TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kas penktas Lietuvos gyventojas - žemiau skurdo ribos

2006 12 12 0:00
Lietuvoje atotrūkis tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių žmonių yra maždaug šeši kartai - atitinkamai 223 litai ir 1353 litai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Pernai 615 tūkst. šalies gyventojų buvo galima laikyti skurdžiais, nes dėl menkų pajamų daugelis turėjo tenkinti tik būtiniausius poreikius

"Greta ES šalių senbuvių atrodome prastai", - konstatavo Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta, vakar pristatęs pirmąkart atliktą pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą.

Pernai vienišam asmeniui santykinio skurdo riba buvo 316 litų, dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų šeimai - 853 litai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje skurdžiai gyveno 18 proc. gyventojų.

"Didėja praraja tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų. 2005 metais ji buvo šeši kartai. Pusė šalies gyventojų gyvena būste, kuriame vienam asmeniui tenka mažiau nei vienas kambarys. Savaitės atostogų ne namuose negali sau leisti 70,7 proc. gyventojų, bent kas antrą dieną valgyti mėsą ar žuvį neišgali 28 proc. gyventojų. 32 proc. asmenų gyvena prastame būste varvančiu stogu, drėgnomis sienomis, supuvusiais langais ar grindimis, net ketvirtadalis neturi tualeto su nutekamuoju vandeniu, 23 proc. gyvena neturėdami vonios ar dušo", - vardijo Šemeta.

Parama būtina

Šemetos teigimu, labiausiai šalyje skursta nepilnos šeimos. Jų skurdo lygis siekia 45,6 procento. Ne geresnė padėtis daugiavaikėse šeimose (39,3 proc.).

Romas Lazutka, socialinių mokslų daktaras, teigia, kad šią problemą būtų galima išspręsti, jei valstybė daugiau remtų tokias šeimas. "Iki 1995 metų buvo šelpiamos vienišos motinos ar vieniši tėvai. Tačiau sunku įvesti tvarką, kai valstybė ima remti vienišus tėvus, nes žmonės ima specialiai nesituokti. Dėl to pašalpa vienišiems tėvams panaikinta", - kalbėjo Lazutka.

Lazutkos manymu, mažinti skurdą galima didinant neapmokestinamąjį minimumą (NM), tačiau tai palengvintų gyvenimą dirbantiesiems, o tarp skurstančiųjų - daug bedarbių. "Jei žmogus ima dirbti kitur, nei gyvena, valstybė galėtų gelbėti iš dalies kompensuodama kelionės ir būsto išlaidas. Daugelis nesiryžta imtis darbo kitur, nes didelę uždarbio dalį reikia atiduoti gyvenamojo ploto nuomai ar kelionės išlaidoms", - teigė pašnekovas.

Anot Lazutkos, norint mažinti skurdą reikia keisti mokesčių sistemą. "Jei daugiau uždirbantieji mokėtų didesnius mokesčius, parinkus tinkamas paramos formas būtų galima remti skurdesniuosius. Šiandien turtingieji gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis, o socialinei apsaugai skiriama mažai lėšų", - kalbėjo Lazutka.

Darbdavio pareiga?

Lazutka mano, kad skurdo mažinimu turėtų rūpintis valstybė, o ne darbdaviai. Mat šie, pašnekovo teigimu, ėmę pelną dalyti darbuotojams netrukus būtų išstumti iš rinkos. Kiek kitaip mano Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas. "Darbdavių pelnas didėja keliais kartais, o minimali alga didėja keliais procentais. Vidutinė alga Lietuvoje turėtų būti apie 2 tūkst. litų, o minimali - apie 900 litų", - kalbėjo Černiauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"