TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaunasi dėl energetikos lyderio marškinėlių

2010 09 16 0:00
Pasak Latvijos spaudos, lietuviai naujos atominės elektrinės nenori statyti tol, kol visame Baltijos regione nebus sujungtos elektros linijos.
LŽ archyvo nuotrauka

Lenkijos ir Lietuvos varžytuvės dėl strateginio lyderio pozicijų trukdo trims Baltijos valstybėms ir Lenkijai susitarti kurti vieningą energetikos erdvę, tvirtina rusų kalba Latvijoje leidžiamas laikraštis "Biznes&Baltija" (B&B).

Praėjusį savaitgalį vykusi kasmetinė Rygos saugumo konferencija atkreipė politologų bei žiniasklaidos dėmesį ir dėl naujos sudėties: šį kartą konferencijoje dalyvavo keturių valstybių vadovai - Latvijos prezidentas Valdis Zatleris, Estijos - Tomas Ilvesas, Lietuvos - Dalia Grybauskaitė ir naujasis Lenkijos vadovas Bronislawas Komorowskis.

Politologai pabrėžia labai padidėjusią "naujoko" įtaką formuojant viso Baltijos regiono politiką. Lenkijai, pasak jų, teks lemiamas vaidmuo sprendžiant šio regiono saugumo ir bendros energetikos rinkos formavimo klausimus. "Lenkija tapo savotišku centru, kuriame vyksta derybos tiek su Amerikos, tiek su Europos partneriais. Labai svarbu, kad Lenkijos prezidentas atvyko į Rygos konferenciją. Tai rodo, jog lenkai pasiryžę prisiimti atsakomybę dėl viso regiono. Juolab kad jie turės tokią galimybę, kai kitąmet ateis jų pirmininkavimo Europos Sąjungoje (ES) laikas", - mano politologas Andris Sprudis.

Pretenduoja kontroliuoti ES lėšas

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai Rygoje aptarė galimybes stiprinti regioninį bendradarbiavimą, strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimo perspektyvas, saugumo politiką, aktualius ES ir NATO klausimus.

Tačiau Rygos konferencija nepateisino su ja sietų didelių vilčių - paaiškėjo, kad Baltijos valstybių vienybei trukdo didžiuliai tarpusavio prieštaravimai, kurių neįmanoma išspręsti be Šiaurės šalių ir Vokietijos.

Laikraščio B&B požiūriu, Rygos konferencija parodė, jog didžiausi prieštaravimai išryškėjo tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes esą abi valstybės pretenduoja dominuoti Baltijos regione. Kovojama dėl to, kuri šalis kontroliuos ES piniginius išteklius kuriant bendrą energetikos ateitį.

Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė, konferencijoje kalbėdama apie Baltijos jūros ekonomikos raidą ir saugumą, pabrėžė, jog "mes visada sugebėjome ir sugebame teigiamai pasinaudoti sunkumais siekdami efektyvesnio finansinių prioritetų nustatymo ir lėšų panaudojimo".

"Visi kartu turime dėti pastangas, kad būtų sukurta bendra ES energetikos politika. Bendros elektros rinkos Baltijos valstybėse sukūrimas yra pirmasis žingsnis jos link. Vienas svarbiausių mūsų uždavinių, kad to pasiektume, turi būti nutiestos energetinės jungtys su Lenkija. Visi alternatyvios energijos šaltiniai - vėjo, saulės ir atominė energija - taip pat turi būti panaudojami", - sakė D.Grybauskaitė.

Pasak jos, jungtys su Lenkija padarys Baltijos valstybes visiškai nepriklausomas nuo Rusijos elektros energijos tiekimo. Lietuvos vadovė pabrėžė, kad elektros jungties projektas su Švedija vyksta gerai, o jungtys su Lenkija sėkmingai užbaigtų šį procesą. "Elektros jungtis su Lenkija padės Lietuvai išsivaduoti iš energetinės izoliacijos ir prisidės prie efektyvios energetikos rinkos regione sukūrimo. Lenkijos aktyvesnis dalyvavimas Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių bendradarbiavime yra sveikintinas", - cituojama Lietuvos vadovė jos spaudos tarnybos pranešime.

Prieš Rygos susitikimą D.Grybauskaitė sakė, jog būtina siekti, kad Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims svarbūs naujosios atominės elektrinės Visagine ir elektros bei dujų jungčių projektai būtų sėkmingai įgyvendinti.

Svarbus Lenkijos vaidmuo

"Tik Baltijos šalių integracijos nepakanka. Mūsų ekonomikos yra pernelyg atviros ir laisvos, todėl rimtesnė regiono integracija yra būtina. Tai reiškia, kad Lenkija, Vokietija, Baltijos ir Šiaurės šalys turi aktyviau koordinuoti savo veiksmus ir gilinti bendradarbiavimą", - kalbėjo Lietuvos vadovė Rygoje.

Laikraštis B&B cituoja tokius D.Grybauskaitės žodžius: "Metas liautis švaistytis žodžiu "integracija". Esame pakankamai integruoti į ES struktūrą. Dabar metas pagalvoti apie bendrus veiksmus, kurių mums kol kas trūksta. Nematau prasmės statyti antrąją Ignaliną, jeigu negalime susitarti, į kur tekės ten pagaminta elektros energija. Pirmiausia reikia pasirūpinti sujungti į vieną sistemą Baltijos šalių elektros tiekimo linijas."

Naujasis Lenkijos prezidentas taip pat akcentavo, jog aktyvūs ir geri Lenkijos santykiai su Baltijos valstybėmis yra svarbus užsienio politikos prioritetas. Prezidentas B.Komorowskis išreiškė Lenkijos paramą Baltijos valstybėms sprendžiant energetikos problemas.

Tuo metu ekspertai prognozuoja, kad Lenkija laukia kitų metų pradžioje prasidėsiančio jos pirmininkavimo ES ir tada esą "patrauks antklodę į savo pusę".

Kalbėdamas Rygos konferencijoje Lenkijos vadovas B.Komorowskis pabrėžė, jog siekiant maksimaliai diferencijuoti elektros energijos ir dujų tiekimą į Baltijos valstybių rinką, būtina gauti finansinę ES paramą ir susitarti su Vokietija bei Skandinavijos šalimis dėl bendradarbiavimo.

"Jeigu norime sumažinti savo šalių priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekėjų, turime susitarti su vokiečiais ir skandinavais dėl bendrų šios srities projektų. Bet nepamirškime, kad šiems projektams reikia daug pinigų, kuriuos valdo ES", - pareiškė susirinkusiesiems Lenkijos vadovas.

Jis neslėpė, kad ambicijoms patenkinti Lenkijai neužteks tik įtakos Baltijos regione. "Esame pasiryžę aktyviai dalyvauti Moldovos, Ukrainos ir Gruzijos integracijos į ES ir NATO procese, ruošiamės jį globoti. Pirmiausia norime išspręsti ES vizų gavimo šių valstybių piliečiams klausimą, nustatyti socialinę-ekonominę politiką, taikomą jų atžvilgiu", - sakė laikraščiui Lenkijos užsienio reikalų ministras Henrikas Litvinas.

Latvija ir Estija žengs dviese

Kol Lenkija ir Lietuva dalijosi strateginės lyderės marškinėlius, Latvija ir Estija pasiekė konkrečių susitarimų, pavyzdžiui, nutarta drauge statyti Kuršo jungtį, sujungsiančią Skandinavijos, Estijos ir Latvijos elektros tiekimo linijas.

"Norėdami diktuoti vieningos elektros energijos rinkos sąlygas turime skirti laiko, jėgų ir lėšų patikimai infrastruktūrai sukurti. Turiu galvoje ne tik elektros linijas, bet ir tranzito automagistrales", - pasiūlė Estijos prezidentas T.Ilvesas.

Latvijos laikraštis B&B cituoja skeptišką politologo nuomonę apie galimybę greitai sukurti vieningą energetikos sistemą. "Lenkijos ir Lietuvos nuomonės priešingos. Lietuviai nenori statyti naujos atominės elektrinės tol, kol visame Baltijos regione nebus sujungtos elektros linijos. Tuo metu lenkai pasiruošę kautis, kad iš ES gautų lėšų bendriems energetikos projektams finansuoti. O kol kiekvienas tempia antklodę į savo pusę, teigiamų rezultatų nesulauksime", - sakė politologas Juris Rozenvaldis.

Parengta pagal užsienio spaudą

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"