TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kas antrame kompiuteryje - nelegali programinė įranga

2007 05 18 0:00
"Alna Intelligence" vadovas Kazimieras Tonkūnas spėja, kad 85 proc. regionuose naudojamos programinės įrangos - nelegali.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nelegalios programinės įrangos mastas Lietuvoje nemažėja treti metai iš eilės. Specialistai teigia, kad geresnių rezultatų tikėtis neverta, nes su šia problema nekovojama, o taupūs vartotojai nemato reikalo išlaidauti pirkdami legalią produkciją.

Šiaulietis Gintautas Ivanauskas pasakoja naudoti namie prieš gerą pusmetį įsigijęs naują kompiuterį. Norėdamas susigrąžinti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką, pardavėjo jis paklausė, kaip būtų galima įdiegti programinę įrangą, kuri privaloma norint susigrąžinti minėtą permoką. Anot G.Ivanausko, kompiuterio pardavėjas pasiūlęs į kompiuterį įdiegti visas reikiamas programas, o už tai sakė pasiimsiąs šimtinę. Vyras teigia, kad jei būtų pirkęs legalią programinę įrangą, jam nebūtų pakakę ir pusės tūkstančio litų.

Pasak specialistų, tokie mėginimai sutaupyti - ne pavieniai. Be to, nelegalią programinę įrangą naudoja ne tik namų ūkiai, bet ir verslo įmonės, valstybinės įstaigos. Kaip parodė Pasaulinio piratavimo lygio tyrimas, Lietuvoje 57 proc. programinių įrangų naudojama nelegaliai. Tai 20 proc. daugiau už Europos vidurkį. Anot Verslo programinės įrangos aljanso prezidento Ervino Leontjevo, šie skaičiai nekinta jau treti metai iš eilės.

Minėtas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje per praėjusius metus nuostoliai dėl nelegaliai naudojamos programinės įrangos, palyginti su 2005 metais, padidėjo 15 mln. litų ir iš viso sudarė 77,5 mln. litų.

Įmonės "Alna Intellgiance" vadovas Kazimieras Tonkūnas spėja, kad regionuose nelegalios programinės įrangos yra 85 procentai. Jo spėjimu, tiek pat turėtų būti ir namų ūkiuose.

Tvarkingiausias - verslas

Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ekspertė Vilma Misiukonienė teigia, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl ko Lietuvoje kas antras kompiuteris veikia su nelegalia programine įranga - jaunos intelektinės nuosavybės teisės tradicijos. Be to, lyginant Lietuvos rodiklius su kur kas geresniais Vakarų Europos valstybių rodikliais, nereikia pamiršti, kad tuose kraštuose gyventojų pajamos kur kas didesnės nei lietuvių.

Tačiau V.Misiukonienė teigia pastebėjusi, kad situacija, ypač kalbant apie verslo sektorių, keičiasi į gerąją pusę. Pašnekovės teigimu, tai pasakytina apie įmones, kuriose kreipiamas dėmesys į tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, vidaus politika. Tokios įmonės suvokia verslo riziką, kuri atsiranda naudojant nelegalią programinę įrangą, žino, kad išaiškėjus tokiam faktui bus pakenkta įmonės reputacijai, nutrauktas informacinių technologijų (IT) sistemos darbas.

Kalbėdama apie nelegalią programinę įrangą valstybės sektoriuje, V.Misiukonienė mini neatsakingus IT sistemų koordinatorius, neįvertinančius vartotojų poreikių, pamirštančių atnaujinti programas.

E.Leontjevas sako, jog apie nelegalios programinės įrangos naudojimo mastą valstybinėse institucijose sunku kalbėti, mat iki šiol nebuvo atliktas šios srities auditas.

K.Tonkūnas prisimena, kad pernai ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas buvo žadėjęs paskirti atsakingą organizaciją, kuri ištirtų, kiek nelegalios programinės įrangos naudojama valstybinėse įstaigose. K.Tonkūnas daro prielaidą, jog valstybei galbūt sveikiau neatlyginti ūkiui žalos, nei apriboti nelegalios produkcijos sklaidą.

Tačiau lėšos, kurių negauna valstybė - ne vienintelė priežastis daugiau dėmesio skirti legaliai programinei įrangai. Pasak K.Tonkūno, legali programinė įranga garantuoja saugumą ir didina darbo efektyvumą.

Nerizikuoja

Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos "Dirbk ir klestėk" prezidentas Žanas Mongirdas tikina, kad nepaisant stambių sumų, kurias tenka pakloti perkant legalią programinę įrangą, verslininkai nelinkę rizikuoti įsigydami nelegalią produkciją. "Įsigyti legalią programinę įrangą verslininkams labai didelė našta. Kartais tai būna vienas didesnių postūmių įmonės bankroto link. Esame suskaičiavę, kad bauda už nelegalią programinę įrangą siekia per 10 tūkst. litų, todėl verslininkai stengiasi įsigyti legalų produktą", - sakė Ž.Mongirdas.

Kitoks įstatymas

Siekdami susigrąžinti GPM permoką gyventojai privalo įsidiegti programinę įrangą. Daugelis renkasi tą, už kurią nereikia mokėti, o vėliau į kompiuterį įdiegia labiau poreikius atitinkančią, tačiau nelegalią programinę įrangą.

V.Misiukonienė sako, kad negalima įstatymu reglamentuoti, kokią tiksliai programinę įrangą vartotojas privalo diegti, mat kiekvieno poreikiai skirtingi. Be to, nurodžius konkretų programinės įrangos gamintoją būtų pažeidžiama konkurencija.

Vis dėlto pašnekovė pabrėžia, kad įstatyme, siekiant paskatinti legalios programinės įrangos naudojimą, tikslingiau būtų nurodyti, kad GPM permoką galima susigrąžinti įsigijus programinę įrangą, o ne kompiuterį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"