TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kasdien užliejama dešimtys būstų

2013 11 29 6:00
Būstas užliejamas 7 kartus dažniau, nei įvyksta vagystė, ir 6 kartus dažniau - nei gamtos stichija. LŽ archyvo nuotraukos

Nors būsto užliejimas yra dažniausiai pasitaikanti nelaimė šalies daugiabučiuose, būsto draudimu dvigubai dažniau pasirūpina nuosavų namų šeimininkai. Kai kurios draudimo bendrovės šiemet būsto užliejimų priskaičiuoja net trečdaliu daugiau nei pernai.

„Ir per krizę, ir dabar būsto draudimo paslaugos apimtis Lietuvoje auga – apsidraudusiųjų kasmet daugėja iki 10 procentų. Tačiau, palyginti su senosiomis Europos valstybėmis ir Skandinavija, kur drausti būstą yra tiesiog savaime suprantama, Lietuvoje šio draudimo skvarba vis dar menka“, - sakė bendrovės „Lietuvos draudimas“ gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.

Jo teigimu, Lietuvoje yra apie 45 tūkst. daugiabučių namų, kuriuose įsikūrę didžioji dalis šalies gyventojų. Tačiau savo būstą apdraudžia tik 22 proc. daugiabučių namų ūkių ir 49 proc. nuosavų namų šeimininkų. O savo civilinės atsakomybės (t. y. žalos nukentėjusiems kaimynams atlyginimo) draudimą pasirenka tik kas dešimtas butą draudžiantis klientas.

Dažniau užlieja, negu apvagia

Bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje skaičiuoja, kad per pirmus tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būsto užliejimo atvejų padaugėjo 35 procentais. Į įmonės atstovybes dėl užlieto būsto gyventojai kreipiasi kone kasdien. Šiemet dėl šios nelaimės bendrovė išmokėjo net 127 proc. daugiau nei pernai turtinės žalos kompensacijų, o nuostoliai vidutiniškai siekė 1000 litų.

Tiesa, ne visi draudikai mato problemos paūmėjimą. Bendrovė „Lietuvos draudimas“ didelių pokyčių nepastebėjo ir šiemet per pirmus dešimt mėnesių, kaip ir tuo pačiu laikotarpiu pernai, užregistravo apie 3500 pranešimų dėl užlietų butų. Vis dėlto būstas užliejamas 7 kartus dažniau, negu įvyksta vagystė, ir 6 kartus dažniau nei gamtos stichija. Šiemet didžiausia registruota žala siekė beveik 40 tūkst. litų.

Bendrovės „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas nurodė, kad užliejus patirti nuostoliai gali būti dvejopi: jeigu vanduo padaro žalos nuosavam turtui, nuostoliai atlyginami pagal turto draudimo vandens riziką, o pas kaimynus pratekėjusio vandens padaryta žala šiems atlyginama pagal asmens civilinės atsakomybės draudimą. Todėl draudimo bendrovės paprastai ragina turto savininkus pasirūpinti ir to turto, ir savo civilinės atsakomybės draudimu.

"Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA statistika rodo, kad kas trečia gyventojų turto draudimo žala – būsto užliejimas, o civilinės atsakomybės draudimo žalų tokie užliejimai sudaro beveik 99 procentus. Tai dažniausiai pasitaikanti nelaimė Lietuvos daugiabučiuose“, - sakė „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

A.Gimbicko teigimu, būstą apdraudžia tik 22 proc. daugiabučių namų ūkių ir 49 proc. nuosavų namų šeimininkų.

Nuostoliai - senuose namuose

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad būsto draudimą dažniau renkasi nuosavų namų šeimininkai ir dukart rečiau -daugiabučių namų gyventojai. Apsisaugoti nuo neplanuotų nuostolių užliejus kaimynus dažniausiai renkasi jauni, miestuose gyvenantys ir didesnes pajamas uždirbantys gyventojai. Tačiau didžiausi nuostoliai dėl kaimynų užliejimo dažniau gresia senesnių daugiabučių namų gyventojams, mat senos statybos namų vamzdynai yra itin susidėvėję, tad didelė grėsmė, kad trūks vandentiekis ar kanalizacija.

„Trūkę vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžiai, be priežiūros paliktų skalbimo mašinų, indaplovių, vandens šildymo katilų gedimai daugiausia nuostolių padaro daugiabučių gyventojams, o neretai – ir jų kaimynams. Vidutiniškai per dieną vien apdraustuose būstuose Lietuvoje užfiksuojami 8 užliejimo atvejai“, - sakė A.Gimbickas.

Jis pabrėžė, kad prieš šildymo sezoną labai pravartu su specialistu patikrinti šildymo sistemų būklę - tai padeda išvengti ne tik užliejimo, bet ir gaisrų. Taip pat reikėtų reguliariai keisti skalbyklų, kriauklių, unitazų prijungimo žarneles, nes jos susidėvi. Vis dėlto maždaug prieš metus bendrovės užsakyta apklausa parodė, kad šalies gyventojai profilaktiškai rūpintis santechnikos įranga nėra linkę.

A.Piličicas taip pat pabrėžė, jog prieš išvykstant atostogauti ir paliekant tuščius namus ilgesniam laikui vertėtų paprašyti, kad kas nors juos kartkartėmis patikrintų. Taip pat apie išvykimą svarbu įspėti kaimynus - paprašyti, kad jie būtų budresni ir, pastebėję ką nors negero, iškart informuotų. „Tačiau bene patikimiausia apsauga, norint išvengti užpylimo išvykus iš namų, – užsukti įvadinius vandens tiekimo ventilius“, - patarė jis.

Svarbu taisyklės

K.Karpova pabrėžė, kad nutikus nelaimei svarbiausia greitai reaguoti ir laikytis visų draudikų nurodymų. Pirmiausia būtina užfiksuoti užliejimo faktą - tai gali padaryti bendrijos pirmininkas ar namą administruojanti įmonė, jei namas priklauso daugiabučių namų savininkų bendrijai. Kitu atveju užfiksuoti įvykį gali avarinės tarnybos darbuotojai, tad reikėtų kreiptis į komunalines paslaugas namui teikiančią bendrovę.

„Taip pat reikėtų imtis visų prieinamų priemonių avarijai likviduoti bei žalai mažinti - užsukti vandenį bute, sausinti ištekėjusį vandenį. Atlikus pirmuosius veiksmus, apie įvykį būtina pranešti savo draudimo bendrovei ir užregistruoti įvykį“, - dėstė ji.

Tuo tarpu nukentėjusiems kaimynams, anot K.Karpovos, vertėtų pranešti registruotos bylos numerį, suteiktą draudimo bendrovės specialisto, ir informuoti juos, kad kreiptųsi į civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę. „Svarbu, kad kaimynai išsaugotų sugadintą turtą, kol jį apžiūrės draudimo bendrovės atstovas ir užfiksuos viską, kas sugadinta per įvykį. Kai grėsmė padaryti didesnių nuostolių yra praėjusi, o faktas užfiksuotas, reikėtų nustatyti kaimynų patirtų nuostolių dydį. Tuomet darbo imasi draudimo bendrovė“, - paaiškino K.Karpova.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"