TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kas laukia Jungtinėje Karalystėje dirbančių lietuvių

2016 07 04 6:02
  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos sumažins šios šalies kaip darbdavio patrauklumą. Tačiau Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečiai, tarp jų ir lietuviai, ko gero, liks ir toliau dirbti Jungtinėje Karalystėje (JK). Ypač tie, kurie šioje šalyje darbuojasi seniai ir turi legalias pajamas.

Taip lietuvių emigrantų padėtį po Jungtinėje Karalystėje įvykusio „Brexito“ referendumo „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt komentavo SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda.

Jungtinėje Karalystėstėje dabar svarstomi įvairiausi scenarijai, pagal kuriuos, tikėtina, iš ES pasitraukusi šalis kurs naujus ekonominius ir prekybos santykius su ES ir likusiu pasauliu. Nuo to, kokias prekybos ir kitas sutartis Jungtinė Karalystė pasirašys, priklausys ir joje šiuo metu apsistojusių dirbančių ES valstybių piliečių likimas.

Į Lietuvą negrįš

Skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje dabar gali gyventi daugiau kaip 150 tūkst. lietuvių emigrantų, gaunančių pajamas ir kaupiančių santaupas svarais sterlingų.

Jų gyvenimo ir darbo sąlygos po birželio 23 dieną Jungtinėje Karalystėje surengto referendumo, kuriame 52 proc. prieš 48 proc. laimėjo pasitraukimo iš ES šalininkai, gali gerokai pablogėti.

„Tie lūkesčiai ar nuogąstavimai, kad Jungtinės Karalystės ekonomika šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje pateks į recesiją, nėra iš piršto laužti. Šios prognozės net nėra siejamos su „Brexitu“, nuosmukį lemia ir kitos ekonomikos tendencijos. Jeigu taip atsitiktų, iškiltų pavojus ne tik lietuvių emigrantų atlyginimams, bet ir darbo vietoms. Ypač toms, kurios susijusios su ES. Finansų, investicinės bankininkystės sektoriai, jeigu prarastų „pasus“, leidžiančius teikti kai kurias finansines paslaugas ES erdvėje, gali sumažinti darbo vietų skaičių Jungtinėje Karalystėje ir perkelti jas į Frankfurtą, Paryžių ar kitus miestus“, – svarstė G. Nausėda.

Tačiau ne tik finansų sektorius, ekonomisto nuomone, nukentėtų dėl „Brexito“. Sunkumų, pasak G. Nausėdos, patirtų į eksportą orientuota apdirbamoji pramonė. „Tada tie žmonės, kurie dabar dirba pramonės įmonėse, – galbūt menkiau kvalifikuota darbo jėga, – netektų darbo vietų“, – prognozavo ekonomistas.

Vis dėlto G. Nausėda nemano, kad praradę darbą Jungtinėje Karalystėje lietuviai emigrantai skubės grįžti į Lietuvą. „Žinodami, kad atlyginimų skirtumas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje niekur nedings, jie veikiausiai ieškotų darbo kitų ES valstybių erdvėje. Prognozuočiau tam tikrą darbo jėgos geografinį persiskirstymą už Lietuvos ribų“, – spėjo pašnekovas.

Kitų tiesioginių neigiamų ekonominių pasekmių Lietuvai G. Nausėda neįžvelgė. „Eksportas, emigrantai yra pagrindiniai kanalai, kuriais mes priimame riziką, susijusią su „Brexitu“. Kažko kito daug neišgalvosi“, – pastebėjo jis.

Penki scenarijai

Jungtinei Karalystei referendume balsavus trauktis iš ES, šiai valstybei sukti galvą, kaip sukurti naujus prekybos ir ekonomikos ryšius – tiek su likusiomis 27 ES šalimis, tiek su kitomis valstybėmis pasaulyje. Tai, kuris modelis bus pasirinktas, labai paveiks ir šalies dirbančiųjų – tiek vietinių, tiek atvykėlių – darbą.

Būdama ES narė, Jungtinės Karalystė vadovavosi sutartimis, kurias išsiderėjo visa ES. Tai 22 prekybos susitarimai tarp ES ir atskirtų valstybių bei 5 daugiašalės sutartys, nustatančios santykius tarp ES ir kelių valstybių grupėmis.

Tai reikia, kad Jungtinė Karalystė turi iš naujo nustatyti santykius, kad galėtų pasiekti rinką, kurioje jau veikia 52 valstybės. Britanijai tektų iš naujo derėtis su jomis visomis.

BBC aptaria penkis galimus scenarijus, pagal kuriuos Jungtinė Karalystė galėtų prekiauti su likusiu pasauliu.

Norvegijos modelis

Norvegija yra Europos ekonominė erdvės (EEE) narė. EES tai laisvosios prekybos zona Europoje, kuriai priklauso 28 dabartinės ES narės, Lichtenšteinas ir Islandija. Mainais į priėjimą prie bendrosios rinkos Norvegija moka įmokas į ES biudžetą ir vadovaujasi klubo taisyklėmis, įskaitant bendrus standartus ir reglamentus.

Visų ES valstybių piliečiai gali laisvai gyventi ir dirbti Norvegijoje, tačiau šalis nepatenka į ES jurisdikciją žemės ūkio, žvejybos, teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Norvegija taip pat nedalyvauja svarstant ir priimant taisykles, pagal kurias veikia ES bendroji rinka.

Pasitraukimo stovyklos lyderis Borisas Johnsonas sekmadienį po referendumo straipsnyje „The Telegraf“ rašė, kad Jungtinė Karalystė turėtų išlaikyti prieigą prie ES bendrosios rinkos. Tačiau kaip tokį siekį įmanoma suderinti su emigracijos pažabojimu ir įmokų į ES biudžetą mažinimu, – tikslais, kuriuos kėlė pasitraukimo šalininkai?

Airijos finansų ministras Michaelis Noonanas pareiškė, kad Jungtinė Karalystė išlikti ES bendrojoje rinkoje galėtų tik tuo atveju, jeigu toliau laikytųsi vieno iš ES kertinių – laisvo asmenų judėjimo – principo.

Vokietijos politinė vadovybė yra neoficialiai pareiškusi, jog britų noras likti ES bendrosios rinkos dalimi turi savo kainą. Jie primena, kad Norvegija moka beveik tokio pat dydžio vaidinamąjį per capita (BVP vienam gyventojui) mokestį kaip ir Jungtinė Karalystė. ES nepriklausančios Norvegijos indėlis į ES biudžetą 2011 metais siekė 106 svarus sterlingų gyventojui per metus, kai Jungtinės Karalystėje tuo metu šis rodiklis buvo 128 svarai. „Taigi, sutaupyti nepavyks“, – pastebėjo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatorių frakcijos parlamente vadovo pavaduotojas Michaelis Fuchsas.

Šveicarijos modelis

Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės Šveicarijos dalyvavimas ES rinkoje reguliuojamas dvišalėmis sutartimis. Jos apibrėžia kai kuriuos, bet toli gražu ne visus prekybos aspektus. ES nepriklausanti šalis taip pat moka (mažesnes negu Norvegija) įmokas į ES biudžetą. Šveicarija nėra įsipareigojusi automatiškai perkelti į nacionalinę teisę visus ES įstatymus, tačiau paklūsta kai kuriems reglamentams prekybos srityje.

Pavyzdžiui, Šveicarija pasirašė laisvos prekybos sutartį su ES ir eilę susitarimų, leidžiančių Europos bendrojoje rinkoje dalyvauti daugeliui šalies pramonės šakų.

Tačiau Šveicarijos bankai ir paslaugų sektorius nėra visateisiai ES bendrosios rinkos dalyviai. Tuo metu šios dvi ūkio šakos sudaro beveik 80 proc. Jungtinės Karalystės ekonomikos.

Šveicarija taip pat laikosi laisvo asmenų judėjimo principo.

Šveicarija 1992 metais atsisakė prisijungti prie Europos ekonominės erdvės. Užuot paklususi ES reikalavimams valstybė, kurios apie 50 proc. eksporto keliauja į ES, sudarė daugiau kaip 120 dvišalių susitarimų su Briuseliu, kad užsitikrintų šveicariškų prekių pardavimą Europos rinkose.

Šveicarija išleidžia milijardus dolerių finansuoti ES projektams. Tačiau šiuo metu jos dvišalės sutartys su ES gali būti peržiūrėtos, iškilus grėsmei, kad šalis pažeis laisvo asmenų judėjimo principą po referendumo, kuriame prieš dvejus metus šveicarai pasisakė už tai, kad būtų apribotas iš ES atvykstančių darbininkų skaičius.

Kol šiol šie draudimai neįsigaliojo, Briuselis suskubo atsimokėti tuo pačiu – vilkina derybas dėl šiuo metu rengiamų sutarčių ir įšaldė šveicarų dalyvavimą švietimo projektuose.

Turkijos modelis

Turkija nepriklauso EEE ar EPLA, bet kaip mažytė Andora ir San Marinas yra Muitų sąjungos su ES dalyvė. Tai reiškia, kad Turkijai netaikomi tarifai ar prekių kvotos pramoninėms prekėms, importuojamoms į ES valstybes. Ši Muitų sąjunga neapima žemės ūkio prekių ir paslaugų sektoriaus. Tačiau Turkija privalo apmokestinti prekes iš trečiųjų šalių, kurioms tarifus taiko ES.

Kanados modelis

Beveik parengtas susitarimas tarp ES ir Kanados dar nėra įsigaliojęs. Ši sutartis suteiks Kanados prekėms laisvą prieigą be papildomų muito mokesčių prie ES vieningosios rinkos, tačiau neįpareigos laikytis ES įstatymų ir reglamentų Norvegijos ir Šveicarijos pavyzdžiu. Tačiau kai kurios „jautrios“ maisto pramonės prekės, įskaitant kiaušinius ir vištas, nepateks tarp šį susitarimų lauką.

Kanados eksportuotojai taip pat turės įrodyti, kad jų visos prekės yra „pagamintos Kanadoje“, o tai kainuos papildomas išlaidas gamintojams.

Būsimasis susitarimas tik iš dalies apims paslaugų sektorių.

Sutartis pagal Kanados scenarijų eliminuotų iš ES bendrosios rinkos Jungtinės Karalystės finansų ir paslaugų sektorius. Londone įsikūrusiems bankams būtų sudėtinga gauti „pasus“, leidžiantiems teikti paslaugas ES – teisę, kuria britai šiuo metu intensyviai naudojasi.

Tai taip pat reikštų, kad firmos, kurios eksportuoja į ES, privalėtų laikytis ES produktų standartų ir techninių reikalavimų, tačiau neturėtų teisės dalyvauti šiuos standartus ir reikalavimus nustatant.

Kanados scenarijaus kritikai pažymi, kad Jungtinė Karalystė turi sudėtingą ryšių su ES tinklą – gerokai platesnį negu Kanada.

Singapūro ir Honkongo modelis

Kai kurie „Brexito“ šalininkai teigė, kad Jungtinė Karalystė turėtų vykdyti vienašalę prekybos politiką, tai yra panaikinti visus galiojančius tarifus ir vadovautis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis.

Pavyzdžiui, Honkongo laisvos prekybos politika remiasi tuo, kad Kinijos specialus administracinis regionas gyvena be jokių prekybos barjerų. Honkongo vyriausybė teigia netaikanti tarifų nei importuojamoms, nei eksportuojamoms prekėms.

Toks modelis patinka kai kuriems „Brexito“ šalininkams, pasisakantiems už prekybą be jokių suvaržymų. Tačiau toks prekybos būdas nesulauktų paramos iš Leiboristų rinkėjų ir kairiojo sparno ES kritikų. Mat tarifų visiškas atsisakymas turėti labai neigiamų pasekmių Jungtinės Karalystės žemės ūkio ir gamybos sektoriams, nes importuojamos prekės, pavyzdžiui, maistas ir plienas, daugeliu atvejų būtų pigesnės negu gaminamos pačioje Jungtinėje Karalystėje.

* * * * * * * *

LIETUVIAI JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE

Jungtinės Karalystės statistikos biuro paskelbtais 2011 metų surašymo duomenimis, tuo metu Anglijoje gyveno daugiau nei 95 tūkst. lietuvių, Londone – beveik 40 tūkstančių. Lietuviai, kurių dauguma į Didžiąją Britaniją atvyko po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais, sudarė 0,2 proc. Anglijos ir Velso gyventojų ir 0,5 proc. Londono gyventojų, skelbė Nacionalinės statistikos biuras. Surašymo duomenimis, 2011 metų kovą Anglijoje gyveno 95 tūkst. 730 Lietuvoje gimusių žmonių, sostinėje Londone – 39 tūkst. 817. Šiame mieste tarp lietuvių populiariausias Niuamo rajonas, kur buvo 8 348 lietuviai.

Šiuo metu užsienyje gyvena per 619 tūkst. lietuvių, kas penktas iš jų – Didžiojoje Britanijoje, rodo oficiali statistika. Tokie duomenys gauti įvertinus 2005–2014 metų pasaulio valstybių gyventojų surašymo duomenis.

Pagal juos 2014 metais pasaulyje gyveno 3,663 mln. lietuvių: Lietuvoje – 3,043 mln. (83,1 proc.), užsienio valstybėse – 619,6 tūkst. (16,9 proc.). Užsienio valstybėse gyveno 257 tūkst. Lietuvos piliečių.

Šaltinis: Statistikos departamentas, „Lietuvos žinių“ inf.

Lietuvių emigracija ir imigracija iš Jungtinės Karalystės

MetaiEmigrantai į JKImigrantai iš JK
20048 842541
200515 8331192
20068 3281528
20078 0991792
20086 9141993
200910 0821639
201040 9011439
201126 3956385
201219 8578199
201317 8959128
201416 7689184
201518 9998754

Šaltinis: Eurostatas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"