TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kasos aparatai ištuštino turgavietes

2011 08 19 0:00
Jaunesni žmonės susitvarko prekių apskaitą, o pensinio amžiaus turgaus prekeiviai į varganą verslą dažniau spjauna.
Petro Malūko nuotrauka

Užsukę į miestų didžiąsias turgavietes pirkėjai vis dar negali nenustebti - beveik pusė darbo vietų prie mėsos ir kito maisto prekystalių tuščios. Turguje 15-20 metų dirbę pensinio amžiaus prekeiviai atsisakė galimybės prisidurti prie pensijos, nes "neįveikė" kasos aparatų.

Praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, kai įvesti kasos aparatai asmenims, prekiaujantiems maisto produktais turgavietėse. Vilniuje ir Kaune, kur turguose prekiavo daugiausia žmonių, ir tuščių prekystalių dabar liko daugiausia. Nuo gegužės kasos aparatus įsigijo ir užregistravo keli tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje, bet ne vienu tūkstančiu sumažėjo tų, kurie pasitraukė iš savo darbo vietų, nebeįsigijo naujų verslo liudijimų prekybai turgavietėse.

Sostinės UAB Kalvarijų turgaus administracijos direktorė Genovaitė Meilūnienė įsitikinusi, kad jie laukiamo rezultato nedavė ir neduos. Tokią išvadą ji daro matydama, kaip tuštėja šio vieno iš seniausių ir didžiausių Vilniuje turgaus prekystaliai.

Neįveikia apskaitos ir lietuvių kalbos

Turgaus administracijos vadovės skaičiavimu, rūkytų gaminių paviljone iš buvusių 94 prekeivių dirbti liko 62, žalios mėsos paviljone iš 61 darbuotojo dirba tik 38, o kioskų, prekiaujančių maisto produktais, sumažėjo perpus - nuo 41 iki 18.

Įvedus kasos aparatus, daugiausia turgų paliko ilgamečiai prekeiviai, kuriems dabar po 60-70 metų ir kurie dirbo tam, kad prisidurtų pinigų prie pensijos. Nuleisti rankas, anot G.Meilūnienės, juos privertė sudėtingas pasirodęs papildomas darbas su kasos aparatu ir apskaitos žurnalais.

Adaptuotis prie naujų sąlygų, pildyti kasos operacijų žurnalą lietuvių kalba - per daug varginanti užduotis ir pagrindiniams Vilniaus Halės turgaus prekeiviams iš Vilnijos krašto. Šį turgų valdančios UAB "Tugva" direktoriaus pavaduotojas Leonas Jucys LŽ sako, kad rūkytų gaminių, skerdienos skyriuje prekeivių sumažėjo 30 procentų. "Jaunesni žmonės susitvarko apskaitą. Į varganą verslą dažniau spjauna pensininkai", - aiškina L.Jucys. Jo duomenimis, mėsos pardavėjas per mėnesį uždirba apie 1000 litų. G.Meilūnienė priduria, kad aktyviausios prekybos metu prieš didžiąsias šventes, pavyzdžiui, Kalėdas ar Velykas, jis uždirba ir iki 1200 litų per mėnesį. Be to, žmogui dar reikia už vietą turguje susimokėti, o standartinės 2 kvadratinių metrų ploto vitrinos nuoma - 850 litų per mėnesį.

"Šiuos pinigus taip pat reikia uždirbti. Taigi ne pensininkai sukaupia milijonus, jų reikia ieškoti pasienyje. Kad turgūs tuštėtų, yra suinteresuoti stambūs verslininkai, didieji prekybos centrai, kuriems mes neva trukdome", - sako G.Meilūnienė. Kalvarijų turgus kas mėnesį praranda 50 tūkst. litų nuomos pajamų, o per metus - apie 0,5 mln. litų.

L.Jucys kasos aparatų naudos taip pat nemato, nes, jo nuomone, tuščios skerdienos vitrinos reiškia negautas pajamas turgui, nepratęstus verslo liudijimus, žlugusius pardavėjus, atitinkamai ir mažesnius mokesčius į valstybės biudžetą.

Tai, kad nauja tvarka sumažino prekybos turguje mastus, patvirtino ir prekybos miestelio "Urmas", kuriame įsikūręs Centrinis Kauno turgus, rinkodaros vadovas Jonas Plenta. "Praradome iki 10 proc. žmonių, papildomas krūvis vesti apskaitą, rengti ataskaitas, nuolatinės inspektorių patikros nuvylė ne tik senyvo amžiaus žmones, bet sunkina darbą ir kitiems prekeiviams. Vis dažniau girdėti skundų, kad kasos aparatai trukdo darbui, o ne padeda", - dėsto jis.

Mažesni sostinės Šeškinės ir Karoliniškių turgūs tokių žymių nuostolių kaip didieji nepatyrė ir džiaugiasi, kad jų stalai ne tiek daug ištuštėjo - įvedus kasos aparatus prekeivių nedaug tesumažėjo.

Tikrintojai negailestingi

Eduardas Šablinskas, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės prezidentas, paklaustas, ar tikrai sudėtinga dirbti su kasos aparatais, pripažįsta, kad išmokti jais naudotis nėra labai paprasta. Prie anksčiau vedamo produkcijos registravimo žurnalo, kuriame žymima, kada iš kur gauta produkcija, kada parduota, dabar dar prisideda ir kasos operacijų apskaitos žurnalo pildymas. "Niekas specialių mokymų, kaip dirbti su kasos aparatais, neorganizavo. Ši funkcija buvo paskirta kasos aparatų pardavėjams, bet jie neturi tam laiko, net sugedus aparatui sako turį teisę juos tvarkyti 10 dienų. Kada jie mokys? Kiekvienas aparatas turi fiskalinę atmintį, kuri užfiksuoja kiekvieną klaidingai įvestą sumą, o inspektoriai kiekvieną klaidą traktuoja ne kaip klaidą, o kaip pajamų slėpimą?" - sako jis.

E.Šablinskas teigia, kad ne tik papildomas popierizmas, bet ir su uolumu prasilenkiančios inspektorių patikros sekina turgaus prekeivių kantrybę. Prekeiviai pasakoja, kad tikrintojų uolumas jiems primena sovietinius metodus. Viena 15 metų turguje dirbusi pardavėja nesusidorojo su apskaita, tad įsidarbino įmonėje, tada ją išsikvietę inspektoriai neva reikalavo prisipažinti, kad ši ir anksčiau dirbusi ne sau, o dabartiniam darbdaviui. Kita pardavėja guodėsi, kad 11 val. ryto, kai turguje dar tik renkasi pirkėjai, tikrintojai jos klausė, kodėl ji iki šiol tiek mažai pardavusi. Pasak prekeivių, pasitaiko inspektorių, kurie ne tik turi laiko pusdienį stovėti pardavėjai už nugaros tiesiogine šio žodžio prasme ir žiūrėti, ką ši susijaudinusi muša į kasos aparatą, bet ir gąsdina pirkėjus - liepia jiems surasti rankinėse jau įsigytų prekių čekius. "Prie tokio pardavėjo, už kurio nugaros stovi inspektorius, pirkėjai neina, nes mano, kad jį jau pagavo tikrintojai už kokį nors pažeidimą", - sako E.Šablinskas.

Kalvarijų turgaus administracijos direktorė tvirtina, kad minėti tikrinimo metodai taikomi ir šiame turguje. Tačiau labiausiai G.Meilūnienę papiktino, kad inspektoriai privertė ją susimokėti 250 litų baudą už tai, jog pora jos turgaus pardavėjų gegužę neturėjo kasos aparatų. "Viešai tuo metu buvo paskelbta, kad gegužę dar nieko nebaus, tik pamokys, kaip reikia dirbti su kasos aparatais. Tačiau nei pamokė, nei pasigailėjo", - stebisi G.Meilūnienė.

E.Šablinskas priduria, jog asociacija veda apskaitą, kaip pasikeitė dirbančiųjų Lietuvos turguose skaičius ir prekybos rezultatai nuo gegužės mėnesio. "Visi rezultatai yra neigiami", - sako jis.

Apskundė Lietuvos valdžią

E.Šablinskas teigia, kad birželio 30 dieną Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija Europos Komisijoje (EK) užregistravo oficialų savo skundą dėl Lietuvos Vyriausybės veiksmų, varžančių smulkiojo verslo veiklą Lietuvoje. Atsakymo tikimasi rugsėjį.

Pretekstą rašyti šį skundą asociacijai nurodė EK įmonių ir industrijos generalinio direktorato vadovo pavaduotojas Danielis Calleja-Crespo, su kuriuo Lietuvos smulkiojo verslo atstovų delegacija susitiko po Briuselyje surengtos protesto akcijos.

EK pareigūnas esą pripažino, kad Lietuvos Vyriausybė vienodina reikalavimus pagal verslo liudijimą besiverčiantiems gyventojams ir įmonėms. Tačiau tai esą gali pažeisti prieš porą metų priimtą Europos Sąjungos (ES) direktyvą, reikalaujančią gerinti smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygas ES ekonominio nuosmukio metu. "Jei bus nustatyta, kad Lietuvos Vyriausybė pažeidė šią direktyvą ir ji savo politikos smulkiųjų verslininkų atžvilgiu nepakeis, EK paduos Lietuvos valstybę į Europos teisingumo teismą. Jei byla bus laimėta, mūsų mokesčių mokėtojai turės mokėti milijonines baudas", - viliasi E.Šablinskas. Beje, kelias dienas Belgijoje viešėję Lietuvos smulkieji verslininkai, aplankę ne vieną Briuselio turgavietę, sako patys įsitikinę, kad ten dirbama ir su kasos aparatais, ir be jų. Su kasos aparatais esą dirba tie prekeiviai, kurie priklauso įmonėms.

Skaičiai

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, nuo gegužės Vilniuje yra užregistruoti 633 nauji kasos aparatai, o visoje Lietuvoje - 3868.

Birželio pradžioje kasos aparatų Vilniuje buvo 547, o visoje Lietuvoje - 3235.

Nuo pavasario prašymų kompensacijai už kasos aparatų įsigijimą gauti Vilniuje pateikta 498, o visoje Lietuvoje - 3149.

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 metų liepos duomenimis, verslo liudijimus, leidžiančius prekiauti kioskuose ir turgavietėse (dalis jų apima ir išnešiojamąją ir išvežiojamąją prekybą), tuo metu buvo įsigiję 9122 gyventojai.

Šiemet liepą tokius verslo liudijimus turėjo 9 proc. mažiau gyventojų - 8335.

Šiuo metu prekiauti turguje galima ir su verslo liudijimais, ir užregistravus individualią veiklą. Abiem atvejais reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Įregistravus individualią veiklą reikia mokėti 5 proc. pajamų mokestį. O įsigijus verslo liudijimą iš anksto reikia sumokėti fiksuotą mokestį. Abiem atvejais pasiekus 100 tūkst. litų apyvartos ribą privaloma registruotis PVM mokėtoju.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"