TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kas kaltas dėl transporto spūsčių

2006 09 20 0:00
Iš miegamųjų rajonų atvykti į darbą centre vilniečiams kasdien prireikia 45-60 minučių.
LŽ archyvo nuotrauka

Kiekvieną rugsėjį sostinėje transporto situacija tragiškai pablogėja. Ekspertai mano, kad problemos sprendimai ne visada būna gerai apgalvoti, todėl nepateisina investicijų. Problemą aštrina ir didėjantis automobilių skaičius.

VĮ "Regitra" duomenimis, iki šių metų birželio Lietuvoje užregistruota per 1,52 mln. lengvųjų automobilių. Iš jų per 283 tūkst. važinėja Vilniuje, per 170 tūkst. - Kaune ir 87 tūkst. - Klaipėdoje. Neoficialiais duomenimis, dar apie 100 tūkst. automobilių kasdien kerta Vilniaus ribas.

Viadukai neišgelbės

Valdininkų teigimu, spūsčių gatvėse sumažėtų, jeigu vilniečiai savo automobilius paliktų namuose ir darbo dienomis naudotųsi viešuoju transportu. Iš miegamųjų rajonų atvykti į darbą centre vilniečiams kasdien prireikia 45-60 minučių, jeigu vairuojama laikantis taisyklių ir nevažiuojama viešajam transportui skirtomis juostomis. Nei platinamos gatvės, nei nauji viadukai sostinės nuo spūsčių negelbsti.

Lietuvos karo akademijos Inžinerinės vadybos katedros profesorius Algimantas Ambrazevičius teigia, kad Vilniuje kamščių nemažės, nes statomi nauji viadukai ir estakados (pavyzdžiui, Saltoniškių gatvėje) tik perkels spūstis į kitą vietą, bet jų nesumažins. Jis sako, kad ir Laisvės prospekte nesenai pastatytas viadukas kamščių nesumažino. Profesoriaus teigimu, tokie projektai daromi siekiant pritraukti kuo daugiau investicijų ir "pasidaryti" pinigų.

Ambrazevičius spėja, kad mažai kas iš valdininkų gerai išmano šios srities problematiką.

Viešajam transportui - ne

Savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktorius Vaidotas Antanavičius sako, kad JAV patirtis taip pat parodė, jog estakados nuo spūsčių negelbsti. Europos valstybės didina investicijas į viešąjį transportą ir gerina keleivių aptarnavimą.

Vilniaus miesto taryba taip pat nusprendė atnaujinti autobusų ir troleibusų parkus. Šiuo metu Vilniuje yra 104 nauji autobusai ir 45 troleibusai. Nuo rugsėjo važinėja 60 autobusų ir 50 troleibusų daugiau nei vasaros laikotarpiu.

Ambrazevičius sako pastebėjęs, kad lietuviai noriau į darbą vyksta nuosavais automobiliais, nors greičiau tikslą pasiektų viešuoju transportu.

LŽ apklausti viešuoju transportu į darbą vykstantys vilniečiai teigė, kad prieš darbą ir po darbo ne visuomet pavyksta įlipti į pirmąjį autobusą ar maršrutinį taksi. Norint laiku nuvykti į darbą, tenka važiuoti gerokai anksčiau arba vėluoti, nes keleivių, kaip ir automobilių, pastaruoju metu sparčiai daugėja.

Naujų automobilių bumas

Šiemet per aštuonis mėnesius užregistruota beveik 12 tūkst. naujų asmeninės ir komercinės paskirties lengvųjų automobilių - 36 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Rudens sezonui Lietuvos vairuotojai ėmė ruoštis rugpjūtį. Bendrovės "Autotyrimai" duomenimis, rugpjūtį buvo užregistruoti 1 588 nauji lengvieji automobiliai. Tai 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pasak "Autotyrimų", nepaisant atostogų sezono, tai mėnesio rekordas.

Nauji automobiliai ne taip teršia orą ir sunaudoja mažiau degalų, tačiau, ekspertų vertinimu, jie yra kur kas nepatvaresni už 1996-2000 metais pagamintus automobilius.

Profesorius Ambrazevičius sako, kad Vokietijoje jau kelerius metus pirkėjai mieliau renkasi 2-3 metų senumo automobilius nei naujus. Per tokį laikotarpį automobilis vidutiniškai netenka 30-60 proc. vertės. Anot profesoriaus, keista, kad Lietuvoje žmonėms peršama idėja, kad nauji automobiliai taupesni ir geresni. Sutaupytų degalų sąnaudų nekompensuoja remonto išlaidos.

Remontai trikdo

Norėdama sumažinti spūstis Vilniuje, savivaldybė ėmė remontuoti daugelį pagrindinių miesto gatvių beveik vienu metu. Dėl to padėtis gatvėse tapo dar sudėtingesnė. Savivaldybės atstovų teigimu, kitos išeities nėra, nes remonto darbai trunka apie 5 mėnesius, o žiemą tokių darbų atlikti negalima.

Šiuo metu Vilniuje baigiamas tiesti Senamiesčio pietinis apvažiavimas, Vilniaus pietinis aplinkkelis, statoma Konstitucijos prospekto jungtis iki Ukmergės gatvės, vyksta Santariškių gatvės, Pilaitės prospekto statyba, platinama Kalvarijų gatvė iki Žvalgų gatvės, rekonstruojama Plytinės gatvė, Ukmergės-Ateities-Laisvės sankryža, Eišiškių plentas, Gedimino prospektas.

Spalį turėtų prasidėti Dariaus ir Girėno viaduko su prieigomis rekonstrukcija, Geležinio Vilko gatvės iki Molėtų plento statyba.

Visiems šiems objektams iš miesto biudžeto, Europos Sąjungos fondų, Kelių priežiūros ir plėtros programos ir kitų šaltinių šiemet planuojama skirti per 200 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"