TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Keičiami jūriniai įstatymai

2014 05 02 6:00
Šventosios uostas dokumentuose gaivinamas jau dešimt metų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Seimui bus teikiamas svarstyti visas pluoštas dokumentų projektų, reglamentuojančių jūrų uostų ir prekybinės laivybos veiklą. Vienos įstatymų nuostatos spėjo pasenti, kitos iki šiol nesuderintos su Europos Sąjungos teise.

Dokumentus rengusio Susisiekimo ministerijos Vandens transporto skyriaus vedėjo Juozo Darulio teigimu, vieno projekto – „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) įstatymo 24 straipsnio pakeitimo“ - Vyriausybės išvados jau gautos. Jis Seimui bus teikiamas svarstyti atskirai, nes reikalauja skubaus balsavimo - naujos redakcijos įstatymas turi įsigalioti nuo liepos 1 dienos. Projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Komisijos (EK) pradėtą Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimo procedūrą.

Kiti KVJU, Lietuvos saugios laivybos, Šventosios jūrų uosto ir Prekybinės laivybos įstatymų projektai Seimui bus pateikti tuo pat metu, gegužės viduryje, bet tokio greito svarstymo nereikalauja. Jie gali būti patvirtinti tiek birželį, tiek per rudens sesiją.

Skuba, todėl tobulins vėliau

Susisiekimo ministerijos aiškinamajame rašte sakoma, jog EK 2011 metais pradėjo pažeidimo procedūrą dėl uosto žemės nuomos, nes Lietuvoje išimties tvarka leidžiama nesilaikyti įsipareigojimo nuomoti uosto žemę konkurso tvarka. Tuo metu galiojęs KVJU įstatymas skelbė, kad „nuomininkas, tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį“. Komisijos nuomone, tokia teisės nuostata - žemės nuoma be konkurso - prilygsta įsisteigimo teisės apribojimui. Suteikus pranašumą esamam nuomininkui, esą sudaromos kliūtys krovinių perkrovimo paslaugas teikiantiems subjektams, kurie norėtų kurtis Lietuvos uoste.

Nuo 2013 metų sausio 1 dienos įstatymas buvo pakeistas, nurodyta žemę nuomoti konkurso tvarka. Pirmumo teisė esamam nuomininkui palikta tuo atveju, jeigu jis tvarkingai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau EK vis tiek laikosi nuomonės, kad prieštaravimas išlieka. Teigiama, jog KVJU įstatymo pakeitimas nevisiškai atspindi skaidrumo ir nediskriminavimo principus - jis ir toliau suteikia pranašumą esamoms įmonėms, teikiančioms krovinių perkrovimo paslaugas.

Dabar Susisiekimo ministerija siūlo tokią 24 straipsnio formuluotę: „Uosto žemės nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 50 metų, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, išskyrus šio kodekso 6.566 straipsnį, ir šio įstatymo reikalavimų.“

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija pareiškė, kad tokiu atveju būtina tobulinti visą KVJU įstatymą. Kartu, anot jos, turėtų būti sprendžiami uosto įmonių darbuotojų teisių apsaugos, įmonių teisės į investicijų kompensavimą ir kiti aspektai. Tačiau į verslininkų pastabą neatsižvelgta. Motyvas - esą siūlomas reguliavimas „nesusijęs su šiuo įstatymo projektu siekiamais tikslais“. Be to, "nepakanka laiko, kad būtų galima parengti kokybišką, išsamų ir subalansuotą teisės aktą, kuris sureguliuotų minėtus klausimus“. Prie jų siūloma grįžti vėliau, kai bus nutraukta ES teisės pažeidimo procedūra.

Šventoji – irgi uostas

Šventosios uostas jau antrą dešimtmetį garsėja kaip entuziazmo akivaras. Jau ne pirmą kartą keičiamas Šventosios valstybinio jūrų uosto (ŠVJU) įstatymas rodo siekį praktinį uosto modelį taikyti popierinei struktūrai. Norint Šventosios uostą pavaizduoti kaip gyvybingą ūkio subjektą, šįsyk dokumente įteisinamos su Lietuvos saugios laivybos ir KVJU įstatymais derančios nuostatos. Kitaip tariant, gerokai iš anksto kuriami veikiantiems uostams analogiški teisiniai santykiai.

Priminsime, kad ŠVJU įstatymas įsigaliojo nuo 2007 metų kovo 1 dienos. Netrukus buvo parengtos žemės nuomos ir uosto taisyklės, o 2009 metais KVJU direkcijoje įsteigtas, tačiau pernai panaikintas, Šventosios uosto direktoriaus etatas. Įstatymas pakeistas taip, kad Šventosios uostą administruotų (kol bus įsteigta atskira įmonė) KVJU direkcija. Nelaukdamas, kol bus įgyvendinamas didysis molų statybos projektas, tuometis KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas už 4 mln. litų užsakė statyti jachtų prieplauką. Bet 2011 metų birželio pradžioje atidarytas antrasis Lietuvos uostas veikė vos kelias dienas, nes buvo užneštas smėliu.

Pagal optimistinį scenarijų, kurtą 2003 metais, pramoginis Šventosios uostas turėjo būti pastatytas 2013-aisiais. Bet tik pernai Palangos savivaldybė patvirtino detalųjį planą ir suformavo sklypus. Šiuo metu baigta rengti Šventosios uosto koncepcija, nubraižyti techniniai sprendiniai. „Sweco Lietuva“ parengė ekonominį uosto vertinimą ir užpildė paraišką, kad projektas nauju ES finansiniu laikotarpiu gautų maždaug 180 mln. litų. Tikimasi, jog jachtų uostas bus įrengtas iki 2018 metų.

Susisiekimo ministerija aiškinamajame rašte nurodo, kad įstatymo projekte siūloma atsisakyti ŠVJU paskirties priimti Būtingės naftos terminalo pagalbinį laivyną. Esą taip buvę nuspręsta šio uosto tarybos posėdyje dar 2011 metų gruodžio mėnesį. Norint pritaikyti uostą bendrovės „Orlen Lietuva“ laivynui, tektų 400 metrų ilginti molą ir iki 9,5 metro gilinti įplauką. Tai pabrangintų projektą 100 mln. litų, o tiek pinigų nėra numatyta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"