko nenori keisti, nes bijo gresiančių didelių išlaidų.

Pertvarkos karšto vandens tiekimo ūkyje esą nereikėtų, jei smulkūs vartotojai - gyventojai - tiksliai deklaruotų sunaudotą vandenį, o už skaitiklių rodmenų metrologinį tikslumą būtų kas nors atsakingas. Taip mano šilumininkai.

Metrologai tvirtina, jog tikslių rodmenų negalima užtikrinti dėl to, kad vienos bendrovės vartotojams vandenį tiekia, kitos jį tik pašildo, o ką rodo skaitiklis - prie jo prieinančiojo atsakomybė. Šiuo metu metrologiškai tiksliais laikomi tik tie skaitikliai, kurie sukasi ne ilgiau kaip ketverius metus. Jeigu prietaisas naudojamas ilgiau, didelė tikimybė, kad jis rodo "vėjus" - daugiau arba mažiau, nei iš tiesų suvartojama.

Šilumos tiekėjai, kurie yra įpareigoti savo žinion perimti karšto vandens skaitiklių apskaitą ir priežiūrą, sako esantys pasirengę įgyvendinti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, bet tik pakeisdami dabartinius senus skaitiklius į modernius, turinčius nuotolinį jų rodmenų nuskaitymo mechanizmą. Tačiau tam reikalingos beveik šimtamilijoninės investicijos vien Vilniaus mieste. Tą patį pareiškė ir Kauno šilumos tiekėjai. Kituose miestuose nauji karšto vandens skaitikliai sunkmečiu taip pat būtų "auksiniai". Ši investicijų suma, be abejo, būtų paimta iš vartotojų kišenės, įskaičiavus išlaidas į tarifus. Taigi būsimi karšto vandens tiekėjai svajoja atsikratyti senų skaitiklių, o gyventojai kratosi naujų ir brangių karšto vandens apskaitos prietaisų.

Specialistai jau lažinasi, jog padėtis, kad ir kiek būtų kalbama, nepasikeis - žmonės tylomis liks prie senos tvarkos. Dėl to jie turi apsispręsti iki balandžio 1-osios, o savivaldybei pranešti sprendimą - iki gegužės 1 dienos. Bendrovės "Litesko", tiekiančios šilumą kai kurių Lietuvos miestų gyventojams, atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas LŽ teigė: "Šiuo metu situacija tokia, kad išvis niekas nereiškia jokių norų."

Palaida karšto vandens bala

Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas Algirdas Skripėta sako, kad padėtis šalto ir karšto vandens skaitiklių ūkiuose akivaizdžiai skiriasi. "Šalto vandens apskaitos prietaisų trejų metų naudojimo terminas baigiasi šiemet. Tiekėjai savo įpareigojimus vykdo - metrologiškai tikrina skaitiklius ir keičia blogus į gerus", - tikino jis. Ar šalto vandens brangimas susijęs su šiomis investicijomis? Pašnekovas nelinkęs to sieti. Jo nuomone, didėja kitos šalto vandens tiekėjų sąnaudos.

"Tuo metu situacija karšto vandens ūkyje bloga. Šie skaitikliai metrologiškai netikrinami, nes nėra už juos atsakingų asmenų. Gerai, kad vartotojai turi pasirinkti karšto vandens tiekimo būdą. Tai lems pokyčius karšto vandens apskaitos prietaisų srityje. Nebūtinai reikės keisti visus skaitiklius, bet patikrinti teks kiekvieną, nes jų patikros periodiškumas - ketveri metai. Tai turės daryti įteisinti karšto vandens tiekėjai", - aiškino A.Skripėta.

Per daug nesąžiningų vartotojų

Tačiau šilumos tiekėjai laikosi minties, kad jie, perėmę karšto vandens ūkį, visus vartotojų skaitiklius keistų naujais ir pačiais moderniausiais. Vadinasi, ir brangiausiais. Tiekėjai tikina, esą skaitiklių, neturinčių nuotolinio rodmenų nuskaitymo, priežiūra kainuotų dar brangiau, nes įmonėms neva reikėtų priimti daug naujų darbuotojų, kad jie bent kartą per tris mėnesius vartotojų butuose patikrintų vandens apskaitos prietaisus.

Pasak bendrovės "Vilniaus energija" komercijos direktoriaus Rimanto Germano, atsakingų už Lietuvos energetiką pareigūnų ketinimai sutvarkyti karšto vandens ūkį labiau panėšėja į netvarką, o ne į tvarką. "Ši problema buvo žinoma ir ją seniai planuota spręsti, bet nieko nedaryta. Dabar, sunkmečiu, norima žmones apkrauti papildomais atsiskaitymais. Technologiškai aišku, kaip tai reikėtų padaryti. Praktika rodo, kad esant nuotoliniam karšto vandens suvartojimo rodmenų nuskaitymui, tiekėjui jokių problemų nekyla. Tačiau norint visame Vilniaus mieste įdiegti nuotolinio nuskaitymo skaitiklius, reikia 89 mln. litų, ir juos turės sumokėti vartotojai. Klausimas: ar galima šiuo metu užkrauti gyventojams tokį krūvį?" - kalbėjo R.Germanas.

Jo teigimu, dabar didžiausia bėda yra ta, kad skaitiklių būklė - tragiška, kad vartotojai nedeklaruoja tiksliai vandens kiekio. O kaip įvesti naują tvarką, jei neaiškus nei finansavimo šaltinis, nei darbų ir nutarimų priėmimo būdai.

"Mes dar kartą būsime sukiršinti su vartotojais, parodyti kaip neigiami personažai, nes neva keldami tarifus norime užsidirbti. Bet Energetikos ministerija iki šiol nesukūrė jokio sklandaus reformos projekto ir suprantamai jos nepaaiškino. Todėl visiškai tikėtina, kad ketinimai įvesti tvarką karšto vandens apskaitos srityje valdžiai ne pirmą kartą nepasiseks", - įsitikinęs R.Germanas. Jo turimais duomenimis, karšto vandens tiekimo bendrovė per metus patiria apie 7 mln. litų nuostolių vien dėl suvartoto vandens vagysčių.

Pasikeis tik juridinis statusas

Kad karšto vandens ūkyje greitai pavyks įvesti tvarką, abejoja ir LŽ kalbintas Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis. "Pirmieji gyventojų bendrijų bandymai nuspręsti dėl karšto vandens tiekėjų pasirinkimo parodė, kad vartotojai labai abejingi reformai", - pabrėžė jis.

Pasak J.Antanaičio, žmonės neskuba rinktis tiekėjo, nes niekas negali suteikti jiems konkrečios informacijos - kokia bus karšto vandens kaina pasirinkus vieną ar kitą tiekimo variantą. "Tuose miestuose, kuriuose namų šilumos punktai dabar priklauso šilumos tiekėjui, jau atsakyta, kas tieks karštą vandenį. Mat jei gyventojai pasirinktų kitą karšto vandens tiekimo įmonę, šilumos tiekėjas greičiausiai pareikalautų mokėti nuomą už jo įrangą, o tai lemtų dar didesnę karšto vandens kainą galutiniam vartotojui, - dėstė pašnekovas. -

Galime nuraminti žmones, kad jei esama padėtis juos tenkina, nebūtina imtis jokių veiksmų. Mat jeigu gyventojai nepasirinks karšto vandens tiekėjo, pagal įstatymą nuo gegužės 1-osios juo taps dabartinis šilumos tiekėjas. Karštas vanduo yra energija ir nutraukti jo tiekimo neįmanoma. Todėl žmonėms nereikia baimintis, kad jie liks be karšto vandens."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"