TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Keisti socialinio draudimo modelį patikėta mokslininkams

2014 05 06 11:00
R.Lazutka Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kokios pensijos galime tikėtis ateityje? Ar efektyvi šiandieninė kovos su nedarbu ir skurdu politika? Kaip skatinti užimtumą ir sukurti lankstumą darbo santykiuose? 

Apie tyrimą, kuriuo siekiama atsakyti į šiuos klausimus, vakar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje diskutavo Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkai, darbininkų atstovai, ministerijos darbuotojai bei kiti susidomėję asmenys.

„Ko gero, po nepriklausomos Lietuvos atstatymo dar nebuvo bandyta vienu kartu apimti tiek daug susijusių sričių – darbo santykius, valstybinio socialinio draudimo sistemą, darbo vietų kūrimą ir skurdo mažinimą“ – pradėdamas diskusiją sakė projekto vadovas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis. Kaip tik toks tikslas yra pavestas mokslininkų grupei, turinčiai parengti ne vieną įstatymą, o sukurti visą Lietuvos socialinį modelį, apimantį Darbo kodeksą, socialinio draudimo, užimtumo ir darbo vietų kūrimo įstatymus.

Kompleksinis požiūris į problemas

„Modelį suprantame kaip keleto pagrindinių socialinės ir užimtumo srities sistemų sąveiką: darbo rinkos ir santykių, užimtumo, darbo teisės reguliavimo, socialinio draudimo,“– pasakoja vienas iš tyrime dalyvaujančių mokslininkų prof. dr. Romas Lazutka. „Kiekviena šalis turi savitą modelį. Girdėjome apie istoriškai susiklosčiusius skandinavišką, kontinentinį, anglosaksų modelius. Pažiūrėjus giliau, net ir vieną modelį, kad ir gerovės valstybės, turinčios šalys skiriasi, nes kiekviena jų sprendžia savitas problemas ir jas įtvirtina teisės aktuose“, – pasakoja ekonomistas.

„Naujo modelio sukūrimą skatina besikeičianti darbo rinka ir naujos darbo sąlygos, kurios reikalauja spręsti su šiais pokyčiais atsirandančias socialines, ekonomines ir teisines problemas“, – teigia T. Davulis. Pasak jo, spręsti šiuos klausimus kompleksiškai ir sistemiškai imtasi pirmą kartą. „Modelio sukūrimas reikštų viešojo sektoriaus struktūros ir jos valdomų procesų pokytį. Jis turėtų pagerinti dirbančiųjų darbo sąlygas, padidinti jų darbo vietų saugumą ir įsidarbinimo galimybes. „Šiandien valstybė pripuolamai ir dažnai nekoordinuotai imasi tai darbo santykių liberalizavimo, tai pensijų, tai jaunimo nedarbo mažinimo, tačiau sisteminio požiūrio pasigendama. O tai reiškia, kad institucijos veikia ir valstybės pinigai leidžiami nebūtinai efektyviai“, – pasakoja dekanas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotas tyrimas subūrė mokslininkus, atstovaujančius įvairiausioms sritims: teisei, ekonomikai, kitiems socialiniams mokslams. Pristatant pirminius prieš porą mėnesių pradėtų tyrimų rezultatus kalbėta apie jaunimo nedarbo problemą, socialinę atskirtį, būdus, kaip pritraukti investicijas. Atviroje diskusijoje dalyvavo prof. dr. Romas Lazutka, prof. dr. Boguslavas Gruževskis, doc. dr. Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė bei kiti projekte dirbę akademinio pasaulio nariai.

Aptartas ir naujo Darbo kodekso projektas

Po pietų dalyviai persikėlė į Vilniaus universiteto mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, kur konferencijoje „Kokio Darbo kodekso reikia Lietuvai XXI amžiuje” buvo aptariama kodekso rengimo eiga, nagrinėjama socialinės partnerystės bei kolektyvinių darbo santykių ir darbo ginčų problematika. Taip pat aptartos temos, susijusios su darbo ir poilsio bei saugos ir sveikatos darbe reglamentavimu, darbo ir įsipareigojimų šeimai derinimu.

Socialiniai partneriai diskutavo apie tai, kaip pašalinti Darbo kodekso spragas ir trukumus, padaryti jį paprastesniu, suprantamesniu, lengviau nuspėjamu. Kodeksas turėtų sumažinti administracinę naštą darbdaviams, ypač smulkiesiems, ir leisti lanksčiau reaguoti į ekonomikos pokyčius, o darbuotojams suteikti daugiau saugumo prisitaikant prie darbo rinkos (kvalifikacijos kėlimas, darbo vietos keitimas ir mobilumas). Harmonizuojant saugumą ir lankstumą, norima paskatinti darbo vietų kūrimą bei užimtumą.

„Suprantama, kad tai yra labai jautrūs visiems pusėms sprendimai, bet tikimės kad socialiniai partneriai aktyviai dalyvaus kompromiso paieškose – juk mes visi norime, kad Lietuvoje būtų įmanoma šiuolaikiškai dirbti ir užsidirbti. Šiandieninis darbo kodekso darbo realijoms tikrai nėra pritaikytas, “ – teigia vienas iš kodekso rengėjų doc. dr. Justinas Usonis.

Galutiniai modelio rezultatai turėtų būti pateikti dar šiais metais. Rengėjai kviečia sekti projekto eigą tinklalapyje socmodelis.lt ir aktyviai dalyvauti diskusijose, apie tai, kaip turi atrodyti Lietuvos socialinis modelis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"