TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kebabines uždaro ir parduoda

2012 09 03 7:27
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Studentai, vairuotojai ir taksistai yra pagrindiniai kebabinių klientai.

Dėl šiurkščių higienos pažeidimų šiemet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sostinėje jau uždarė šešis kioskus, prekiavusius kebabais. Atsakingai veikiantys verslo savininkai kebabų pardavimu sostinėje nesiskundžia, o Kaune jų nebeliko kam valgyti.

Šiuo metu Vilniuje veikia 111 kioskų, vadinamųjų kebabinių.

Vilniaus VMVT šiemet užregistravo 17 vartotojų skundų dėl kebabinių veiklos, 10 iš jų buvo pagrįsti. Už nustatytus pažeidimus buvo skirtos baudos, 6 kebabinių veikla laikinai sustabdyta.

Gyventojai juokauja, kad jeigu higienos specialistai nenusiramins ir toliau taip šienaus kebabines, alkani liks sostinės studentai, vairuotojai ir taksistai, kurie, kaip matyti, yra pagrindiniai šių užeigų klientai.

Bet net kebabinių patiekalus mėgstantys bei perkantys žmonėms, įpratę valgyti įvairiose greito maisto užkandinėse, dažnai piktinasi jų netvarkingomis patalpomis ir aptarnavimu "iš vienų" rankų.

Dažnai tokie maitintojai įsikūrę nutriušusiuose mobiliuose arba stacionariuose kioskuose, nameliuose su ratais, kur nelengva paisyti viešajam maitinimui privalomų griežtų higienos normų.

Anot Vilniaus VMVT viršininko pavaduotojos Vaidos Barkovskienės didžiausia kebabinių problema yra higiena ir dažna nekvalifikuotų darbuotojų kaita.

Pirkėjai patys mato, kad pinigus ir kebabus ima tos pačios rankos, o kioske dirbantis žmogus nedėvi jokios specialios aprangos, ir apie tai praneša VMVT. Ji tokius didesnės rizikos objektus tikrina dažniau, maždaug 2-3 kartus per metus.

Vietoj servetėlių - laikraščiai

Per tikrinimus VMVT specialistai nustato įvairiausių pažeidimų - pradedant dezinfekcijos medžiagų trūkumu ir baigiant netvarkingais apskaitos dokumentais.

Atlikus patikrinimą buvo uždaryta UAB "Aneg" kebabinė sostinės Savanorių prospekte, kuri klientus stebino vietoj servetėlių jiems pasiūlydama... laikraščių skiaučių. Maža to, šios kebabinės sienos, grindys, gamybos ir šaldymo įrenginiai buvo nešvarūs, o joje pirkėjus aptarnaujanti darbuotoja nepasitikrinusi sveikatos ir neišklausiusi jokių tokiam darbui reikalingų mokymo kursų.

Paklausta, su kokiais šiurkščiausiais pažeidimais teko susidurti, V.Barkovskienė sakė, kad dažniausiai vis toje pačioje kebabinėje akis bado netvarka. "Antai ant grindų išdėlioti maisto produktai, šaldytuve ant salotų lapų sudėta mėsa, iš kurios ant jų varva sultys, dezinfekcijos priemonių gamybiniams paviršiams ir rankoms dezinfekuoti nėra, neremontuotos patalpos, jose laikomi nebenaudojami daiktai, o paruošti pusgaminiai saugomi lauko temperatūroje", - vardijo V.Barkovskienė.

Atsakomybės trūksta

Vilniaus VMVT atstovė dar pridūrė, kad kebabinių savininkams dažnai pritrūksta atsakomybės ne tik palaikant tvarką, renkantis darbuotojus, bet ir tvarkant apskaitą. Šią tikrinant dažnai randama nereguliariai pildomų dokumentų, o kartais jokia apskaita išvis nevedama.

V.Barkovskienė sakė, kad tuo pačiu adresu registruotų kebabinių savininkai pasikeičia net kelis kartus. VVMVT duomenimis, per metus Vilniuje vidutiniškai atsidaro 13 kebabinių, o veiklą nutraukia 14.

LŽ apsilankius vienoje kebabinėje sostinės Žvėryno mikrorajone patalpos nesukėlė estetinio pasigerėjimo - tarp grindų lentų žiojėjo plyšiai, viduje stovėjo pora varganų staliukų, nors jų galėtų būti ir daugiau, o labiausiai akį rėžė grublėtos, tarsi kirviu nutašytos sienos.

Kebabų kepėja tuo pačiu metu dirbo ir pardavėjos darbą, tačiau kepurės nedėvėjo. Tiesa, kebabų gaminimo stalą ji kruopščiai valė.

Vieni tvarkosi, kiti - ne

UAB "Kulverstukai", kuri valdo penkias kebabines Vilniuje, direktorius Gerardas Butvilas teigė, kad kebabinės Vilniuje uždaromos todėl, kad jau praėjo tie laikai, kai tikrintojui galėjai įbrukti į rankas piniginį kyšį ir nieko nedaryti.

"Darbo pradžioje esame gavę pastabų, tačiau duodama laiko susitvarkyti. Jeigu stengiesi ir susitvarkai, niekas neuždaro", - aiškino jis. Paklaustas, ar VMVT tikrintojai nėra per griežti, direktorius sakė, kad jie važinėja po užsienį, žiūri, kaip ten tvarkosi kebabinės, ir reikalauja to paties, ko ir visoje Europoje. "Aš taip pat kartais išvažiuoju pasižiūrėti, kaip dirba kebabinės svetur, ir supratau, kad nereikia nieko išradinėti, užtenka sekti jų pavyzdžiu. Aš visose savo lauko užkandinėse pastačiau didžiulius plastiko ir šiukšlių konteinerius, į kuriuos lauke prie staliukų valgantys žmonės tvarkingai išmeta šiukšles", - pasakojo jis.

Tvarkingiausia prekyba kebabais išsiskiria dvi šios bendrovės kebabinės - sostinėje ant Tauro kalno ir šalia Žalgirio klinikos. Pirkėjai čia per pietus stovi eilėse, tačiau kiek per dieną jie suvalgo kebabų, G.Butvilas neatskleidžia.

Nors kebabai yra turkų išradimas, jiems gaminti direktorius šios tautybės žmonių nesamdo, tačiau gaminių receptūrą pritaikė lietuviškam skoniui - padažus importuoja iš Vokietijos. Jis žada restauruoti vienos kebabinės patalpas, nes esą neturi tiek pinigų, kad galėtų pasistatyti naują pastatą.

Paklaustas, su kuo tenka konkuruoti, G.Butvilas pamini greitojo maisto restoranų KFC tinklą, tačiau tikina, kad kebabinėms sekasi geriau, nes jose dažnai nusidriekia lankytojų eilės, o užkandinės būna apytuštės.

"Nors darbo organizavimo pavyzdį siekiame perimti iš "McDonald's", vis dėlto manau, kad mūsų maistas yra natūralesnis, tačiau kiekvienas renkasi tai, ką nori", - sakė jis.

Kauniečiai kebabų atsivalgė

Internete ieškodamos veikiančių kebabinių Kaune LŽ pastebėjo, kad pateikiama daugiau skelbimų, siūlančių pirkti kebabų verslą nei pačių kebabinių paslaugas. Šiuo metu Kaune parduodamos mažiausiai septynios kebabinės - nuo 6,9 tūkst. iki 20 tūkst. litų.

Tokį verslą siūlanti pirkti Rita LŽ pasakojo, kad prie užeigos nesulaukė tiek pirkėjų, kiek planavo - eilių niekada nesusidarydavo. "Konkurentų Kaune nemažai, o ir žmonių perkamoji galia nėra didelė, pardavimas labai priklauso nuo sezono, todėl įvertinę bendrą situaciją nusprendėme ieškoti kitokio verslo idėjų", - aiškino ji.

Čeburekinę anksčiau nusipirkęs, o dabar kaip kebabinę ją parduodantis kaunietis teigė, kad svajojo ją paversti lietuviškos virtuvės užeiga, kur būtų verdamos sriubos, gaminami troškiniai, salotos, tačiau tik ją įsigijęs pamatė, kad nepajėgs šios svajonės įgyvendinti.

"Pasirodo, būtina turėti sandėliavimo patalpą daržovėms, joms reikia ir atskirų kriauklių, šaldytuvų. Kadangi to nežinojau prieš pradėdamas verslą, tai ir nudegiau. Kebabinių Kaune netrūksta, o mano suvokimas apie maistą nesutampa su greito maisto filosofija, todėl ir parduodu mobilų vagonėlį, kuriame galima gaminti kebabus", - aiškino jis.

Mažiau nei metus Kaune veikiančios UAB "Big Doner" kebabinės direktorė Lina Grybienė sakė, kad per pusmetį joje tikrintojai lankėsi jau du kartus, tačiau jokių pastabų ar priekaištų esą nepareiškė. Paklausta, kaip sekasi naujas verslas, direktorė atsakė trumpai ir aiškiai: "Nieko gero."

"Kaune nebėra kam pirkti kebabų. Pasižiūrėkite statistiką, kiek žmonių iš Kauno pastaruoju metu išvažiavo geresnio gyvenimo į užsienį ieškoti, ir suprasite, kodėl šį verslą po mėnesio planuojame kam nors perleisti arba parduoti. Koks čia verslas, kai direktorė turi ir valytoja dirbti, ir už prekystalio stovėti. Žodžiu, nieko gero", - apibendrino ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"