TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Karves melžia robotai

2016 03 31 6:00
LŽ archyvo nuotraukos

Prieš tris dešimtmečius pradėti kurti melžimo robotai vis labiau populiarėja. Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje karves melžia apie 30 tūkst. tokių robotų. Daugiausia jų yra Nyderlanduose, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.

Lietuvoje šiandien dirba apie 50 melžimo robotų. Nors tai nedaug, būtent automatizuotas karvių melžimas yra populiariausia moderni technologija Lietuvos ūkiuose.

Išaugs maisto produktų poreikis

Prognozuojama, kad pasaulyje mėsos poreikis per ateinančius 15 metų išaugs 40 procentų. O tai reiškia, kad būtini nauji gyvulininkystės būdai, ne tik didinantys produkcijos efektyvumą, bet ir toliau užtikrinantys gyvūnų sveikatą, gerovę bei tausojantys aplinką.

Todėl vis svarbesnė tampa tikslioji gyvulininkystė – ūkininkavimas, pasitelkiant valdymo įrankius, kurie leidžia automatiškai ir realiu laiku stebėti bei kontroliuoti gyvūnų būklę.

„Gyvulininkystei iškeltas labai svarbus uždavinys – gaminti daugiau gyvulinės kilmės maisto produktų ir daryti tai atsižvelgiant į šiandienos iššūkius. Kitaip tariant, atsižvelgti ne tik į ekonominį efektyvumą, bet ir gamtos apsaugą, klimato kaitą. Nelieka nuošalyje ir tokie kriterijai kaip priimtinumas vartotojui“, – sakė Violeta Juškienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto direktorė.

Ji priminė, kad gyventojų pasaulyje daugėja. Prognozuojama, kad iki 2050 metų jų skaičius gali siekti 3 milijardus. „Aišku, maisto produktų poreikis išaugs beveik dvigubai, nes didėja ne tik gyventojų skaičius, bet ir jų perkamoji galia. Be to, neturtingos šalys išgali pirkti daugiau gyvūninės kilmės produktų. Patenkinti augančius poreikius galėsime tik daugiau gamindami“, – aiškino pašnekovė.

Ūkių intensyvumas, anot V. Juškienės, jau gerokai didesnis ir įprastai galėtų augti tik 10 procentų. Vis dėlto dar 70 proc. gamybą galima padidinti taikant naujausias technologijas. Jos tampa neišvengiamos ir dėl pažangiose šalyse labai ryškių ūkių koncentravimo procesų. Kai viename ūkyje sukoncentruojami tūkstančiai ir dešimtys tūkstančių gyvulių, didžiulis iššūkis ir problema kiekvieną jų prižiūrėti.

Šiuo metu tiksliojoje gyvulininkystėje naudojamos naujausios technologijos ir vykdomi tyrimai apima daugelį sričių: pradedant šėrimo laiko kontrole, baigiant pašarų sąnaudų ir veiksmų parametrų analize. Remiantis garsais, vaizdais, gyvuoju gyvūnų svoriu, būklės vertinimu, pieno analize ir pan. siekiama susidaryti išbaigtą vaizdą apie gyvūnų – karvių, kiaulių, viščiukų ir pan. – būklę bei jų aplinką.

Ilgiausiai trunka melžimas

Aleksandro Stulginskio universiteto Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto prof. dr. Rolandas Bleizgys pažymėjo, kad norėdami geresnės pieno kokybės ir mažesnių išlaidų pieno ūkiai turi investuoti į naujas technologijas ir automatizuoti procesus fermose. Vadinasi, kuriant modernų ūkį didžiausią lėšų dalį tikslinga investuoti ne į tvarto statybą, o į įrangą: šėrimo, melžimo, pieno aušinimo, mėšlo tvarkymo.

Pašnekovas nurodė, kad ūkiuose jau automatizuojamas šėrimas, populiarėja automatinės melžimo sistemos, vis plačiau taikomos jutiminės (sensorinės) gyvulių monitoringo sistemos ligų prevencijai ir ankstyvai diagnozei nustatyti, taip pat gyvulių aktyvumui, rujai kontroliuoti.

„Tai ne tik padeda taupyti darbo laiką, bet ir, iš anksto užkirtus kelią ligoms, gerina karvių sveikatą, mažina išlaidas gydymui bei patiriamus pieno nuostolius. Įranga visai išvaduoja iš darbo arba palengvina darbą tvarte įvairiems specialistams: melžėjams, zootechnikams, taip pat veterinarijos gydytojams“, – sakė jis.

Skaičiuojama, kad karvidėse daugiausia laiko sugaištama melžiant, – tai sudaro beveik pusę viso darbo laiko. Tad nenuostabu, kad norint mažinti darbo sąnaudas didžiausias efektas pasiekiamas automatizuojant melžimą. Šėrimas sudaro apie 12 proc., mėšlo šalinimas – apie 9 proc., ūkio valdymas – 17 proc., o kiti darbai – 13 proc. visų darbo sąnaudų.

Sutrumpėja darbo laikas

Melžimo robotai pradėti kurti dar prieš 30 metų. Pasaulyje jie pradėjo populiarėti nuo 1997-ųjų, o šiuo metu karves melžia daugiau kaip 30 tūkst. robotų, daugiausia jų yra Europoje – Nyderlanduose, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Prognozuojama, kad 2020 metais pasaulyje melžimo robotų bus daugiau kaip 50 tūkstančių. Lietuvoje šiandien dirba apie 50 tokių robotų. Nors skaičius neatrodo didelis, R. Bleizgys pabrėžė, kad būtent automatizuotas karvių melžimas yra populiariausia technologija Lietuvos ūkiuose.

Nesunku suprasti kodėl: melžiant robotais, anot pašnekovo, sugaištami tik keli procentai viso darbo laiko. Taigi žmogus išvaduojamas iš griežtos dienotvarkės, rankų darbas pakeičiamas valdymo ir kontrolės veikla. Pagerėja fermų savininkų gyvenimo kokybė, jie turi daugiau laisvo laiko: darbo diena prasideda 0,5–1 valanda vėliau, o baigiasi tiek pat anksčiau. Ne mažiau svarbu ir tai, kad robotais melžiamų karvių produktyvumas didėja iki 20 proc., gerėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai, karvių sveikata.

Robotizuotuose tvartuose karvės melžiamos pagal joms palankiausią grafiką, vidutiniškai 2,6–2,9 karto per parą. Tiesa, automatizuoto melžimo sėkmė labai priklauso nuo to, ar visos karvės reguliariai ateina į melžimo boksus. Paprastai visiškai automatizuoto melžimo sistema grindžiama gyvulių noru ėsti: karvių judėjimas organizuojamas taip, kad jos į robotą būtų nukreiptos eidamos paėsti arba paėdusios.

Nebelieka konkurencijos

R. Bleizgio teigimu, Lietuvos ūkiuose populiarėja ir šėrimo robotai – jie, panašiai kaip ir melžimo robotai, tvartuose daro „perversmą“: išvaduoja darbuotojus iš griežtos dienotvarkės, keičia darbo procesus, darbo sąnaudas, darbo jėgos poreikį, darbuotojų gyvenimo kokybę ir pan. Visiškai automatizavus šėrimą galima gerokai sumažinti darbo laiką bei sąnaudas, be to, efektyviau panaudojami kombinuotieji pašarai ir silosas. Užprogramavus šėrimo laiką, pašarų kiekį, karvių šėrimo grupes, robotas atlieka visus darbus, o karvės šeriamos pagal jų poreikį. Tada žmogaus pagrindinis rūpestis yra tik prikrauti pašaro į talpyklas.

Sistemos programoje taip pat kaupiami duomenys apie pašaro rūšis, sudėtį, karvių grupes, racioną kiekvienai karvių grupei, šėrimo dažnumą.

„Automatizuota sistema ruošia ir dalija pašarus visą parą. Karvės šeriamos dažniau – iki 8–10 kartų per parą, todėl ėdžiose visada yra šviežio pašaro, gyvuliai geriau jį pasisavina, yra sveikesni ir produktyvesni, be to, tarp gyvulių nėra konkurencijos dėl pašaro“, – pranašumus vardijo pašnekovas.

Lietuvoje, anot jo, jau yra keliolika ūkių, kuriuose automatizuotas ne tik melžimas, bet ir pašarų ruošimas, karvių šėrimas. Šiuose ūkiuose taip pat automatiniais įrenginiais šalinamas mėšlas iš tvarto, yra įdiegti šilumos siurbliai – iš pieno paimta šiluma naudojama buitinėms reikmėms.

Automatizuoja visus procesus

V. Juškienė tvirtino, kad šėrimo sistemos gana plačiai taikomos ne tik užsienio, bet ir Lietuvos ūkiuose. Nieko nestebina ir automatizuotos oro kontrolės sistemos – jos esą labai dažnai diegiamos kiaulininkystės, paukštininkystės fermose. Taip pat gana plačiai paplitusios bandos valdymo sistemos. „Apdorodamos didelį kiekį įvairių duomenų jos labai greitai pateikia analizę daugelyje sričių, pavyzdžiui, ar tinkamai vykdomas reprodukcijos procesas arba tinkamai kontroliuojamas šėrimo procesas. Net esant užsienyje galima stebėti daugelį procesų ir į juos reaguoti“, – aiškino pašnekovė.

Pieninių galvijų ligų prevencijai kuriamos sistemos, kurios atlieka pieno medžiagų tyrimus ir leidžia gana anksti nustatyti sveikatos sutrikimus ir juos kontroliuoti.

Naujausių technologijų atsiradimą, anot V. Juškienės, diktuoja ir klimato kaitos iššūkiai – daug dėmesio skiriama mėšlo tvarkymo sistemoms, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai mažinti. Intensyviai plėtojamos ir tobulinamos kvapų mažinimo technologijos.

Pasaulyje naudojami įvairūs jutikliai, fiksuojantys ir ankstyvoje stadijoje atpažįstantys gyvūnų reprodukcijos ir sveikatos sutrikimus. Paprastai stebimi kūno temperatūros duomenys, gyvūnų aktyvumas, audinių varža, pulsas ir GPS padėtis. Technologijos taip pažengė, kad šiandien jau gali būti SMS žinute informuotas apie tai, kad karvė yra pasiruošusi reprodukcijai.

Sulaiko kaina ir neapibrėžtumas

„Visos šios technologijos labai brangios. Jos dar nėra visiškai tobulos, negalima jų palikti be žmogaus priežiūros. Technologijos dirba su gyvu organizmu, o juk kiekviena melžiama karvė skiriasi dydžiu, charakteriu, elgsena, todėl robotas negali tobulai dirbti. Tai sulaiko ūkininkus nuo didžiulių investicijų, – svarstė V. Juškienė. – Be to, investicijos greitai neatsiperka. Kai rinkoje susiklosčiusi nepalanki situacija dėl pieno kainų, daugelis ūkininkų yra atsargūs, jie pagrįstai bijo investuoti.“

Pašnekovės manymu, nestabilioje rinkoje naujųjų technologijų proveržio nereikėtų tikėtis. Vis dėlto Lietuvos gyvulininkystė pagal pažangą Europoje neatrodo prastai.

Vidutinės darbo sąnaudos karvidėse, proc.

ProcesasMechanizuota karvidėAutomatizuota karvidė
Melžimas494
Šėrimas1213
Mėšlo šalinimas98
Ūkio valdymas1721
Gyvulių priežiūra44
Kiti darbai1310

Šaltinis: Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos institutas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"