TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kas jau matyti 2012 metų ekonomikoje?

2011 12 28 6:00

Mėginimas įžvelgti, kokia bus mūsų krašto ekonomika 2012 metais, yra klausimas apie tai, kaip ir kur link ji rutuliosi bei kas turėtų keistis mūsų valia.

Per istoriškai trumpą 21 metų laikotarpį buvome itin dosniai pamokyti, kad ekonomikos ir gerovės raida anaiptol ne tiesiaeigis pažangos procesas. 1990-1993, 1999 ir 2009 metų ekonomikos nuosmukiai bloškė mūsų nacionalinį ūkį tai beveik 50 proc., tai pusantro, tai 15 proc. atgal.

Kad reikėtų mokytis, liudija skaičiai. 2008 metais šalies ūkis sukūrė per 111 mlrd. litų vertės bendrąjį vidaus produktą (BVP). 2009-ųjų krizė paliko mus su mažiau nei 91 mlrd. litų pajamomis. 2010 metais jau kilstelėjome metinį produktą iki beveik 95 mlrd. litų. Šįmet tikimės maždaug 103 mlrd. litų BVP. Einamosiomis kainomis! Tai reiškia, kad 2008 metais turėtą aukščiausią lygį, ekonomikai augant 2-4 proc. kasmet, vėl pasieksime 2014-2015 metais, praradę septynerius metus krizei įveikti.

Brangios pamokos

Bet tų krizių, kaip ir ligų, visiškai išvengti neįmanoma, todėl reikia bent "skiepytis", t. y. apsidrausti nuo jų keliamų bėdų. Kitaip sakant, būtina įgyvendinti tokią ekonominę politiką, kuri pirmiausia siektų nacionalinio ūkio ilgalaikio stabilumo, viešųjų finansų subalansuotumo, patikimumo investuotojų akyse. Tai dar viena mūsų pamoka, gana įtikimai išdėstyta krizės ir Estijos.

Krizė "įrodė" banalų dalyką - ekonomikos bumo metais tikrai reikia siekti biudžeto įplaukų perviršio (tas perviršines lėšas naudojant skoloms sparčiau grąžinti ar dedant į atsargų fondą), taip pristabdyti visuminės paklausos didėjimą ir ekonomikos "perkaitimo" (didelės infliacijos) artėjimą. Estija yra tokio išmintingo viešųjų finansų tvarkymo pavyzdys. Tiesa, šalies ekonomika beveik jokios naudos iš perviršinio biudžeto ir atsargų kaupimo kol kas negavo (ją, kaip ir mūsų ekonomiką, "stumdė" išorės kapitalo srautai), tačiau į pokrizinę ateitį estai startuoja iš kur kas geresnės pozicijos - su vos įžiūrima valstybės skola (ir atitinkamomis tos skolos administravimo sąnaudomis) bei sustiprintu labai pozityviu įvaizdžiu pasaulio kapitalo rinkose. Galima manyti, kad Estijos ekonomikos ateitis pagaliau, po dvidešimties metų pastangų, iš tikrųjų pradės rodytis daug šviesesnė, net jei lygintume su gana optimistine Latvijos ir Lietuvos ūkių ateitimi.

Suverenumas ar ekonominė izoliacija

Gali būti, jog tos trys krizės, galingai sukrėtusios nacionalinę ekonomiką ir išvaikiusios į užsienį kelis šimtus tūkstančių darbingų lietuvių (tūkstančiai ten pat iškeliaujančių talentingų žmonių taip pat gausėja), įstengs pamokyti mūsų politinį elitą, kad ekonomika vystosi cikliškai, kad maža ekonomika labai priklauso nuo konjunktūros Europos bei pasaulio rinkose ir todėl tai, kas yra nacionalinės vyriausybės rankose, turi būti valdoma tik atsižvelgiant į tarptautinį ekonominį kontekstą.

Tarptautinis kontekstas teigia vieną svarbią tiesą - nacionalinė ekonomika, net labai didelių valstybių, vis labiau tampa regiono ir pasaulio ekonomikos dalimi, ir šiai tendencijai galima priešintis tik linkint ekonomikai blogo; šalies ūkis gali būti plėtojamas tik ekonominės integracijos būdu.

Kokiais žingsniais žengs ta integracija, kur link bus integruojamasi, kaip bus valdomos (arba ne) ekonominės globalizacijos jėgos, kiek ta integracija padės (arba nepadės) formuoti regiono (Europos Sąjungos, ES) ekonomikos nacionalinį "cechą", o ne periferines "įrankių galandinimo" dirbtuves, ir kaip ji padės (ne trukdys ar grasins) nacionalinio tapatumo, nacionalinės kultūros gajumui, vystymuisi, turtėjimui - jau bus politikos meno adeptų reikalas. Mes čia kol kas esame pasiklydę ir suverenumą drąsiai painiojame su ekonomine izoliacija.

Iškalbinga pajamų nelygybė

Svarbu ir tai, kad santykinis skurdas Lietuvoje išlieka ekonominės (ne tik socialinės) politikos problema, nes jis priešpriešina socialines grupes, pagraužia darbo kokybę, iniciatyvumą, inovatyvumą.

ES yra devynios valstybės, kurių pajamų lygis unijoje pats mažiausias, - tai Bulgarija, Rumunija, Latvija, Lenkija, Estija, Vengrija, Lietuva, Slovakija ir Čekija. Iš jų didžiausia pajamų nelygybe pasižymi Latvija, Rumunija ir Lietuva. Lietuvos ūkio ekspertai ne sykį yra pateikę duomenų, rodančių didesnę negu gretimuose kraštuose pajamų nelygybę mūsų šalyje (vadovaujančių darbuotojų atlyginimų santykis su įmonės vidurkiu Lietuvoje gerokai didesnis nei Estijoje ir Latvijoje; naujai sukurtos vertės darbo dalis, tenkanti užmokesčiui, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis (2008 metų tyrimas), yra 51 proc., tuo metu Vidurio Europos valstybėse - 54 proc., o visos ES vidurkis - 60 proc.).

Tiesa, reikia pabrėžti ir tai, kad dabartinė, penkioliktoji, Vyriausybė su skurdu grumiasi santykinai sėkmingai - net krizės ir jos pasekmių sąlygomis Lietuvoje žmonių, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos, nepagausėjo, jų buvo ir yra apie 20 procentų. Taigi gerovė visiems smuko gana tolygiai. Verta pažymėti, kad jei nebūtų socialinių išmokų dideliame skurde gyvenančioms šeimoms, skurstančiųjų skaičius siektų net 32 procentus.

Šių metų kovo ir birželio mėnesiais pasaulyje žinoma "Gallup" firma surengė Europos gyventojų apklausą apie jų gyvenimą krizės sąlygomis. 23 proc. Lietuvos žmonių atsakė, kad jie "klesti" (Estijoje - 24 proc., Danijoje - 74 proc.), 57 proc. - kad šiaip taip suduria galą su galu (Estijoje - 60 proc., Danijoje - 24 proc.), 16 proc. - kad kenčia nepriteklių (Estijoje - 17 proc., Danijoje - 1 proc.). Taigi apklausa tik patikslina mūsų apibendrintą statistiką.

Prognozės netikslios

Metams baigiantis ūkio raidos prognozės aptemo, pramatytojai ėmė lenktyniauti, kas pateiks niūresnius skaičius. Antai TVF rugsėjį Lietuvai 2012 metais numatė 3,8 proc. BVP augimą (mažesnį už šiųmetį - jis sieks 6 proc.), Europos Komisija - 3,4 proc. (pavasarį prognozavo 5 proc.), savaitraštis "The Economist" gruodžio numeryje Lietuvai prognozavo jau tik 2,7 proc. BVP padidėjimą, o SEB bankas gruodį teigė, jog bus vos 2 proc. augimas.

Prognozės ir liks prognozėmis. Be to, Lietuva prognozuotojams visada yra "tamsus arkliukas", todėl jos atžvilgiu klystama rimčiau, o būsimas augimas dažniau sumažinamas, negu įžvelgiamas per didelis. Už prognozes svarbiau yra tai, kas vyksta ir vyks konkrečių sektorių bei įmonių lygiu; Lietuvos eksportas net į smunkančias ekonomikas (pavyzdžiui, Graikijos ir Portugalijos BVP kitąmet taip pat mažės) gali padidėti - nelygu, kaip seksis konkuruoti tokiose rinkose.

Apskaičiuota, kad per praėjusį XX amžių gyventojų žemėje padaugėjo keturis kartus, o BVP išaugo 40 kartų. XXI amžiuje taip, matyt, jau nebus, tačiau išsiplės išmintingos ūkinės veiklos ir politikos laukas.

Jonas ČIČINSKAS 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"