TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kauniečiai taupesni nei Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai

LŽ archyvo nuotrauka

Nors kauniečių įplaukos mažesnės nei Vilniaus ar Klaipėdos gyventojų, jie daugiau sutaupo, sako „Swedbank“ atstovas Saulius Drasutis. „Be to, kaunietis turi beveik 4,5 karto daugiau indėlių, negu gauna įplaukų per mėnesį“, – pastebi jis.

S.Drasučio teigimu, elektroninėmis bankų paslaugomis lietuviai naudojasi vis dažniau, tačiau skaičiai dar gana maži: „Kiekvieną mėnesį kaunietis atlieka vidutiniškai penkis pavedimus [...]. Vilnietis ar klaipėdietis – 6–7 vienetus [...]. O Švedijos rodiklis – 30 transakcijų per mėnesį.“

Kinta bankų padalinių funkcijos

Interneto ir mobiliojo ryšio technologijų plėtra labai keičia banko vartotojų įpročius. Finansinėms operacijoms atlikti bankų klientai vis dažniau renkasi savitarną. „Swedbank“ banko atlikto tyrimo duomenimis, 97 proc. kasdienių finansinių operacijų vartotojai atlieka naudodamiesi interneto banku, programėlėmis išmaniesiems telefonams, mobiliuoju banku, bankomatais. O banko padaliniuose aptarnaujami tik keli procentai visų klientų. Besikeičiantys vartotojų įpročiai lemia ir bankų veiklos pokyčius.

„Swedbank“ atstovas S.Drasutis sako, kad padalinių skaičius pasaulyje, žinoma, ir Europoje, vidutiniškai mažėja po kokius 3–4 proc. kiekvienais metais, klientai su bankais daugiau bendrauja per elektronines priemones. Anot jo, keičiasi ir padalinių koncepcijos – daugelis pasaulio bankų, esančių didžiuosiuose pasaulio arba Europos miestuose, atlieka bandymus. Tai yra steigia padalinius, kuriuose beveik nėra darbuotojų ir kuriuose daugybė liečiamųjų ekranų, interaktyvių priemonių, kuriomis galima naudotis be kitų žmonių pagalbos. Darbuotojai yra centrinėse būstinėse ir su jais galima susisiekti internetu.

„Bendra tendencija tokia, kad elektronizacija labai palanki Lietuvai, nes pas mus sukurta labai gera terpė, – pastebi S.Drasutis. – Visų pirma patenkame į dešimtuką šalių, kurios turi greičiausią internetą pasaulyje. Taigi pagrindas naudotis priemonėmis, kurias sukuria bankai ar kitos bendrovės, taip pat labai geras, ir žmonės persikelia į interneto erdvę.“

S.Drasučio teigimu, jo atstovaujamas bankas su klientais kiekvieną dieną atlieka apie 270 tūkst. interakcijų. Ir tik 14 tūkst. (beveik 5 proc.) interakcijų vyksta padalinyje. „Tai leidžia mums keisti patį padalinių tinklą. Bankas nebėra pastatas, į kurį atneši grynuosius pinigus ir atlieki operacijas. Dabar čia gauni reikiamas konsultacijas. Daugelis bankų stengiasi į tai koncentruotis – teikti klientams pridėtinę vertę kuriančias konsultacijas. O kasdienės operacijos nukeliauja į internetą arba savitarnos zonas“, – kalba „Swedbank“ atstovas.

Kauniečiai lenkia Vilniaus ir Klaipėdos gyventojus

Skaičiuojama, kad internetu šiandien naudojasi daugiau kaip 70 proc. Lietuvos gyventojų. Daugiau kaip pusė jų apsiperka internetu. Aktyviausi vartotojai yra kauniečiai. 61 proc. Kauno gyventojų prie interneto jungiasi kasdien, sostinėje – keliais procentais mažiau.

S.Drasutis pastebi, kad Kauno gyventojų, palyginti su Vilniaus ir Klaipėdos, mėnesio įplaukos šiek tiek mažesnės. Kauniečių – apie 1,5 tūkst. litų per mėnesį, vilniečių – daugiau nei 2 tūkst. litų. Apie 200 litų kaunietis išleidžia naudodamasis mokėjimo kortele, apie 500 litų išgrynina bankomatuose, o 800 litų jis paskirsto darydamas pavedimus arba taupydamas. Vilniečiai, S.Drasučio teigimu, išgrynina daugiau pinigų ir banko kortelėmis atsiskaito dažniau.

Anot „Swedbank“ atstovo, kauniečiai labiau taupo: „Palyginti su įplaukomis, sutaupoma bene daugiausia – kaunietis turi per 6,5 tūkst. litų santaupų, ir tai pats didžiausias santykinis rodiklis, palyginti su kitais miestais. Be to, kaunietis turi beveik 4,5 karto daugiau indėlių, negu gauna įplaukų per mėnesį. Tai labai pozityvu.“

Vidutinė privataus Kauno gyventojo paskola per pastaruosius keletą metų sumažėjo nuo 4 tūkst. iki 3,5 tūkst. litų, pabrėžia S.Drasutis. „Tai, viena vertus, pagirtina, nes tikriausiai kauniečiai gana atsakingai skolinasi, kita vertus, tai lemia gyventojų demografinė padėtis. Kaune žmonės, palyginti su Klaipėdos ar Vilniaus gyventojais, sąlyginai vyresni. Jie mažiau naudojasi banko paslaugomis, šiek tiek daugiau naudojasi grynaisiais pinigais“, – kalba jis. Vis dėlto S.Drasutis mano, kad tendencijos teigiamos: grynųjų kiekis mažėja, santaupų, kurias kauniečiai laiko bankuose, skaičius auga.

„Kiekvieną mėnesį kaunietis atlieka vidutiniškai penkis pavedimus į įvairias sąskaitas – apmoka mokesčius, paskolas ir pan. Vilnietis ar klaipėdietis – 6–7 vienetus per mėnesį. Tai irgi gana maži skaičiai, nes Švedijos rodiklis – 30 transakcijų per mėnesį“, – lygina S.Drasutis. Anot specialisto, elektroninių paslaugų paplitimo Kaune tendencijos iš dalies pagrįstos tuo, kad kauniečiai – daugiausia besinaudojantys internetu gyventojai apskritai, be to, Kaune ypač sparčiai auga ir mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"