TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kas bendra tarp "Sodros" ir gimstamumo?

2012 02 10 6:08

Gimstamumo didinimas - vienas politikų labiausiai pamėgtų ir nuolat kartojamų posakių, jis vartojamas ir diskutuojant apie mokesčius, ir per batalijas dėl šeimos apibrėžimo.

Kalbant apie gimstamumą, žmonėms labai svarbus patriotinis motyvas, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad už šeimą kovojantys politikai, pasisakantys už šeimos šventumą ir pripažįstantys gyvybės svarbą, turi dar ir pragmatinį motyvą.

Kaip prieš kelerius metus teigė tuometinis socialinės apsaugos ir darbo ministras R.J.Dagys, "šalyje gimstamumas krenta dramatiškai, jokia pensinė sistema po 10 metų mūsų nebeišlaikys."

Taigi visos naujos gyvybės politikos kūrėjams susiveda į vieną gimstamumo skaičiuką, parodantį būsimus mokesčių mokėtojus, kurie finansuos ne tik biudžeto išlaidas, bet ir grąžins šiandienių politikų prisiimtas valstybės skolas.

Jeigu dar 2007 metų pabaigoje kiekvienai naujai gyvybei teko po 5 tūkst. litų skolos, 2011-ųjų pabaigoje gimusiam kūdikiui "dovanojama" valstybės skola jau viršijo 12 tūkst. litų.

Pagal gimstamumo rodiklį - vidutiniokė

Kad ir kaip mums nepatiktų operavimas abstrakčiais gimstamumo rodikliais, o ne žvilgsnis į sielas ir likimus, deja, kalbėdamas apie "gimstamumo politiką" nuo šių rodiklių niekur nepabėgsi. Taigi, vadovaujantis šios politikos technokratine logika manoma, jog tam, kad gyventojų skaičius šalyje būtų stabilus, gimstamumo rodiklis turi sudaryti 2,1 vaiko vienai moteriai.

Vienintelė Europos Sąjungos šalis, turinti panašų gimstamumo lygį, yra Airija, šioje valstybėje šis rodiklis 2010 metais siekė 2,07 (šaltinis - Eurostatas). Lietuva, turėdama 1,55 gimstamumo rodiklį, šiuo atžvilgiu yra ES vidutiniokė. Prasčiausia padėtis - Latvijoje ir Vengrijoje, kur užpernai šis rodiklis siekė atitinkamai 1,17 ir 1,25.

Tačiau net jei gimstamumas Lietuvoje sudarytų 2,1, tai dar nereikštų, kad gyventojų skaičius šalyje nemažės. Priežastis paprasta: net ir esant dideliam gimstamumui gyventojų skaičius gali mažėti dėl emigracijos.

Atsižvelgdamas į 2011 metų gyventojų surašymo rezultatus, Statistikos departamentas skelbė, kad per dešimtmetį gyventojų sumažėjus 12 proc. (430,2 tūkst. žmonių), tris ketvirtadalius (76 proc.) to sumažėjimo lėmė būtent emigracija.

Tai reiškia, kad pastaraisiais metais pasiektas gimstamumo augimas vis vien nekompensavo emigracijos praradimų, o gali nutikti ir taip, kad ateityje iš Lietuvos išvyks ir šiandieniai kūdikiai.

Ir gimstamumo didėjimas, ir emigracijos sustabdymas turi bendrą vardiklį: abu priklauso nuo to paties paprasto dalyko - gyventi mūsų šalyje turi būti gera (kalbu ne tik apie ekonominę gerovę).

"Sodros" įtaka gimstamumui

Vienas svarbiausių žmonių gero gyvenimo elementų yra valstybinio socialinio draudimo ("Sodros") pensijų sistema ir jos teikiamos motyvacijos. Šiandiene sistema nepatenkinti nei mažas pensijas gaunantys pensininkai, nei dideles įmokas mokantys dirbantieji.

Maža to, kitų šalių tyrinėtojai yra aptikę ryšį tarp "Sodros" pensijų sistemų aprėpties ir gimstamumo lygio: tose šalyse, kur "Sodros" aprėptis platesnė, gimstamumas mažesnis, o jis pradėjo kristi būtent tuo metu, kai plėtėsi "Sodros" pensijų sistema.

"Sodros" pensijų aprėptį reikėtų suprasti plačiai - kaip į šią sistemą įtrauktų žmonių skaičių, jų įmokų tarifus ir išmokų dydžius.

Žinoma, gimstamumo lygio negalima paaiškinti vien tik pensijų sistemos aprėptimi - neabejotinai tam įtakos turi ir ekonominiai, ir kultūriniai pokyčiai per tam tikrą laiką bei skirtumai tarp valstybių.

Vis dėlto tai yra įdomi tendencija, kurią tyrinėtojai aiškina dvejopai. Pirma, valstybei garantuojant pensijos mokėjimą nebelieka motyvo gimdyti vaikus, kad šie senatvėje užtikrintų saugumą. Antra, vaikus auginantys žmonės patiria ir su tuo susijusių išlaidų (tegu skaitytojas neįsižeidžia dėl gana šiurkščiai skambančių ekonominių sąvokų), o finansinės naudos gauna visa visuomenė - jų užauginti vaikai įmokas moka į bendrą "Sodros" katilą.

Tai reiškia, kad net ir tie žmonės, kurie niekad neturėjo vaikų, gaudami senatvės pensijas de facto patiria naudos iš kitų žmonių išaugintų vaikų. Taip valstybinis socialinis pensijų draudimas suvisuomenina naujų mokesčių mokėtojų naudą, o dėl jų auginimo patiriamos išlaidos lieka privačios. Esant tokiai situacijai galimi tik du sprendimai - arba mažinti "Sodros" aprėptį, arba visuomenės sąskaita apmokėti vaikų auginimo išlaidas.

Kaip valstybė keičia šeimą

Antrasis sprendimo būdas buvo pasirinktas praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Švedijoje kuriant gerovės valstybę. Augantis valstybės vaidmuo mažino gimstamumą, o šią problemą buvo nutarta spręsti dar labiau didinant valstybės vaidmenį ir suvisuomeninant visas tiesiogines vaikų auginimo išlaidas. Taip atsirado valstybiniai darželiai, nemokamas maitinimas mokyklose, gimdymo išmokos ir t. t. Tokios buvo ir komunistų svajonės, kad valstybė pakeistų šeimą, - visas vaikų auginimo išlaidas dengia visuomenė, kuri ateityje naudojasi jų produktyvumu.

Atsakydamas į kritiką, kad augantis valstybės vaidmuo menkino šeimos vaidmenį, švedų gerovės valstybės architektas Gunnaras Myrdalas atsakė, kad "maža šiuolaikinė šeima yra beveik... patologiška. Senieji idealai turi išmirti kartu su kartomis, kurios juos palaikė."

Tendenciją visuomeninti vaikų auginimo išlaidas ir plėsti įvairias lengvatas vaikus auginančioms šeimoms matome ir Lietuvoje. Vis dėlto politikų užmojai didinti pašalpas ir išmokas gali įklampinti mūsų visuomenę į tokią pavojingą situaciją, kai be finansinio stimulo nedarysime to, kas buvo įprasta tūkstantmečiais.

Pavyzdžiui, Vyriausybės programoje buvo įtvirtinta nuostata teikti paramą šeimoms, prižiūrinčioms pagyvenusius tėvus.

O juk ateityje tokia parama gali privesti prie to, kad žmogus neįpils sergančiam tėvui ir lėkštės sriubos, prieš tai negavęs kompensacijos už sugaištą laiką bei dotacijos už sriubą. Jei šiandien dar neįprasta įžvelgti tokios grėsmės, tai tik todėl, kad ne visi šeimos politikos rezultatai matomi po devynių mėnesių - kultūriniai įpročiai, kaip ir požiūris į šeimą, keičiasi palengva.

Nors tokios šeimą silpninančios priemonės kaip pašalpos ir lengvatos yra senos socialistinės idėjos, šiandien jas garsiausiai palaiko būtent konservatoriai. Tie patys konservatoriai nereformavo "Sodros" sistemos, nors ji taip pat silpnina šeimų vaidmenį. Paradoksalu, kad agitavimai už stiprias šeimas pakerta šeimų stiprumą ir naikina prigimtinius tėvų bei vaikų tarpusavio įsipareigojimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"