TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaunas grįžta prie gamtinių dujų

2016 10 10 6:00
Kauno termofikacijos elektrinės modernizavimo vizualizacija. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Brangios gamtinės dujos prieš kelerius metus vertė Kauno verslininkus atsigręžti į biokurą. Antrame pagal dydį Lietuvos mieste šiuo metu yra didžiausia nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija, o iš biokuro gaminama šilumos energija gerokai atpigo. Vidutinis šilumos tarifas Kauno vartotojams – vienas mažiausių Lietuvoje.

Tačiau tobulėjant technologijoms ratas, apsisuko ir šilumos energiją gaminančių biokuro jėgainių perpildytas Kaunas vėl grįžta prie gamtinių dujų. Dujų deginimo įrenginius stato ir užsienio, ir Lietuvos investuotojai.

Vieni rengiasi statyti itin modernius įrenginius, kurie gamintų elektrą ir šilumą, kiti siekia apsidrausti nuo galimų netikėtumų – jeigu biokuro kaina labai išaugtų, šilumos energiją būtų galima gaminti deginant dujas.

Diversifikuoja kuro šaltinius

Modernius dujinius katilus nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose šiemet įdiegė šilumos gamybos ir tiekimo bendrovės „Kauno energija“. Bendrovei priklausančioje „Šilko“ katilinėje šį rudenį paleistas jau antras naujas modernus 15 megavatų (MW) galios dujinis vandens šildymo katilas. „Kauno energija“ teigia, kad naujas įrenginys padidins šilumos tiekimo vartotojams patikimumą ir padidins bendrovės šilumos gamybą.

Naujasis katilas pradėtas eksploatuoti šių metų rugsėjo 28 dieną atlikus paleidimo – derinimo darbus ir gavus Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą, leidžiančią jį eksploatuoti.

Kol kas įrenginys veikia „karštojo rezervo“ režimu, siekiant lanksčiai reaguoti į vartotojų šilumos poreikius miesto centre, Vilijampolėje bei Šilainių mikrorajone. Nukritus oro temperatūrai ir padidėjus šilumos poreikiui, įrenginys lanksčiai būtų pervestas dirbti reikiamu pajėgumu.

Įdiegus šį naująjį dujinį katilą, faktiškai užbaigta „Šilko“ katilinės rekonstrukcija. Jėgainė jau tapo viena moderniausių ir universaliausių katilinių mieste. Joje šiuo metu įrengti 2 biokuro katilai, kurių bendra galia su kondensaciniu ekonomaizeriu yra 22 MW, du nauji modernūs gamtinėmis dujomis kūrenami vandens šildymo katilai, kurių bendra galia su ekonomaizeriais sudaro 33 MW.

„Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas sako, kad bendrovė siekia diversifikuoti kuro naudojimą, kad, sutrikus kurios nors kuro rūšies tiekimui, būtų galima patikimai tiekti vartotojams šilumą naudojant kitos rūšies kurą. Tai esą ypač svarbu „Šilko“ katilinėje, kuri atlieka kartu ir rezervavimo funkciją Kauno miesto centrui, Vilijampolei bei Šilainiams.

Nors pastaruoju metu gamtinių dujų vartojimas mažėja, ateityje, R. Bako nuomone, gali būti svarbu turėti efektyvius dujinius šilumos gamybos šaltinius, kurie leistų lanksčiai reaguoti į kuro ar šilumos tiekimo sutrikimus, užtikrinti šilumos gamybos rezervą neturint savo nuosavybėje pagrindinio šilumos gamybos šaltinio.

Naujas dujomis kūrenamas vandens šildymo katilas Kauno „Šilko“ elektrinėje.„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Naujasis katilas padės labiau sumažinti bendrovės palyginamąsias gamybos sąnaudas, kurios didžiąja dalimi lemia galutinę vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

„Kauno energija“ per pastaruosius 4 metus daugiau, nei dvigubai sumažino savo vartotojams tiekiamos šilumos kainą. Naujasis „Šilko“ katilinės katilas šilumos kainą turėtų dar labiau sumažinti.

Kinai pasirinko dujas

Kad dujos tampa vis patrauklesnės šilumos ir elektros gamyboje, rodo Kinijos verslo investicijos į Kauno termofikacijos elektrinės modernizavimą. Užsienio investuotojų nuomone, elektros ir šilumos gamyba iš dujų įsigijus naujos kartos įrenginius gali būti pelninga ir be valstybės paramos.

Iki šiol nė viena Lietuvos kogeneracinė elektrinė nepajėgė iš dujų gaminti konkurencingą elektros energiją be valstybės dotacijų. Net moderniausias šalyje dujas kūrenantis Elektrėnų kombinuoto ciklo blokas didžiąją metų dalį stovi be darbo. Elektros gamyba šiame 376,5 mln. eurų valstybei kainavusiame įrenginyje yra nuostolinga.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) modernizavimo, į kurį numatomos 127 mln. eurų investicijos, planui pritarė Energetikos ministerija. Pekino energetikos investicijų holdingo (BEIH) lėšomis 2017 metų pradžioje Kaune prasidės naujo kombinuoto ciklo dujų turbinos bloko įrengimo ir gamtinių dujų katilų modernizavimo darbai. Kogeneracinę elektrinę planuojama paleisti 2018 metais.

KTE po atnaujinimo tieks į tinklus apie 260 gigavatvalandžių (GWh) šilumos ir pagamins 500 GWh elektros energijos, kuri bus parduodama rinkoje. KTE generalinis direktorius Evaldas Paulavičius teigia, kad visa elektros energija KTE naujajame bloke bus gaminama iš gamtinių dujų ir pardavinėjama rinkos sąlygomis. Valstybės paramos jėgainė neprašys ir, pasak įmonės vadovo, nekonkuruos su įrenginiais, kurie bus pastatyti vykdant Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą.

Šiuo metu iš gamtinių dujų gaminama elektros energija didžiųjų miestų kogeneracinėse elektrinėse yra nekonkurencinga, nebent ji dotuojama iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčių ar kitokiu valstybės paramos būdu. Kadangi nuo šių metų pradžios VIAP paramos privačioms elektrinėms atsisakyta, nedidelę dalį elektros su valstybės dotacija gamina valstybinė Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Penktadalį šalyje suvartojamos elektros pagaminama iš atsinaujinančių (daugiausia vėjo) energijos išteklių, o apie 80 procentų – importuojama.

KTE atstovas spaudai Arūnas Armalis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad gaminti elektrą iš gamtinių dujų Kaune apsimokės, nes čia bus statomas visiškai naujos kartos kombinuoto ciklo blokas. „Lietuvoje iki šiol nebuvo tokio efektyvumo įrenginių. Tam, kad pagamintų 1 kilovatvalandę elektros, reikėdavo gaminti 3–4 kilovatvalandes šilumos. Naujasis kombinuoto ciklo dujų blokas, kurį numatoma įrengti Kaune, pagamindamas 1 kilovatvalandę šilumos, gamins 1,5 kilovatvalandės elektros“, – sakė A. Armalis.

Pasak jo, ankstesni kogeneraciniai įrenginiai Lietuvoje buvo statomi šilumai gaminti, o proceso metu susidarantis garas sukdavo elektrą gaminančius generatorius. O dabar jau ne elektra bus šalutinis šilumos gamybos produktas, o atvirkščiai.

KTE atstovas tikino, kad energijos gamyba atnaujintoje jėgainėje apsimokėtų esant dabartinėms gamtinių dujų kainoms rinkoje. Pasak A. Armalio, Rusijos bei JAV dujų kainų prognozės per artimiausią dešimtmetį taip pat yra palankios. Finansinė projekto analizė rodo, kad investicijos elektros energijos įrenginių KTE modernizavimą, priklausomai nuo dujų kainų ateityje prognozių, atsipirktų per 10–12 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"