TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kauniečiams kelia nerimą melas dėl būsimos šiukšlių jėgainės

2012 05 31 8:30

Vakar apie pietus prie abiejų Kauno savivaldybių, miesto ir rajono, buvo susirinkęs būrys piketuotojų. Jų nuomone, jau nuo 2012 metų sausio Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje planuojamas atliekų deginimo fabrikas, tačiau abi savivaldybės iki šiol gyventojams nepateikia oficialios informacijos apie būsimos įmonės veiklą.

Piketo metu iš improvizuoto kamino virto protesto dūmai. Tokiu būdu jo dalyviai iš vietos savivaldos institucijų reikalavo tikros informacijos apie atliekų deginimo projektą, kuris planuojamas, kaip jie patys teigia, už gyventojų akių.

Sulaukė tik makaronų

"Iki šiol, siekdamas gauti oficialios informacijos apie atliekų deginimo projektą, sulaukiau tik ant ausų kabinamų makaronų. Kokį šiukšlių kiekį planuojama sudeginti? Ar į atliekų fabriką bus tiekiamas kuras iš užsienio valstybių? Tai vos keli iš daugelio klausimų, į kuriuos vengia atsakyti miesto ir rajono valdžia. Reikalaujame atsakymų, kuriuos privaloma pateikti gyventojams", - teigė Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, piketą organizavusios iniciatyvinės grupės "Kaunas prieš melą" vadovas.

Anot jo, toks valdžios elgesys kelia pagrįstų įtarimų, kad atliekų deginimo projektas kurpiamas neskaidriai, apeinant būtinas visuomenės informavimo procedūras.

Kauniečiams nerimą kelia ir faktas, kad kol kas pateikiama informacija apie atliekų deginimo projektą yra ne tik skurdi, bet ir skirtinga.

Seimo nario teigimu, iki šiol lieka neatsakyta ir į pagrindinį klausimą: ar į Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) planuojamą atliekų deginimo fabriką bus importuojamas kuras iš užsienio? Politiko nuomone, įtarimų, kad čia ketinama įvežti kurą iš užsienio, kyla stebint analogiškų projektų įgyvendinimo eigą Klaipėdoje ir Vilniuje.

Kalbėti su žmonėmis dar anksti

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, neatsakęs asmeniškai, Seimo nariui atkirto per žiniasklaidą, įvertindamas jo pareiškimus kaip rinkimų kampaniją.

"Kauno rajono savivaldybės taryba 2011 metų gruodžio 22 dienos sprendimu pakeitė sklypo paskirtį iš komercinės į gamybos ir sandėliavimo. Tai tik procedūrų pradžia. Kas ir kaip bus deginama būsimoje jėgainėje, sužinosime per specialiųjų ir detaliųjų teritorijų plano rengimą. Tada bus surengtas viešas projekto svarstymas ir jo rengėjai privalės gyventojams pateikti visą rūpimą informaciją", - rašė savivaldybės vadovas viename iš Kauno dienraščių.

Ar nebus per vėlu?

Atrodo, reikėtų džiaugtis, kad Lietuvoje atsirado investuotojas, kuris pastatys ne vieną įmonę, kuri padės spręsti ne tik energetinės nepriklausomybės, bet ir perpildytų regioninių sąvartynų problemą.

Seimo nariui M.Zaščiurinskui užkliuvo tai, jog šiukšlių deginimo gamyklos projekto Kauno LEZ teritorijoje pradžia buvo lydima nutylėjimų, miglotų bendrovės "Fortum Heat Lietuva" pareiškimų apie būsimus pajėgumus, kurie neatitinka nei ekonominės, nei technologinės logikos. Jeigu abejojama skaidrumu šiandien, tai kas bus toliau? Juo labiau stebina pačios "Fortum" įėjimo į Lietuvos rinką masteliai be jokių konkursų.

Seimo narys M.Zaščiurinskas sutiko atsakyti į kelis "Lietuvos žinių" klausimus apie tai.

Verslininkai negali negalvoti apie pelną

- Kaip jūs manote, su kuo gali būti susijusios "Fortum" plėtros ambicijos Lietuvoje? Ir kodėl taip neskaidriai veikiama?

- Kiekvienos verslo organizacijos plėtros ambicijos yra susijusios su pelnu, "Fortum Heat Lietuva" čia, matyt, - jokia išimtis. Gyvename rinkos sąlygomis, kiekvienas verslininkas siekia uždirbti. Tai - normalu. Tačiau veiklos būdai, kuriuos matome šiandien, iš tiesų prasilenkia su skaidriai vykdomo verslo principais.

Stambūs atliekų deginimo projektai, o būtent tokie jau yra įgyvendinami arba planuojami trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, gali turėti reikšmingą įtaką aplinkai. Būtent todėl apie tokius projektus privalo būti informuojama visuomenė, projektai turi būti tinkamai ir visapusiškai pristatyti, atsakyta į visus klausimus. Žmonės turi teisę žinoti, kas, kaip ir kodėl statoma.

Šiuo atveju mes matome įvairius nutylėjimus, nepasakymus. Asmeniškai kreipiausi tiek į Kauno, tiek į Kauno rajono savivaldybių vadovus su konkrečiais klausimais apie Kauno LEZ planuojamą atliekų deginimo projektą.

Klausimai - tiesūs ir paprasti. Kokius atliekų kiekius planuojama sudeginti? Ar atliekų deginimo fabrike ketinama naudoti iš užsienio importuotą kurą? Kodėl neinformuojama visuomenė?

Kauno rajono savivaldybė iš viso nesiteikė atsakyti, jau ketvirta savaitė nesulaukiu jokio atsakymo. Vietoj to meras parašė straipsnį laikraštyje. Iš Kauno mero Andriaus Kupčinsko gavau miglotą ir neaiškų atsakymą, į dalį klausimų iš viso neatsakyta.

Tiesa, A.Kupčinskas atsakė, kad šiukšlių fabrike bus deginama 60 proc. atliekų ir 40 proc. biokuro. Tačiau "Fortum Heat Lietuva" vadovas Vitalijus Žūta prieš kelias savaites televizijoms pasakojo, kad bus deginama 70 proc. atliekų.

O ką apie deginimą žino paprasti žmonės? Viešai prieinamame "Fortum Heat Lietuva" interneto puslapyje sakoma: "Planuojant jėgainę bus įvertintos galimybės kaip kurą naudoti vietinius atsinaujinančius energijos išteklius: biomasę, durpes, netinkamas perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias atliekas."

Viešai kalbama tik apie galimybės deginti atliekas įvertinimą, nors iš mero ir bendrovės vadovo atsakymo akivaizdu, kad šiukšlių kiekiai jau seniausiai suplanuoti. Matyt, susitarta už uždarų durų.

Visa tai rodo, kad vyksta galbūt neskaidrūs dalykai. Žmonėms rašoma viena, žurnalistams pasakojama antra, Seimo nariui pateikiama trečia informacija. Ar pastačius fabriką nepaaiškės, kad degins visą 100 proc. šiukšlių?

- Su kuo gali būti siejami "Fortum" viešųjų ryšių manevrai, atskiroms auditorijoms pateikiant skirtingą informaciją, esą degins biomasę, kai numatomi katilai pagal savo kainą yra aiškiai pritaikyti dideliems šiukšlių kiekiams? Teko viešėti Danijoje panašioje gamykloje, kurioje inžinieriai tiesiai pasakė, jog nei technologiškai, nei ekonomiškai neapsimoka deginti medienos biokuro ten, kur deginamos šiukšlės.

Greičiausiai visa tai vyksta dėl to, kad civilizuotas projektų pristatymas užtrunka ilgiau. Galbūt bijomasi visuomenės reakcijos, klausimų. Galbūt esama kažkokių susitarimų su valdančiaisiais, apie kuriuos visuomenė neturėtų žinoti. Juk kur kas paprasčiau gyventojus pastatyti prieš faktą. Sakyti, kad štai pastatėme jums šiukšlių deginimo stotį, dabar čia deginsime šiukšles.

Labai paprasta žmonėms pasakyti: nesirūpinkite, bus deginamas biokuras. Nebelieka jokių klausimų. Viskas atrodo labai gražu, žalia ir ekologiška. O įrenginiai statomi brangesni, atliekoms deginti. Tada sakoma, jog kurą planuojama vežti iš užsienio. Tai yra visuomenės klaidinimas.

Toks scenarijus vyksta Klaipėdoje, kur jau statoma atliekų jėgainė. "Fortum" atstovai spaudoje užsiminė, kad dairosi, iš kur importuoti kurą ir į Vilnių. Kodėl Kaunas turėtų tapti išimtimi?

Kalbos, kad įrenginiuose, skirtuose atliekoms, bus deginamas biokuras, yra aukščiausio lygio absurdas. "Fortum Heat Lietuva" yra verslo, o ne labdaros organizacija. Kai statomi gerokai brangesni įrengimai, skirti ne biokurui, o atliekoms deginti, juose ir bus deginamos atliekos. Už atliekų deginimą jėgainėms yra mokami pinigai, o biokurą reikia pirkti.

Atliekų deginimo fabriką galima palyginti su automobiliu, kuris yra varomas benzinu, bet turi galimybę naudoti ir kitus degalus. Įsivaizduokite, kad benzino litras kainuoja 5 litus, o už kitų degalų deginimą jums sumoka papildomai. Automobilis sukonstruotas ne tik pasivažinėjimui, bet ir siekiant, kad investicija į mašiną atsipirktų. Kuriuos degalus pilsite - brangų benziną ar kitus? Taip ir su biokuro bei atliekų deginimu.

Kaip jau minėjau, brangiuose įrenginiuose deginti brangų kurą vietoj atliekų, už kurias dar ir primoka, yra ekonominė beprotybė. Taip nedaroma niekur pasaulyje. Būtent todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad galbūt bus importuojamas ne biokuras, o šiukšlės. Tai logiška.

Planas pakeisti "monopolininką"?

- Ar gali būti taip, kad kratos "Vilniaus energijoje" susijusios su "Fortum" ambicijomis? Įtarimus sustiprina tai, jog pats Jeanas Sacreste'as, "Dalkia Eastern Europe" vadovas, tokios problemos nepaneigė. Didžiausias Lietuvoje šilumos ūkio operatorius patiria teisinį spaudimą, o "Fortum" turi aukščiausių valstybės vadovų palaikymą?

- Sunku atsakyti. Tačiau faktas yra tas, kad "Fortum" šimtamilijoninius atliekų deginimo projektus planuoja ir vykdo be konkurso. Aš bent neturiu informacijos, kad buvo organizuojamas konkursas. Vien tai kelia labai daug klausimų.

- Susidaro įspūdis, jog planą pakeisti didžiausią operatorių Lietuvos šilumos ūkyje valdantieji vis dėlto turi. Kaip jūs manote, kodėl tai nedeklaruojama viešai?

- Atsikratyti monopolijos - tikslas tikrai labai geras. Tačiau šiandienos įspūdis, kad norima pakeisti vieną monopolininką kitu, verčia susimąstyti. Man šioje istorijoje visų pirma užkliūva būtent viešumo stygius. Juk kaip tik valdžia turi tarnauti tam, kad visuomenė, jos interesai būtų svarbiausi, kad visada būtų svarbi jos nuomonė, kad ji būtų apsaugota nuo apgaulės. Šioje biokuro ir atliekų deginimo istorijoje kol kas labai daug nežinomųjų. Vien tai verčia įtarti, kad vyksta neskaidrūs procesai. Jei viskas būtų daroma skaidriai, švariai, nežinomųjų nebūtų. Ką reikia daryti? Atsakymas paprastas kaip trys kapeikos. Laikas nustoti meluoti.

Kaip manote, kodėl Lietuvoje žmonės taip nepasitiki valdžia, pačiomis svarbiausiomis institucijomis?

- Nes kiekviename žingsnyje susiduria su melu. Ypač tada, kai kalba sukasi apie didžiuosius projektus ir apie energetiką. Ar nors vienas didelės apimties projektas pastaraisiais metais buvo įgyvendintas be skandalo šleifo?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"