TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kavinės - spąstai verslo naujokams

Jau keleri metai komercinių patalpų, pritaikytų kavinių ir restoranų veiklai, nuomą bei pardavimą išjudina tik... dažni šio verslo bankrotai - žlugusių verslininkų vieton stoja naujokai. Šiuo metu "amžina" maitinimo veikla labiausiai tiki klaipėdiškiai - į ją investuoja ir iš "Snoro" atgautus indėlius.

Per didelis tikėjimas galimybe lengvai uždirbti iš maitinimo veiklos išsunkia ir "išspjauna" vienus bei įvilioja į spąstus kitus verslininkus. Ši "nuolatinio atsinaujinimo" tendencija Vilniuje pradėjo ryškėti 2009 metų pradžioje, vėliau apėmė ir kitus miestus. Judrus verslas žadina iš snaudulio patalpų rinką, bet dėl to ir nukenčia visi šio "žaidimo" dalyviai.

"Krizės pradžioje daug verslo bankrutavo, o patalpų savininkai, ieškodami naujų nuomininkų, mažino kainas. Tai buvo patogi proga ir pagunda pradėti verslą tiems, kurie svajojo apie nuosavą kavinę arba restoraną", - LŽ pasakojo nekilnojamojo turto (NT) UAB "Edomus" agentas Ignas Bakėjus.

Jo manymu, pažvelgęs į kainas valgiaraštyje ne vienas pradedantis verslininkas puola gretinti, kiek kavinėje pakyla maisto kainos, palyginti su tomis, kuriomis mokama parduotuvėse, ir taip atranda lengvo verslo iliuziją. Į ją vienas po kito žengia naujokai ir skęsta nusivylusieji, o paskui - viskas kartojasi. Būtent ši nuolatinė kaita, galima sakyti, ir neleidžia apsnūsti šios srities nekilnojamojo turto rinkai.

Nemalonumai visiems

NT tarpininkai džiaugiasi, kad per pastaruosius porą metų pagyvėjo maitinimo įstaigoms pritaikytų patalpų pardavimas ir nuoma. Užsiimantiems tokių patalpų realizavimu veiklos netrūksta. Tačiau, kaip ir kiekviename versle, visi medaliai turi dvi puses.

Mat nesėkmingi maitinimo šakos verslininkai, priversti bankrutuoti, paprastai nesumoka už patalpų nuomą, todėl patalpų nuomotojas patiria nuostolių ir dairosi naujo nuomininko. Patogiausia tai daryti padedant NT tarpininkui. Bet nenorėdamas antrą kartą nusvilti, nuomotojas nebūtinai kreipiasi į tą patį tarpininką, kuris surado apvylusį nuomininką. Taigi bankrutavusi maitinimo įstaiga - tai ir NT tarpininko galvos skausmas.

"Siekdami kiek įmanoma sumažinti riziką, per pastaruosius keliolika metų sukūrėme savo duomenų banką ir, atsiradus naujam patalpų siūlymui, pirmiausia domimės, ar jų neieško verslininkai, turintys didesnę patirtį ir jau valdantys kavinių tinklus", - mažą verslo gudrybę atskleidžia NT agentas. Jo teigimu, dabar sostinėje dėl patalpų strategiškai patogioje vietoje neretai susitariama vos jas pasiūlius.

Tinka ne bet kas

Patalpos, skirtos maitinimo įstaigai įrengti, išsiskiria daugybe subtilumų, kurie ne tokie svarbūs kitos paskirties patalpoms.

NT tarpininkai svarbiausiais pranašumais kavinės ar restorano įsikūrimo vietai laiko didelį praeivių srautą, kaimynystėje veikiančių biurų gausą, netoliese esančius turistų traukos centrus, patogias transporto aikšteles, gerą matomumą. Be to, patalpos maitinimo įstaigai turi būti gana erdvios (labiausiai ieškoma - iki 200 kv. m), su visomis higieną užtikrinančiomis komunikacijomis (erdvios virtuvei skirtos patalpos, tualetas, ventiliavimo sistema ir kt.), o "auksinėmis" laikomos tos, kuriose, be visko, kas minėta, yra ir virtuvės įranga bei galbūt baldai. Tokiu atveju lieka tik sumaniai tvarkyti savo tiesioginį verslą. Bet tokia nuoma brangiau ir kainuoja.

Geriausiai maitinimo įstaigos reikalavimus atitinka patalpos, esančios miestų centruose ir ypač jų senamiesčiuose. NT agentas Domas Jagminas, užsiimantis patalpų Vilniaus senamiestyje pardavimu ir nuoma, teigia, kad ši miesto dalis beveik visada garantuoja maitinimo verslui geras pajamas, nors nuomotis arba pirkti patalpas senamiestyje neretai kainuoja 4-5 kartus brangiau nei kitose sostinės vietose. Čia, ypač Pilies, Didžiojoje, Vilniaus gatvėse, visada yra daug žmonių, o apie trečdalį kavinių klientų sudaro užsienio turistai ir kita tiek - lojalūs klientai. "Puikių, originalių restoranų yra ir kitose senamiesčio gatvelėse, bet didele sėkme džiaugiasi tik tie, kurie papildomai investuoja į reklamą internete, įvairiuose leidiniuose, viešbučių lankstinukuose", - pažymi D.Jagminas.

Esama ir "nelaimingų" vietų. Pavyzdžiui, retai kam pasiseka išsilaikyti sostinės senamiestyje esančios Vokiečių gatvės pusėje, kuri yra priešais jau veikiančias kavines ir restoranus. Kita "nelaiminga" vieta ilgą laiką buvo sostinės Vilniaus gatvė. Čia mėgino įsitvirtinti ir vietos verslininkai, ir investuotojai italai, bet visiems jiems verslas baigėsi nesėkme.

Kaimynų valioje

Yra ir dar vienas subtilumas, kuris gali būti šio verslo nesėkmės priežastis, išspirianti iš balno. Pasak I.Bakėjaus, beveik garantuota nesėkmė laukia maitinimo patalpų nuomininko, kuris nėra nusipirkęs leidimo prekiauti alkoholiniais gėrimais, nors ir kaip tai prastai skambėtų antialkoholinio įstatymo fone.

Tai supranta visi, tačiau ne visiems pavyksta tokį leidimą įsigyti. Mat kavinės savininkas privalo prieš tai gauti daugiau nei pusės gretimų namų gyventojų sutikimą ir būtinai - gyventojo, kurio buto siena ribojasi su kavinės patalpomis, sutikimą. Šio palankumo siekiama neretai ir įstatymuose nenumatytais būdais.

Pavyzdžiui, restorano ar kavinės savininkui gali tekti susitaikyti su tuo, kad svarbųjį kaimyną reikės nuolat pamylėti pietumis arba rodyti palankumą kitais būdais.

Vilniuje, kaip iš dalies ir kituose Lietuvos miestuose, ypač Kaune, pastaruoju metu itin mėgstamos vyninės. Joms nebūtinas ypatingas interjeras, jos traukia jaunimą, ilgainiui virsta vyninėmis su užkandžiais, o labai pasisekus - ir naktiniais klubais.

Bet jeigu gauti leidimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nepavyko, lieka arba uždaryti kavinę, arba bandyti bent išsilaikyti siūlant unikalesnį valgiaraštį, įrengiant pieno barą, gal ledainę - tai variantai, tačiau ir jie pasiseka tik vienetams. Kiti greitai žlunga. NT tarpininkai atkreipia dėmesį, kad restoranų ir barų verslą galima vadinti pasisekusiu, jei pavyksta rinkoje išsilaikyti 3-5 metus. Didelės sėkmės atveju maitinimo įstaiga sėkmingai gyvuoja ilgiau nei 10-12 metų. Tačiau visada būna pavojus sulaukti išradingo konkurento, kuris netruks pervilioti klientų.

Žlugusios viltys

Maitinimo įstaigų savininkai, ypač pradedantieji, buvo tarp tų Lietuvos gyventojų, kuriuos nuvylė Europos krepšinio čempionatas. Šio renginio išvakarėse, anot I.Bakėjaus, naujų kavinių, barų, restoranų buvo pridygę kaip reta, tačiau tik nedaugeliui naujokų, kurie tikėjosi didžiulio Europos krepšinio sirgalių antplūdžio, pavyko išsilaikyti.

Suprantama, kad dėl to, kaip minėta, nukentėjo ir patalpų savininkai - negavo žlugusių verslininkų atlyginimo už patalpų nuomą.

Pasak NT tarpininkės Rūtos Račkytės, ypač daug trumpalaikių kavinių ir barų prieš čempionatą buvo pristeigta Kaune prie naujosios "Žalgirio" arenos. Jų likimas buvo nepavydėtinas, nes visą krepšinio renginio grietinėlę nugraibė kavinės, įrengtos pačioje arenoje. Toks pat likimas naujuosius barus ištiko ir prie kitų miestų krepšinio arenų.

Kaunas atsigauna

Nors krepšinio čempionatas ir apvylė lūkesčius, restoranų ir kavinių verslas Kaune, daugelį metų lindėjęs Vilniaus ir Klaipėdos šešėlyje, išgyvena tikrą renesansą.

"Dabar maitinimo patalpos yra aktyviausias NT rinkos sektorius. Kai prasidėjo 2010 metų vasarą judėjimas, taip nesustoja ir dabar. Sunku paaiškinti priežastis - matyt, labai prisideda Karmėlavos oro uostas ir gal netgi nelabai pasisekęs Europos krepšinio čempionatas", - svarstė R.Račkytė. Anot jos, apie trečdalį pajamų Kauno kavinėms ir restoranams suneša užsienio turistai.

Kauniečiai pastebi, jog didžiuma užsienio turistų Kaune leidžia savaitgalius. Matyt, krepšinio čempionatas padėjo Kauną atrasti ir tiems, kurie anksčiau apie Lietuvą buvo mažai ką girdėję. Į miestą prie Nemuno užsienio svečius vilioja natūralus maistas, patrauklios kainos ir turtinga kultūrinė programa.

Kavinių ir restoranų konkurencija Laisvės alėjoje ir ypač senamiestyje verčia verslininkus demonstruoti ypatingą išmonę viliojant klientus: jiems siūlomos įvairios pramogos, pakviečiama atlikėjų.

R.Račkytės nuomone, "nelaimingų" kavinėms vietų randasi pirmiausia ten, kur verslininkai pasikliauja vien geru valgiaraščiu ir mandagiu aptarnavimu. Gal todėl dviem kavinėms su analogiškomis galimybėmis sekasi skirtingai: vienoje nuolat pilna lankytojų, o kita vos galą su galu suduria.

Kita unikali Kauno savybė, NT tarpininkės nuomone, yra tai, kad jis laikomas studentų miestu. Todėl čia sėkmės stoka nesiskundžia ir tos kavinės ir barai, kurie yra orientuoti į jaunimo finansines galimybes.

Klaipėdoje - priešingai

Visiškai kitokia maitinimo įstaigoms tinkamų patalpų rinka yra uostamiestyje. Pasak UAB "Inreal valdymas" Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, klaipėdiečiai jau nuo vasaros pabaigos tapo atsargesni, maitinimo įstaigos neskuba plėstis, tik stebi ekonomikos tendencijas ir vartojimo kaitą.

"Klaipėdoje dabar populiariausios greitojo maitinimo įstaigos ir kavinės, parduodančios kavą išsinešti. Joms tinkančių iki 50 kv. m patalpų ieškoma nuolat ne tik išsinuomoti, bet ir nusipirkti. Skirtingai nei kituose miestuose, Klaipėdoje tokiems pirkiniams jau nevengia atverti pinigines ir buvę bankrutuojančio banko "Snoras" indėlininkai", - pasakoja A.Antanavičius.

Jo teigimu, Klaipėda, palyginti su Kaunu ir Vilniumi, yra mažas miestas, todėl čia yra ryškesnis ir mažesniųjų miestų ir miestelių bei didmiesčių miegamųjų rajonų sindromas: klientus iš miesto centro atitraukia picerijos ir kavinės, esančios didžiuosiuose prekybos centruose. Vilniuje ir Kaune - priešingai - gyventojai ilsėtis ir pramogauti traukia į centrą ir senamiestį. Miegamuosiuose rajonuose liko tik tie, kuriems pavyko per dešimtį ar keliolika metų įsitvirtinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"