TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kas daugiausia uždirba iš maisto produktų prekybos

2015 05 26 6:00
Beveik pusę pajamų iš batono ir ruginės duonos pardavimo pasiima duonos pramonė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Iš Lietuvoje pagamintų žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo mažmeninėje prekyboje uždirbamas pelnas pasiskirsto gana netolygiai.

Iš pieno ir duonos gaminių daugiausia uždirba perdirbimo pramonė, augintojams lieka didžiausia pajamų dalis pardavus mėsos produktus, kiaušinius ir daržoves, o prekybininkai nusigriebia didžiausią dalį miltų ir bulvių mažmeninės kainos.

Suskaičiavo kainos struktūrą

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atliko šių metų pirmojo ketvirčio mažmeninės prekybos kainų struktūros tyrimą ir suskaičiavo, kokia dalis pajamų iš šių produktų pardavimo tenka gamintojams, perdirbėjams, prekybininkams ir valstybei.

Tyrimas atskleidė, kad 2015 metų kovą Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose parduoto geriamojo pieno (2,5 proc. riebumo) plastikiniame maišelyje mažmeninės kainos 24 proc. sudarė žemdirbių dalis, 34 proc. - supirkimo ir perdirbimo įmonių dalis, 24 proc. – mažmenininkų dalis ir 17 proc. - pridėtinės vertės mokestis (PVM). Iš 1 kg šio produkto mažmeninės prekybos žemdirbiai uždirbo 0,17 euro, supirkimo ir perdirbimo įmonės – 0,23 euro, mažmenininkai – 0,16 euro, PVM mokestis buvo 0,12 euro.

„Tilsit“ tipo sūrio mažmeninės kainos žemdirbiams teko 23 proc., supirkimo ir perdirbimo įmonėms – 33 proc., mažmenininkams – 27 procentai. Atitinkamai iš 1 kg šio sūrio žemdirbiai uždirbo 1,58 euro, supirkimo ir perdirbimo įmonės – 2,23 euro, mažmenininkai – 1,84 euro, PVM sudarė 1,19 euro.

Tuo metu iš Lietuvoje užaugintos galvijienos daugiausia uždirbo gamintojai ir prekybininkai. Šių metų pirmąjį ketvirtį jiems teko atitinkamai 47,3 proc. ir 30 proc. kainos dalis. Iš 1 kg galvijienos gamintojai uždirbo 2,4 euro, prekybininkai - 1,52 euro, perdirbėjai – 0,27 euro, PVM sudarė 0,88 euro. Tyrimas rodo, kad gamintojui tekusi galvijienos kainos dalis per šešerius metus išaugo beveik 10 procentų.

Gamintojams teko ir 44,2 proc. kiaulienos, 64,4 proc. vištienos, 59 proc. kiaušinių kainos dalis. Atitinkamai prekybininkų dalis sudarė 29,9 proc., 18,3 proc. ir 23,6 proc. šių produktų kainos.

Iš mažmeninėje prekyboje parduotų kvietinių miltų augintojams ir prekybininkams teko 37,5 proc. ir 39 proc. kainos dalys. Prekybininkai iš 1 tonos kvietinių miltų uždirbo 273 eurus, augintojai - 197 eurus, malūnai - 108 eurus.

Gana tolygi bulvių mažmeninės prekybos kainos struktūra: augintojų dalis sudarė 39 proc., prekybininkų – 44 procentus. Atitinkamai jiems teko 0,09 euro ir 0,10 euro pajamų iš mažmeninėje prekyboje parduoto 1 kg bulvių.

Daugiausia augintojai uždirbo iš parduotų morkų. Jiems tekusi dalis - 70 proc. šių daržovių mažmeninės kainos, prekybininkams - tik 13 procentų. Iš 1 kg morkų augintojai uždirbo 0,23 euro, prekybininkai - 0,04 euro.

Iš grūdų pagamintų produktų daugiausia šių metų pirmąjį ketvirtį uždirbo duonos pramonė. Jai tekusi dalis - 41,3 proc. batono ir 46,7 proc. ruginės duonos mažmeninės kainos. Prekybininkų dalis sudarė 22 proc. batono ir 20,7 proc. ruginės duonos, malūnų - 6,9 proc. ir 8,4 proc., augintojų – 12,5 proc. ir 7,9 proc. batono ir ruginės duonos mažmeninės kainos.

Sukuria didesnę pridėtinę vertę

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys LŽ sakė, kad maisto produktų kainos struktūrą daugeliu atžvilgių lemia rinkos santykiai, konkurencija ir pasaulinės kainos.

Į LŽ klausimą, kodėl pieno produktų pardavimo kainos struktūroje žemdirbiams tenka tik ketvirtoji dalis, A. Gapšys atsakė, kad pieno produktų kainos ne tik pas mus, bet ir ES šalyse yra gerokai aukštesnės nei kitų maisto produktų vidutinis lygis.

Jis priminė, kad Europos Sąjunga 2012 metais buvo paskelbusi kai kurių maisto produktų lygį atskirose ES valstybėse, palyginti su ES vidurkiu. Šis tyrimas parodė, kad vidutiniškai Lietuvos maisto produktų kaina siekė apie 75 proc., mėsa - 63 proc., o pieno produktai – net 90 proc. ES vidurkio.

A.Gapšys taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje pieno perdirbimo sektorius, kuriame veikia keturi stiprūs žaidėjai, yra labai koncentruotas, todėl trūksta tikros konkurencijos.

„Be to, noriu pabrėžti, kad sūrio ir duonos gamybos technologinis procesas yra sudėtingas ir kad būtent perdirbimo pramonė sukuria didžiausią šių produktų pridėtinę vertę. Todėl jai ir tenka didžiausia dalis pajamų pardavus pieno ir duonos gaminius. Mūsų tyrimas kaip tik ir parodo, kad ne žemdirbio darbas išauginant grūdus duonos kainos grandinėje sudaro didžiausią dalį, o tešlos maišymas, duonos kepimas, energijos išlaidos, technologinis procesas, duonos išvežiojimas. Tai tinka ir sūrio gamybai“, - dėstė pašnekovas.

A.Gapšio pastebėjimu, prekybininkai, nors antkainį skaičiuoja nuo didmeninės kainos, savo pelno ir išlaidų dalį dažniausiai padalija priklausomai nuo produkto pardavimo sudėtingumo. „Prekybininkų dalis dažniausiai sudaro 20-30 procentų kainos“, - sakė mokslininkas.

Iš žalios mėsos pardavimo daugiausia pajamų tenka augintojams, tačiau pardavus rūkytą dešrą 30-40 proc. dalį pelno pasiima perdirbėjai, nes jie sukuria didesnę pridėtinę vertę.

Panašiai ir su daržovėmis. Jeigu morkos ir bulvės iš ūkio keliauja tiesiai ant prekystalio, pelną dalijasi augintojai ir prekybininkai. O pardavus raugintus agurkus didesnė dalis pajamų gali atitekti perdirbėjui.

A.Gapšio nuomone, Lietuva pagal maisto produktų kainų struktūrą neišsiskiria iš kitų ES šalių. Visoms joms būdinga tai, kad žemdirbio dalis produktų kainos grandinėje mažėja. „Perdirbėjai daugiau investuoja į technologijas ir kartu jų pajamų dalis pardavus maisto produktus didėja“, - teigė jis.

Maisto produktų kainos struktūra, proc.

ProduktasGamintojų dalisSupirkimo ir perdirbimo įmonių dalisMažmenininkų dalisPVM
Geriamasis pienas24,034,024,017,0
„Tilsit“ tipo sūris23,033,027,017,0
Galvijiena47,35,330,017,4
Kiauliena44,28,529,917,4
Kvietiniai miltai37,56,239,017,4
Ruginė duona7,955,119,617,4
Batonas12,548,222,017,4

Šaltinis: Statistikos departamentas, ŽŪMPRIS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"