TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kazachstano kelias ir keliai į jį

2008 10 06 0:00
Autorės nuotrauka

Mendelejevo lentelės simboliais nusegiota Kazachstano teritorija stipriu naudos kvapu traukia ir garsius pasaulio investuotojus, ir gamybos koncernus, ir krovinių vežėjus, nors įsitvirtinimo galimybės ten priklauso ne nuo rinkos sąlygų, o nuo dangoraižius statančio stepių tautos prezidento valios ir įsakų.

Rugsėjo pabaigoje Astanoje vykusioje transporto ir logistikos parodoje "Transit - TransKazakhstan" Lietuvos stendą aplankė ne tik Kazachstano transporto vadovai, bet ir konferencijos "TransEurasia - 2008" nacionalinių delegacijų pirmininkų grupė.

"Didysis Šilko kelias".

Prie Klaipėdos uosto žemėlapio svečiai domėjosi naujo Lietuvos giliavandenio uosto vieta, Baltijos transporto koridoriaus maršrutais. Kas dvejus metus rengiama dešimtmetį atšventusioje sostinėje Astanoje Kazachstano transporto ekonomikos konferencija "TransEurasia" yra pasaulinio masto transporto forumas. Šiemet jame dalyvavo 30 pasaulio valstybių ir beveik dvi dešimtys tarptautinių organizacijų (Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo organizacija, Jungtinės Tautos, NVS transporto taryba, tarpvalstybinė komisija TRACECA, JAV Tarptautinio vystymo agentūra, Europos rekonstrukcijos ir vystymo bankas, Azijos vystymo bankas, Islamo vystymo bankas ir kt.).

Dalyviai išklausė pranešimų apie viso regiono (Pakistano, Irano, Mongolijos, Afganistano ir kt.) infrastruktūros vystymo planus, prekybos prognozes ir tendencijas, susipažino su Kazachstano transporto strategija iki 2015 metų. Konferencijos rezoliucijoje teigiama, kad dalyviai gerai įvertino šalies pastangas vystyti transporto komunikacijas ir pritaria Jungtinių Tautų komisijos iniciatyvai atlikti Šiaurės Vakarų ir Centrinės Azijos transporto koridorių analizę. Pripažinta būtinybė ištirti Europos ir Kazachstano krovinių gabenimo perspektyvas nurodant tarptautinės prekybos fizinius barjerus, o juos šalinti valstybių susitarimais ir konvencijomis. Nutarta formuoti vieną Eurazijos - ES transporto erdvę įgyvendinant projektą "Vakarų Europa - Vakarų Kinija". Šio maršruto ilgis - 8445 kilometrai, investicijų vertė - 6,7 mlrd. JAV dolerių. Jis būtų nuo 8 tūkst. iki 15 tūkst. kilometrų trumpesnis nei dabartiniai maršruto keliai (per Suecą ar aplink Afriką), o pristatymo laikas galėtų sutrumpėti nuo dabartinių 40 iki 10 dienų.

Nurodoma, kad 2007 metais ši valstybė iš sausumos ir oro transporto tranzito uždirbo daugiau kaip pusę milijardo JAV dolerių. Nors Kazachstanas naujais keliais siekia sukurti tarptautinių gabenimų konkurenciją Rusijos TransSibiro magistralei, tačiau, pasak Kazachstano transporto vadovų, Aktobos susitikime Rusija išreiškė palankų požiūrį į tokius pasikeitimus, nes pati planuoja naują transporto koridorių iš Kazachstano į Šiaurę.

Šiuo metu Kazachstanas pradeda įgyvendinti daugiau kaip 30 mlrd. JAV dolerių vertės 80 infrastruktūros projektų. Daugumai jų ieškoma investuotojų koncesijų pagrindais. Apskaičiuota, kad 2020 metais per Kazachstaną bus vežama 40 mln. tonų tranzitinių krovinių, iš jų per 30 mln. tonų - iš Kinijos (šiemet tikimasi 14 mln. tonų Kinijos tranzito).

Lietuviai nesnaudžia

Lietuvos ambasadorius Kazachstane Romualdas Kozyrovičius "Lietuvos žinioms" teigė, kad šios valstybės žingsniai industrinių aukštumų link - labai tvirti ir ryžtingi, todėl žaliavų eksportas geležinkeliu per Baltijos uostus į Europą gali sumažėti, bet turėtų didėti kitokių Kazachstano prekių pervežimai. Tačiau, jo nuomone, neverta laukti Klaipėdos uoste tų Kinijos prekių srautų, apie kuriuos kalba kazachai, nes tarp mūsų yra Rusija, be to, galima įnirtinga ir kitų transporto koridorių konkurencija.

Šiuo metu per Klaipėdą iš Kazachstano gabenami geležies lydiniai, retkarčiais - grūdai, į Kazachstaną vežami šaldyti mėsos produktai ir konteineriai. Jų nėra daug. Ir pagrindinė priežastis, pasak ekspeditorių, ne kokie nors politiniai ar maršruto barjerai, o geležinkelio vagonų trūkumas. Krovinių siuntėjai neslepia simpatijų Klaipėdos uostui, tačiau krovinių žada tiek, kiek sugebės gauti vagonų.

Lietuvos Respublikos komercijos atašė Raimondas Martinavičius pastebi, kad Kazachstanas vis labiau traukia ne tik Lietuvos transportininkus, kurie Kazachstano krovinius veža ir kitais maršrutais, ne tik per Klaipėdos uostą. Įsiterpti į sparčiausiai besivystančią nacionalinės ekonomikos šaką, Kazachstano statybų rinką, praktiškai neįmanoma, tačiau atrandama mažiau matomų nišų. Klostosi palankios galimybės įsitvirtinti pardavinėjant intelektualius produktus ir paslaugas.

Pirmosios informacinių technologijų kregždės gana sėkmingai nutūpė Astanoje, laimėjusios vyriausybinį 5 mln. JAV dolerių vertės programų diegimo konkursą, bet viešinti šio laimėjimo jos kol kas nepageidauja.

Kryptį rodo prezidento ranka

Svečiui, po ilgos pertraukos atvykusiam į Kazachstaną, staigių permainų šalis atrodo panaši į aukso gyslą atradusį išminčių, dviejų žemynų kryžkelėje oriai besirenkantį ateities kryptį. Kur link nuves Kazachstano kelias? Šalies prezidento Nursultano Nazarbajevo nubrėžtų gairių sąvadas, kuris puošia knygynų vitrinas, 15 mln. gyventojų yra vilties gyventi pasiturimai simbolis. Sovietmečiu tautos vardas kėlė socialinio atsilikimo asociacijas, o pastaruoju metu Kazachstano pilietybė darosi prestižinė.

Kazachstano vyriausybės duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos šalyje šiuo metu vertinamos 70 mlrd. JAV dolerių. Ir tai tik pati finansinio antplūdžio eros pradžia. Prezidento direktyva - valstybę iškelti iki pasaulio ekonomikos lyderių lygio.

Islamo vystymo bankas nusprendė 2011 metais surengti 7-ąjį pasaulinį islamo ekonomikos forumą Kazachstano sostinėje Astanoje. Tuo metu Kazachstanas pirmininkaus Islamo konferencijos organizacijai, siekiančiai stiprinti islamo šalių ekonominius ir prekybinius ryšius. Ekonominis forumas, vadinamasis islamo Davosas, šiemet gegužę vyko Kuveite, kitąmet numatytas Indonezijoje.

Rugsėjo 17 dieną Briuselyje nuolatinė taryba Europos Sąjunga - Kazachstanas rinkosi aptarti ne tik energetikos, prekybos, investicijų, pramonės, bet ir vidaus reformų, spaudos laisvės, žmogaus teisių Centrinėje Azijoje situacijos. Europos Sąjunga (ES) - pagrindinė Kazachstano prekybos partnerė, jos apyvarta sudaro trečdalį visos užsienio prekybos. Be to, ES šiuo metu yra viena didžiausių investuotojų Kazachstane ir pozicijų nenorėtų užleisti arabų pasauliui, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) ar Rusijai. Briuselio žodis gali būti lemiamas sprendžiant šios valstybės priėmimo į Pasaulio prekybos organizaciją klausimą, todėl ES ragino Kazachstaną nepripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės.

Tą pačią savaitę Paryžiuje pirmą kartą surengtame saugumo forume ES-Centrinė Azija kalbėta ne tik apie terorizmą, bet ir apie alternatyvių Rusijai energetinių išteklių transportavimą į ES ir kitas rinkas.

Rugsėjo 21-22 dienomis pasienio mieste Aktoboje jau trečią sykį nuo kadencijos pradžios susitikęs su Kazachstano prezidentu Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kalbėjosi ne tik apie pramonės ir transporto reikalus, bet ir Kaukazo krizę. Rusija yra antra pagal dydį po ES Kazachstano prekybos partnerė, neketinanti iš rankų paleisti Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) įsipareigojimais bei energetinės infrastruktūros ryšiais su ja susaistyto Kazachstano. Tačiau politinio bendraminčio paieškos stepėje pastarąjį kartą buvo ne visai sėkmingos.

Draugų susitikimo išvakarėse, pasak spaudos, Kazachstano parlamento vadovas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), jungiančios 56 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos valstybes, per rudens sesiją Toronte (Kanada) Kazachstano poziciją dėl įvykių Kaukaze buvo išreiškęs taip painiai, kad liktų patenkinta ir Rusija, ir ES. Esą Kazachstanas remia tautų apsisprendimo teisę, bet kartu pasisako už valstybių pastangas ginti teritorinį vientisumą. Tačiau D.Medvedevui išvykus iš Kazachstano politologai išsišifravo, kad N.Nazarbajevas neketina pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos.

Industrinis vektorius

Visose gyvenimo srityse jaučiama kieta N.Nazarbajevo ranka. Vietos finansų analitikai spaudoje tikina, kad "išoriniai sukrėtimai Kazachstano ekonomikai tik į naudą, nes jos stabilumas traukia pasaulio rinkų dėmesį". Šalies bendrasis vidaus produktas kasmet padidėja 10 proc., tiek, kiek prognozuojama. Tikinama, kad finansinio nestabilumo apraiškas galutinai turėtų išguiti atnaujintas Mokesčių kodeksas ir subsidijos smulkiajam bei vidutiniam verslui.

Paremti šiemet susvyravusį bankų sektorių ir sutvirtinti investuotojų pasitikėjimą nuspręsta skiriant 42 mlrd. JAV dolerių injekciją iš valstybės atsargų rezervo, kuriame kaupiami parduotų naftos ir dujų pinigai. Bankrutuojant JAV bankams, kazachų valstybinis bankas "Eurasia" paskelbė planus tapti tarptautiniu finansų institutu, pasiryžusiu iš pradžių įsitvirtinti Rusijoje ir Ukrainoje, o vėliau ir kitur. Investicinio sąmyšio fone skelbiamos raminančiai veikiančios naujienos, kad Austrijos kompanija "Safin Handelsges" su kazachų įmone "Tobol" sutarė statyti kalnakasybos įmonę, kuri perdirbtų 23 mln. tonų geležies rūdos per metus, o kompanija "Kazatomprom" užsimojo kartu su stipriausiomis Japonijos korporacijomis įrengti aukštųjų technologijų mokslo miestą ir uraną pardavinėti rinkos kainomis, nes dabartinė uždara prekyba jos neleidžia nustatyti. "Kazatomprom" duomenimis, metiniai pardavimai turėtų siekti milijardą JAV dolerių.

Buvusiame Semipalatinsko atominiame poligone numatoma unikalia retų elementų gavybos veikla N.Nazarbajevas nori Kazachstaną iškelti į atominės pramonės lyderius. Nors yra abejojančių, ar kitos valstybės iš tikrųjų norės dalytis slaptomis technologijomis, sukurtas projekto investicinis fondas iš karto pritraukė pagrindinių urano naudotojų - ES, JAV, Kinijos ir Japonijos - dėmesį.

Tačiau kazachiškas uranas - dar ateitis, o šiandien karaliauja Kaspijos nafta ir dujos, kurias siekiama priartinti prie ES. Ryškėja ir kita susidomėjimo Kazachstanu pusė - šalis rengia milijardus kainuojančius kelių tiesimo planus ir pretenduoja tapti didžiausia Azijos tranzito valstybe, atnaujintu istoriniu Šilko keliu tiekiančiu sausuma iš Kinijos ir per Kaspijos jūrą Vidurio Azijos prekes į Vakarų Europą. Viena iš daugelio prezidento įsaku patvirtintų valstybinių programų taip ir vadinasi - "Kelias į Europą".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"