TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaupiamas namo remontui lėšas slepia migla

2015 12 01 6:00
Gyventojų nepasitikėjimas administratoriumi dažnai kyla dėl jo nesąžiningos veiklos, dirbtinio darbų sąmatos pūtimo ar šių darbų imitacijos siekiant iš gyventojų išlupti kuo daugiau pinigų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Visų šalies daugiabučių namų gyventojai nuo šių metų gegužės kas mėnesį moka privalomas įmokas į kaupiamąjį fondą namo remontui, tačiau jie negauna informacijos, kiek šių lėšų sukaupta ir kam jos naudojamos.

Sąskaitose, kurias paštu atsiunčia daugiabučių administratoriai, nurodoma, kokią sumą pinigų konkretų mėnesį reikia mokėti į kaupiamųjų lėšų fondą, bet jose nenurodoma bendra fonde jau sukauptų lėšų suma.

Į „Lietuvos žinias“ kreipėsi vilniečiai, kurie yra sunerimę dėl to, kad daugiau kaip pusę metų jie moka kasmėnesines įmokas, bet nėra tikri, ar tos lėšos naudojamos skaidriai.

Pasirodo, kad tokių duomenų kas mėnesį administratoriai nė neprivalo teikti. Iki šiol net nebuvo aišku, kuria informacija su gyventojais turėtų dalytis daugiabučius eksploatuojančios įmonės.

Pavyzdines ataskaitos formas, kuriomis vadovaudamiesi, administratoriai privalės gyventojams teikti informaciją apie jų sukauptų lėšų panaudojimą, aplinkos ministras patvirtino tik lapkričio 26 dieną. Aplinkos ministerija „Lietuvos žinias“ tikino, jog ataskaitų apie šiemet panaudotas kaupiamąsias lėšas gyventojai turėtų sulaukti kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Įteisino naujas įmokas

Aplinkos ministerijos parengtą lėšų daugiabučių remontui kaupimo tvarką Vyriausybė patvirtino šių metų balandžio mėnesį. Pagal ją visi daugiabučiai namai, kuriuose gyvena daugiau kaip trys savininkai, privalo kaupti lėšas fonde namo remontui. Atskira kaupiamųjų lėšų sąskaita privaloma nepriklausomai nuo to, ar daugiabutį administruoja bendrija, valdytojas, savivaldybės paskirta administruojanti įmonė, ar jungtinės veiklos dalyviai. Jeigu tokių lėšų jau buvo sukaupta anksčiau, jos turėjo būti pervestos į atskirą sąskaitą.

Galimybė kaupti lėšas namo remontui buvo įteisinta Civiliniame kodekse dar 2001 metais, tačiau ja pasinaudojo daugiausia gyvenamųjų namų bendrijos, nes tarp gyventojų ir daugiabučių prižiūrėtojų dažnai tvyro nepasitikėjimas. Tai įvertinusi Vyriausybė šiemet patvirtino privalomą minimalios įmokos normą ir pagrindinius principus, kaip lėšos namo remontui turėtų būti kaupiamos.

Gyventojai dabar kas mėnesį moka 5 centus už jiems priklausančio buto kvadratinį metrą (kv. m). Taigi vidutinio 60 kv. m buto savininkui į kaupiamąjį fondą kas mėnesį tenka mokėti 3 eurus. Šios lėšos nėra apmokestintos pridėtinės vertės mokesčiu.

Kaip LŽ aiškino Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis, pinigai iš šios sąskaitos gali būti naudojami tik nenumatytiems namo remonto darbams. „Namus reikia nuolat tvarkyti ir remontuoti, o tam reikia apyvartinių lėšų, kurių paprastai trūksta. Įsivaizduokite, kad žiemą staiga sugedo šilumokaitis. Jį reikia staigiai keisti, o pinigų nėra. Kol prižiūrėtojas juos surinks, gyventojai šals. Todėl ir būtinas toks rezervinis fondas, kuris būtų panaudojamas įvykus netikėtai avarijai“, – pasakojo jis.

Nepanaudoti pinigai, pasak V. Jonaičio, niekur nedingsta, o perkeliami į kitus metus ir turi būti kaupiami atskirai nuo administratoriaus apyvartinių lėšų.

Privalės atsiskaityti kasmet

Lapkričio 26 dieną aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino pavyzdines daugiabučio priežiūros ir finansinio plano bei administratoriaus veiklos ataskaitos formas. Vadovaudamiesi šiuo dokumentu, administratoriai planuos metines išlaidas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugoms ir šių objektų atnaujinimo bei remonto darbams vykdyti, kaups šiems darbams reikalingas lėšas. Ministro nuomone, tai turėtų užtikrinti skaidresnį daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų lėšų namo bendrosioms reikmėms planavimą.

Teikdami gyventojams ataskaitas daugiabučio namo administratoriai privalės išsamiai atsiskaityti už metinių planų vykdymą pateikdami duomenis apie konkrečias atliktas paslaugas, atnaujinimo darbus, nurodydami darbų mastą, kiek paslaugoms ir darbams planuota bei panaudota lėšų ir t. t. Tokia informacija apie praėjusius metus turi būti pateikiama pirmąjį naujųjų metų ketvirtį.

„Gyventojas gali ir nelaukti ataskaitos, o bet kuriuo metu kreiptis į administratorių, jeigu jam kyla abejonių dėl kaupiamų lėšų naudojimo, ar pareikalauti kitos informacijos“, – pažymėjo V. Jonaitis.

Papildomą rinkliavą būtina derinti

Lėšų kaupimo poreikis priklauso nuo konkretaus namo būklės. Todėl administratoriui Statybos įstatymu nustatyta prievolė nuolat vertinti namo būklę ir numatyti, kuriuos darbus būtina atlikti, sudaryti tokių darbų dvejų ar trejų metų planus. Pavyzdžiui, tenka iš anksto numatyti būsimą lifto arba stogo remontą, fasado tvarkymą, vamzdynų ar kitos įrangos keitimą. „Tarkime, stogui remontuoti reikės 10 tūkst. eurų, juos reikia surinkti per porą metų ir atitinkamai sudėlioti gyventojų įmokas“, – dėstė V. Jonaitis.

Be to, valdžia atsižvelgė, kad daugiabučiame name dažnai gyvena skirtingo finansinio pajėgumo žmonės, todėl apsaugojo labiausiai nepasiturinčiuosius. Numatyta, kad bendra kaupiamoji įmoka per mėnesį negali viršyti daugiau kaip 5 proc. minimalios mėnesinės algos. Šiuo metu tai sudarytų apie 15 eurų per mėnesį. Kitas kriterijus, – papildoma mėnesinė įmoka negali būti didesnė negu 36 centai už 1 kv. metrą. Tad administratorius turi planuoti, per kiek laiko būsimiems didesnės apimties darbams jis pajėgs sukaupti reikiamą lėšų sumą. Šių papildomų įmokų dydis turi būti suderintas su gyventojais.

„Administratoriaus parengtam darbų planui ir įmokai turi pritarti daugiau kaip pusė daugiabučio gyventojų. Jeigu tiek gyventojų į susitikimą neateina, kitame susirinkime užtenka ne mažiau kaip ketvirtadalio gyventojų pritarimo“, – aiškino V. Jonaitis.

Bendras principas, pasak jo, tas, kad gyventojams informacija turi būti pateikiama iš anksto bei sudaryta galimybė ją apsvarstyti ir galbūt nesutikti su siūlomu išlaidų planu.

V. Jonaitis neneigė, kad gyventojų nepasitikėjimas administratoriumi dažnai kyla dėl jo nesąžiningos veiklos, dirbtinio darbų sąmatos pūtimo ar šių darbų imitacijos siekiant iš gyventojų išlupti kuo daugiau pinigų. „Visko būna, situacija nėra paprasta“, – pripažino jis.

Tačiau Aplinkos ministerijos specialistas pabrėžė, kad gyventojai nesąžiningą ar jiems neįtinkantį administratorių visada gali pakeisti. Tam užtenka ketvirtadalio daugiabučio gyventojų pareikšto nepasitikėjimo. Dėl to reikėtų kreiptis į savo miesto savivaldybę. Pasirinkti naują administratorių gyventojai galės iš viešai savivaldybių interneto svetainėse skelbiamo daugiabučių priežiūros paslaugų tiekėjų sąrašo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"