TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaupiant pensiją neverta krūpčioti

2015 09 01 6:00
Kaupimas pensijai – ilgalaikė investicija, ją tvarkyti geriausia patikėti profesionalams. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Praėjusią savaitę pasaulio finansų rinkos nukentėjo nevienodai. Vienos akcijos pigo 2–5 proc., kitos – 12 proc., o dar kitų vertė smuko ir ketvirtadaliu ar net trečdaliu. Mažėjo ir Lietuvos pensijų kaupėjų antrosios pakopos pensijų fonduose investicinių vienetų vertė.

Kaip tvirtina investavimo profesionalai, pensijų fondų dalyviai, kurie santūriai sutinka žinias apie vertybinių popierių rinkų smukimą, elgiasi racionaliai, ir ateityje turėtų sulaukti didesnės grąžos, .

Laikina korekcija

Investuotojai praėjusią savaitę per visą pasaulį nusiritusią vertybinių popierių pigimo ir išpardavimo bangą laiko korekcija.

„Šį atvejį esame linkę priskirti laikiniems rinkų svyravimams. Nors trumpuoju laikotarpiu jie gali kartotis, vidutiniu laikotarpiu akcijų kainų augimo perspektyvos išlieka palankios“, – LŽ teigė keletą antrosios pakopos pensijų fondų valdančios gyvybės draudimo UAB „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė. Šios bendrovės įsteigtas pensijų fondus valdantis investicinis padalinys vengia pensijų kaupėjų lėšas kreipti į labai rizikingas kryptis, kai beveik visi įnašai investuojami į akcijas ir investicinius fondus.

Į rizikingas kryptis daugiau investicijų kreipia su bankais susieti pensijų fondų valdytojai, tačiau ir jie susiklosčiusią padėtį finansų rinkose laiko korekcija, kuri, tiesa, gali kelias savaites ar mėnesį užtrukti.

Reikėtų tartis

Pensijų fondus valdančiose bendrovėse buvo palyginti ramu. LŽ kalbinti pensijų fondų valdytojai teigė, jog naujienas iš pasaulio rinkų Lietuvos pensijų reformos dalyviai pasitinka ramiai ir neskuba keisti rizikingomis laikomų akcijų krypčių į mažiau rizikingas ar konservatyvias obligacijų kryptis. „Korekciją akcijų rinkose mūsų pensijų fondų klientai sutiko ramiai – aktyvesnio nei įprasta pensijų fondų keitimo į konservatyvesnius nefiksavome“, – kalbėjo R. Nogė.

„Pastebima pirminė žmonių reakcija, tiesiog šiuo metu aktyviau domimasi, ar nebūtų laikas keisti krypčių“, – LŽ teigė „Danske Bank“ Investicijų departamento direktorius Darius Kuzmickas. Pasak jo, protingai elgiasi tie, kurie nepuola į paniką ir pasitiki specialistais, turinčiais žinių ir įgaliotais valdyti gyventojų jiems patikėtus būsimųjų pensijų pinigus. „Jei žmogus nėra investavimo specialistas, savo skubiais veiksmais gali pridaryti nepataisomų klaidų. Geriausia, kai pensijos kaupėjas bent kartą per metus randa laiko susitikti su specialistu, kuriuo pasitiki, ir pasitaria, ar reikėtų ką nors keisti, ar neverta“, – sakė banko atstovas.

Gali būti naudinga

D. Kuzmickas primena, kad pensijos kaupimas pensijų fonduose – tai visada ilgalaikė investicija, užtrunkanti iki 40 metų. Per tą laikotarpį būna daug krizių, pakilimų ir kritimų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje kaupėjas visada laimi, nes per metus akcijų kryptis pasirinkę pensijų fondų dalyviai uždirba vidutiniškai 5 proc. grąžos. Tai yra keleriopai daugiau, negu laikyti santaupas terminuotuose indėliuose.

Darius Kuzmickas: „Rinkų kritimas ilgalaikiams investuotojams, taigi ir tiems, kurie būsimas pensijas kaupia fonduose, gali būti puiki naujiena." /LŽ archyvo nuotrauka

Maža to, anot jo, jokia naujiena, o elementari taisyklė, kuria vadovaujasi profesionalūs investuotojai, yra tai, kad rinkų kritimas ilgalaikiams investuotojams, taigi ir tiems, kurie būsimas pensijas kaupia fonduose, gali būti puiki naujiena. Juk pinigai į fondą pervedami kas mėnesį periodiškai, tad rinkų kritimo laikotarpiais už šias lėšas nuperkama daugiau atpigusių investicinių vienetų, kurie, rinkoms vėl kylant, uždirba daugiau pelno. Juk investiciniai vienetai yra vienodo dydžio, todėl už mažesnę kainą jų galima nupirkti daugiau, ir rinkoms kylant, pabrangsta jau didesnis vienetų kiekis, negu būtų jų pripirkta aukšta kaina.

Tai ne taip aktualu kaupėjams, pasirinkusiems konservatyvias investavimo kryptis, kai už jų pinigus perkami vyriausybių vertybiniai popieriai (obligacijos). Šios kryptys nėra rizikingos, todėl per metus uždirba iki 1–1,5 proc. grąžos. Pensijų fondų valdytojai dabar privalo, pasitarę su fondų dalyviais, palankiu metu (kai rinkos nėra kritusios) jų sukauptą turtą ir vėliau kaupiamas lėšas perkelti į konservatyvias investavimo kryptis. Taip išvengiama galimų nuostolių, jei rinkos imtų kristi tada, kai kaupėjui jau ateina laikas pasiimti savo sukauptus pinigus iš fondo. Kita vertus, rinkoms krintant, geriau, jei įmanoma, neskubėti savo lėšų pasiimti iš fondo ir dar palaikyti, kol rinkos vėl pakankamai pakils ir investicijos rodys teigiamą grąžą. Taip turėtų elgtis tie, kurie pensinio amžiaus sulaukia šiomis dienomis, savaitėmis ar mėnesiais – nelygu kiek užsitęs rinkų kritimas.

Į pensijų fondus dalį lėšų perveda ir kai kurie profesionalūs investuotojai, kurie ir patys gali sumaniai tvarkyti savo finansus. Pasak D. Kuzmicko, galimybė pakeisti investavimo kryptį visada yra. Tai galima daryti ir kasdien, nors už kiekvieną krypties pakeitimą mokamas simbolinis mokestis – 0,05 proc. nuo sukaupto turto. „Patyrę investuotojai taip nesielgia. Be to, niekas nežino, kada fondo vertė vėl ims kilti. Jei jau sukauptus investicinius vienetus būsi pardavęs mažesne kaina, turėsi pirkti kitus ir dėl to neišvengiamai patirsi nuostolių. Todėl tai būtų visiškai nereikalingas ir neprotingas veiksmas ilgalaikėms investicijoms. Be to, gaištamas laikas, o nepataikęs tinkamo momento ir bandydamas ką nors laimėti praloši“, – aiškino pašnekovas.

Valdytojai laviruoja

Kaip panašiais atvejais elgiasi pensijų fondų valdytojai? Jie žiūri į visų šalių ekonomiką, valiutas, pramonės šakų tendencijas. Padarę išvadas, kad nuosmukis užsitęs, jie persiorientuoja į mažiau rizikingas kryptis, saugesnius vertybinius popierius, vadinamąsias „gynybines“ akcijas, kurios mažiau svyruoja ir uždirba mažą grąžą. Tai, pavyzdžiui, gali būti maisto pramonės įmonės, kurių produkcija perkama per bet kokią rizę.

Pasak D. Kuzmicko, globaliame pasaulyje viskas susiję: jei pinga žaliavos, tai prasčiau ir jomis prekiaujančių besivystančių šalių ekonomikai. Ekonomikai kylant, esant palankiam investiciniam klimatui, kyla didelę pridėtinę vertę kuriančios bendrovės ir į jas investuojančių investicinių fondų vertė. Dabar labiau kenčia nafta, pramoniniais metalais, kai kitomis kitomis gamybos žaliavomis prekiaujančios šalys.

„Kiekvienos rinkos dalis yra savaip rizikinga. Pavyzdžiui, šiuo metu rizikingesnės yra besivystančios Pietryčių Azijos, Lotynų Amerikos, Rusijos rinkos, o mažiau rizikingos yra tokios rinkos kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė, JAV. Vertinant pramonę, stabilesni yra gerai įsitvirtinę ir garsūs prekių ženklai, ypač žymintys plataus vartojimo prekes. Rizikingesnės dabar yra aukštųjų technologijų bendrovės, gaminančios siauros paskirties produkciją ir susijusios su didelėmis investicijomis. Kuo labiau išsivysčiusi yra šalis ar pramonė, tuo mažiau ji svyruoja. Daro įtakos ir politinės permainos šalyse. 2008 metų griūtis daugiausia buvo nulemta nekilnojamojo turto „burbulo“, – sakė D. Kuzmickas ir pridūrė: – Dabar pasaulyje nėra požymių, kad galėtų kilti krizė.“

Antrosios pakopos pensijų fondų vidutinė grąža pagal investavimo laikotarpį 2015 m. birželio 30 d., proc.

Rizikos lygisNuo metų pradžios3 metai5 metai10 metų
Iš viso4,707,716,074,04
Konservatyvus (obligacijos)0,492,732,792,89
Maža akcijų dalis (iki 30 proc.)2,676,715,574,18
Vidutinė akcijų dalis (iki 70 proc.)5,378,226,494,19
Akcijos (iki 100 proc.)9,8011,908,434,63

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"