TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kauniečių projektai laukia valstybės paramos

2014 02 05 6:00
E.Paulavičius: "Staiga pabrangus medienos drožlėms, būtų galima iškart pereiti prie kito, pigesnio, kuro, net gamtinių dujų, jeigu tuo metu jos taptų pigesnės." Erlendo Bartulio nuotrauka

Kauniečiai jau 2014–2015 metų šildymo sezoną galėjo gauti 40 proc. mažesnes centralizuoto šildymo kainas, jei nebūtų buvęs nukeltas konkursas valstybės paramai Lietuvai svarbiems investiciniams šiluminės energetikos projektams gauti.

„Kai bus įgyvendinti mūsų dar 2012 metais parengti projektai, kauniečiai už šilumos kilovatvalandę mokės ne 16,4 cento, o iki 9 centų, arba 45 proc. mažiau negu šiemet“, – pabrėžė UAB Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) valdybos pirmininkas Rimandas Stonys. Tačiau tai kauniečiai galės pajusti ne anksčiau kaip po poros metų, o gal ir vėliau, – tai priklausys nuo to, kada bus nuspręsta paremti KTE modernizavimo projektą. Bendrovės skaičiavimais, delsimas kauniečiams per metus kainuos papildomus 150 mln. litų.

Pereitų prie biokuro

Pasiekti kainų už šildymą efektą, bendrovės vadovų teigimu, turėtų padėti vienas iš dviejų parengtų investicinių projektų. Pagal pirmąjį, į kurį tektų investuoti apie 340 mln. litų, gamtines dujas naudojanti šildymo įranga būtų pritaikyta kūrenti šiaudų granulių dulkes, o pagal antrąjį (jam prireiktų iki 500 mln. litų investicijų) būtų įrengtas kietojo kuro katilas, kuriame būtų galima kūrenti medienos drožles, durpes arba įmaišyti dalį komunalinių atliekų.

Pastarasis projektas suteiktų galimybių operatyviai reaguoti į biokuro rinkos pokyčius. „Staiga pabrangus medienos drožlėms, būtų galima iškart pereiti prie kito, pigesnio, kuro, net gamtinių dujų, jeigu tuo metu jos taptų pigesnės", – pasakojo elektrinės generalinis direktorius Evaldas Paulavičius.

Jurijus Junevičius, KTE plėtros direktorius, prognozuoja, jog, smarkiai padidėjus medienos drožlių paklausai, šio kuro kainos ims kilti – ne tik dėl didesnės paklausos, bet ir dėl to, kad daugiau bus smulkinama malkinių rąstų, o ne menkaverčių kirtimo atliekų. Todėl būtina turėti kuro alternatyvų.

Numatyta, kad įgyvendinant pasirinktą projektą jau parinktoje 9 hektarų ploto statybos aikštelėje vienu metu dirbtų 400 žmonių. Įskaitant projekto derinimą, statybos įrangos gabenimo logistiką, darbai užtruktų 1,5–2 metus.

Kurį projektą tektų pasirinkti, anot R.Stonio, priklausytų nuo to, kokią investicijų dalį paremtų valstybė. Pagal parengtą, bet dar nepatvirtintą investicinių šilumos ūkio projektų rėmimo programą konkursą laimėjusioms Kauno ir Vilniaus bendrovėms valstybė galėtų skirti apie 50 proc. reikalingų lėšų. KTE į abiejų projektų rengimą jau investavo apie 2 mln. litų.

R.Stonys: "Ar neatsitiks taip, kad viso mūsų įdirbio laurus nusiskins „Lietuvos energija“?“

Įtaria klastą

KTE vadovai baiminasi, kad visi investiciniai projektai nueis perniek, jeigu konkursas nebus sąžiningas, jei jo sąlygos bus nustatytos tokios, kad laimėtų valstybinės AB „Lietuvos energija“ padalinys „Kauno energija“.

R.Stonio nuomone, tokių abejonių kyla skaitant programos projekto teiginius, kad, pavyzdžiui, parama turėtų tekti valstybės lygiu svarbiems projektams. „Kaip nors išsamiau ši abstrakti sąvoka nepaaiškinta, – teigė bendrovės valdybos pirmininkas. – Ar neatsitiks taip, kad viso mūsų įdirbio laurus nusiskins „Lietuvos energija“?“

E.Paulavičius paaiškino, kad, palyginti su ankstesniu šildymo sezonu, kauniečiai šiemet už šildymą moka 16 proc. pigiau (16,4 ct/kWh, palyginti su 19,5 ct/kWh), ir savivaldybė bei jos valdoma "Kauno energija" tai jau laiko savo nuopelnu. Iš tikrųjų, anot R.Stonio, šiluma kauniečiams atpigo pirmiausia KTE pastangomis, nes pavyko iš Rusijos koncerno „Gazprom“ išsiderėti gerokai palankesnes gamtinių dujų kainas bei sumažinti veiklos sąnaudas. Iki šiol nesulaukus šiluminės jėgainės gaminamos elektros kvotos, iš darbo teko atleisti 150 darbuotojų – energetikos specialistų. Dabar jų yra 250.

Taip sumažinti šilumos kainų visam miestui Kauno elektrinė niekaip negalėtų vien dėl to, kad ji pagamina tik apie 13 proc. Kaune sunaudojamos šiluminės energijos, o KTE – apie 80 procentų. Kitą dalį tiekia privačios katilinės, iš kurių perkama šiluma negali kainuoti brangiau, nei ją parduoda KTE pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus įkainius.

Gūžčioja pečiais

Vakar viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimui apie valstybės ketinimus nacionalizuoti Vilniaus ir Kauno šilumos ūkį, KTE tik pečiais gūžčiojo. „Kol kas neišgirdome nė vieno rimto argumento, kodėl taip reikėtų daryti, jei Vyriausybei iš tiesų rūpi gyventojų gerovė. Juk „Lietuvos energija“ praneša, kad, į „Kauno energijos“ projektą investavus 600 mln. litų, šiluma atpigtų 30 proc., o pagal mūsų parengtus gerokai pigesnius projektus – 45 procentais. Be to, įgyvendinant „Kauno energijos“ projektą, valstybė ir ES fondai kompensuotų 50 proc. investicijų, likusios dalies tektų ieškotis valstybės biudžete, o KTE projektai būtų finansuojami minėta parama ir pačios bendrovės iš bankų pasiskolintomis lėšomis. Taigi iš valstybės biudžeto neprašytume nė lito“, – sakė E.Paulavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"