TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kaziuko mugėje - triskart brangesnės prekybos vietos

2015 02 21 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Verslininkai, norintys Kaziuko mugėje Vilniuje prekiauti geresnėse vietose, šiemet už tokią teisę turi pakloti trigubai daugiau negu prieš metus. Organizatoriai aiškina tai darantys šventės labui.

Pajūrio žuvų perdirbimo įmonės vadovas LŽ pasiguodė, kad už teisę trims dienoms pasistatyti 6 kv. metrų ploto prekybos palapinę sostinėje šiemet mugės organizatorei UAB „Vikšras“ sumokėjo 230 eurų - tris kartus daugiau nei prieš metus, kai už prekybos vietą reikėjo mokėti 220 litų ir 32 centus, arba 63,81 euro.

"Pasirodo, leidimas prekiauti kainuoja kaip ir pernai - 63 eurus. Tačiau man davė pasirašyti dar vieną sutartį ir tada jau nurodė bendrą sumą - 230 eurų. Gal ko nors nesupratau, bet dauguma kitų prekiautojų, su kuriais bendravau, irgi sakė mokėję panašiai“, – kalbėjo verslininkas.

Paaiškėjo, kad kartu su pagrindine rinkliava mugės prekiautojams šiemet tenka sumokėti dar 166,19 euro - pagal reklamos paslaugų teikimo sutartis.

Galimybė rinktis

Mugės Vilniuje organizatoriai neneigia renkantys papildomas rinkliavas. Nors sutartys vadinamos reklamos paslaugų teikimo sutartimis, iš tikrųjų tai esą lėšos mugei paremti, o sutarčių neva nebrukama per prievartą.

Kaip LŽ pasakojo mugę rengiančios UAB „Vikšras“ administratorė Rūta Leonavičienė, panašios rinkliavos buvo renkamos ir anksčiau, tačiau šiemet tokias sutartis prašoma pasirašyti didesnės dalies verslininkų, pirmiausia prekiaujančių žuvų, mėsos ir duonos gaminiais. Jos taip pat siūlomos stambioms maisto pramonės bendrovėms. Prekiautojai, pagal papildomą sutartį sumokėję lėšų mugei paremti, gali rinktis patogesnę prekybos vietą. „Reklamos paslaugų sutarties neverčiame pasirašyti, bet jei verslininkai nori už prekyvietę mokėti tiek, kiek amatininkai, tada turi tenkintis atokesne prekybos vieta“, – atskleidė organizatorių gudrybę LŽ pašnekovė.

Ji taip pat užsiminė, kad maisto pardavėjai neretai mėgsta gudrauti: leidimus prekiauti nusiperka vieni, o paskui perparduoda juos kitiems. Taip vienas gamintojas gali nusipirkti net keliolika vietų. „Būtų baisu, jei Kaziukas virstų žuvų, mėsos ir duonos muge. Dėl to ir gudraujame. Suprantame, kai kurie verslininkai per šią mugę gali užsidirbti visų metų pajamas, bet nuo seno siekiama, kad joje pirmiausia galėtų atsiskleisti tautodailininkai, namudininkai ir paveldo saugotojai“, – priminė R. Leonavičienė.

Dėl to organizatoriai, anot jos, nustatė specialią leidimų prekiauti išdavimo tvarką. Pirmiausia išsirinkti prekybos vietą kviečiami ne anksčiausiai pareiškusieji norą, o tautodailininkai, paveldo puoselėtojai, kultūros paveldo propaguotojai, amatininkai, liaudies meistrai, dailės mokyklų studentai. Paskui kviečiami verslininkai, atsiuntę savo gaminių nuotraukas, ir paskutiniai - maistininkai. Jiems už geresnes vietas siūloma sumokėti papildomai. Neprašoma, kad rėmimo sutartis pasirašytų tie, kurie nori prekiauti tik riestainiais ir panašiais dalykais, jie nuo seno laikomi Kaziuko simboliais.

„Vilniaus senamiestis nėra didelis, todėl stengiamės, kad šventėje būtų gražiau, įdomiau, kad žmonės nepamirštų amatų. Pastaraisiais metais rankdarbių pasiūlo ir vis daugiau jaunų mamų. Norime, kad jos daugiau gamintų, daugiau kurtų“, – kalbėjo bendrovės administratorė.

Pusė pajamų – savivaldybei

R. Leonavičienė minėjo, kad pageidavimą dalyvauti šių metų mugėje pareiškė 1600 prekiautojų. Kone pusė jų nori prekiauti žuvimis, mėsa ir duona.

Pašnekovės teigimu, beveik pusė surinktų lėšų už prekybos vietas tenka Vilniaus miesto savivaldybei už žemės nuomą – kasdien po 2 eurus už kvadratinį metrą. Kita dalis, kaip ir kituose miestuose, skiriama šventės organizaciniams reikalams ir jos propagavimui.

Klaipėdoje pigiau

Kazimierinių šventė Klaipėdoje rengiama savaite anksčiau, vasario 28 – kovo 1 dienomis. Čia prekybos vieta dviem dienoms kainuoja 40 eurų, bet dauguma kitų moka ir po 20 eurų. „Mugė Vilniuje tapo pernelyg komercializuota, pasipinigavimo švente. Mūsų verslininkams ir taip daug kainuoja nuvažiuoti iki sostinės, o ten dar ir apiplėšinėja“, – LŽ sakė mugę organizuojančios Klaipėdos krašto Kazimieraičių draugijos pirmininkas Kazimieras Vainoras. Mugė Klaipėdoje, anot jo, yra tik Kazimierinių šventės dalis. Surinktos lėšos skiriamos muzikantams, garsui, apšvietimui, apsaugai ir panašiems dalykams – „kad žmonėms būtų smagiau“.

Apie jokias reklamos sutartis šios mugės organizatoriai nė nepagalvoja, gal todėl yra remiami ir savivaldybės. „Priešingai, patys stengiamės kaip įmanoma propaguoti savo renginį ir reklamuoti mugės dalyvius“, – aiškino K. Vainoras. Pirminiais duomenimis, šiemet mugėje dalyvaus apie 400 prekiautojų. Kai kurie jų atvyks iš tolimesnių miestų – Vilniaus, Alytaus, Kauno, Marijampolės. K. Vainoro teigimu, šis renginys kasmet tampa vis populiaresnis.

Kaune mugė dar nepradėta organizuoti. Pirminiais duomenimis, ji vyks kovo 13–15 dienomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"