TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaune ir Vilniuje statys naujas jėgaines

2014 06 27 6:00
Dabar veikiančių kogeneracinų jėgainių gaminama 0,7 TWh elektros energija subsidijuojama iš VIAP biudžeto. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Valstybės valdomų energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ pradėjo potencialių partnerių, su kuriais Vilniuje ir Kaune įrengtų atliekomis ir biokuru kūrenamas elektrines, paiešką.

Vyriausybės pavedimu projektą vykdanti „Lietuvos energija“ rengiasi iki 2017 metų Kaune ir Vilniuje pastatyti kogeneracines elektrines, kurios gamintų apie 60 proc. šiems miestams centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. Bendrovės skaičiavimu, palyginti su 2013 metų kainomis, jose gaminama šiluma atpigtų apie 30 proc., o gaminamos elektros energijos nereikėtų remti valstybės lėšomis.

Skaičiuojama, kad Vilniaus kogeneracinė elektrinė kainuotų apie 1,2 mlrd. litų, Kauno – apie 700 mln. litų. Maždaug pusę projekto investicijų planuojama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Valstybė sieks išlaikyti 51 proc. naujai įsteigtų bendrovių akcijų.

Kviečia ir užsienio partnerius

Kvietimai dalyvauti pirminėje apklausoje, kurios metu bus įvertinta, kuo potencialūs investuotojai galėtų prisidėti prie naujų elektrinių projektų, išsiųsti praeitą savaitę.

Grupę kontroliuojančios bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas teigė, kad apklausa yra vieša ir joje gali dalyvauti visi suinteresuoti ūkio subjektai. Tačiau „Lietuvos energija“ atskirai informavo tuos potencialius partnerius, kurie iki šiol yra plėtoję panašius projektus – ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Panašus projektas dabar vystomas Poznanėje, kur investuotojo konkurse dalyvavo netgi 11 dalyvių. Mes pretenduojame į panašius investuotojus. Lietuvoje kalbame apie „Vilniaus energiją“, Kauno termofikacinę elektrinę, „Fortum“, „Kauno energiją“, Vilniaus šilumos tinklus. Tačiau laukiame ir daugiau, jeigu kas sugalvotų. Aišku, jie privalo pademonstruoti, kad turi patirtį šioje srityje“, - dėstė D. Misiūnas.

Pasak jo, keli investuotojai galėtų burtis į vieną konsorciumą. „Norėtume tokiuose dariniuose matyti ir savivaldybes, ir investuotojus su techonlogijomis, ir finansuotojus. Tokių konsorciumų pavyzdžių matome Europoje“, - sakė „Lietuvos energijos“ vadovas.

Pasak Daliaus Misiūno, bus statomi visiškai nauji atliekų kūrenimo įrenginiai, o biokuro daliai planuojama panaudoti senesnius įrenginius.

Rinkos tyrimas, pasak jo, vyks iki liepos 23 dienos, o vėliau, įvertinus gautą informaciją, bus parengtas potencialių partnerių atrankos aprašas ir, planuojama, rugsėjį, paskelbta oficiali partnerių atrankos pradžia. Partnerius planuojama išrinkti iki šių metų pabaigos.

„Kaune ir Vilniuje bus steigiama projekto bendrovė. Ją steigia paskirtasis vystytojas - „Lietuvos energija“ ir atrinktieji projekto partneriai. Paskirtasis vystytojas arba valstybė bendrovėje išlaikys 51 proc. ar daugiau akcijų, o likusioji akcijų dalis siūloma privatiems investuotojams arba savivaldybėms. Partneriai gali prisidėti prie projekto investuodami pinigus, kaip strateginiai investuotojai su savo technologijomis, ar savivaldybės, įnešdamos savo turimą turtą“, - dėstė D. Misiūnas.

Pasak jo, būtų statomi visiškai nauji atliekų kūrenimo įrenginiai, o biokuro daliai planuojama panaudoti senesnius įrenginius. Kaip pavyzdį jis paminėjo galimą Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės rekonstrukciją. Ji dabar išnuomota, tačiau priklauso savivaldybei ir galėtų būti įnešta kaip įnašas į steigiamą bendrovę, už tai savivaldybės įmonei tektų dalis akcijų. Kauno savivaldybė, pasak jo, galėtų siūlyti Petrašiūnų katilinę.

Elektrą parduotų rinkos kaina

Naujos kogeneracinės elektrinės pagamintų iki 60 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos energijos ir sumažintų bendrą pagaminamos šilumos kainą apie 30 procentų. „Tai reiškia, kad vienas tipinis namų ūkis, tai yra 60 kv. m butas nerenovuotame name per šildymo sezoną sutaupytų apie 600 litų“, - teigė D. Misiūnas.

Dar 30-40 proc. šilumos energijos poreikį Kaune ir Vilniuje padengtų nepriklausomi šilumos gamintojai ir gamtinėmis dujomis kūrenamos katilinės.

Jėgainės leistų pagaminti iki 1,1 teravatvalandės (TWh) elektros energijos per metus, arba daugiau nei 10 proc. Lietuvos poreikio.

„Elektra, pagaminta naudojant biokurą, būtų parduodama už rinkos kainą ir nereikėtų jos gamybai skatinti skirti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšų. Tai leistų sutaupyti iki 170 mln. litų per metus“, - sakė D. Misiūnas.

Šiuo metu veikiančių kogeneracinų elektrinių gaminama elektros energija (0,7 TWh) subsidijuojama iš VIAP biudžeto.

Atliekomis ir biokuru kūrenamų elektrinių komplekso šiluminė galia Vilniuje galėtų siekti iki 274 megavatų (MW), elektrinė galia – iki 145 MW, Kaune – atitinkamai šiluminė galia galėtų siekti iki 134 megavatų (MW), o elektrinė galia – iki 41 MW.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"