TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Keleiviams skirti krovinių maršrutai

2010 05 17 0:00
Keleiviams gabenti naudojami kombinuoti keltai, kurie kartu gabena ir krovinius, tad jų maršrutai priklauso nuo krovinių srautų.
LŽ archyvo nuotrauka

Nusprendę į kelionę leistis ne automobiliu ar lėktuvu, o lietuviams neįprasta transporto priemone - keltu, turistai susiduria su skurdžiu maršrutų pasirinkimu, tačiau esamomis kryptimis keliautojai noriai naudojasi.

Šiuo metu iš Klaipėdos galima vykti trimis kryptimis - į Kylį, Zasnicą (Vokietija) ir Karlshamną (Švedija). Panašus keleivinių keltų linijų pasirinkimas Lietuvoje egzistuoja jau ilgą laiką.

Trys kryptys.

Seniausia iš dabar egzistuojančių keleivinių linijų yra Klaipėda - Zasnicas (Vokietija). Maršrutas buvo atidarytas daugiau nei prieš du dešimtmečius ir iš pradžių naudotas kariniais tikslais. Vėliau buvo atidaryta linija į Kylį ir Ohusą, dar vėliau - į Stokholmą (Švedijoje). Tačiau linija į Švedijos sostinę buvo uždaryta, nes šia kryptimi buvo nepakankami krovinių srautai, nors keleivių netrūko. Todėl dvi kryptis į šią šalį pakeitė vienas maršrutas į Švedijos pietuose esantį Karlshamną.

Populiariausiomis Karlshamno ir Kylio kryptimis keltai kursuoja šešias dienas per savaitę. Į Švediją keleivius gabena keltai, į kuriuos telpa 328 ir 248 žmonės, o į Vokietiją - 516 ir 302. Ne tokia populiaria Zasnico kryptimi galima vykti du kartus per savaitę keltu, kuris plukdo 132 keliautojus. Bilietų kainos į visus maršrutus yra panašios - už kajutę svyruoja tarp 1518-414 litų, už gulimą vietą vienam žmogui - 414-242 litų, o už sėdimą vietą - 228-122 litų.

Pasak keliones vykdančios įmonės "DFDS Lisco" komunikacijos vadovo Vaido Klumbio, perkant išankstinį bilietą galima sutaupyti iki 50 proc. kainos, be to, siūlomi pigesni kelionės paketai dviem žmonėms ir automobiliui arba keturiems žmonėms ir automobiliui su nakvyne kajutėje.

Aplenkia Lenkiją

Bilietų į keltus, išplaukiančius iš Klaipėdos, galima įsigyti daugumoje kelionių agentūrų arba "DFDS Lisco" internetinėje svetainėje.

Kelionių agentūros "Krantas Travel" direktorius Putinas Bielskis tvirtino, kad kartu su keltų bilietais agentūra siūlo ir papildomų paslaugų - kelionės gido palydą, lankytinų vietų maršrutus užsienyje ar viešbučio bei pramogų užsakymą. Pašnekovas patikino, kad vis daugiau žmonių atranda keliones jūra ir susidomi išvykomis keltais.

"Keliautojų daugėja, daug kas keliasi kartu su automobiliu, nes ketinantieji pasiekti Vokietiją taip išvengia kelionės per Lenkiją. Norintieji pailsėti ar atšvęsti ypatingą progą dažnai renkasi kruizą Ryga - Stokholmas - Ryga. Šeimos pamėgo Karlshamną, nes jame yra mokslo pažinimo parkas vaikams, be to, Švedijoje galima apsipirkti", - vardijo P.Bielskis.

Pasak jo, dauguma žmonių pageidauja keliauti iš Klaipėdos arba Rygos, o Lenkijos uostai pastaruoju metu prarado populiarumą, nes iš jų vykti nėra taip finansiškai naudinga kaip anksčiau.

Kelionių agentūros "Laivė" atstovė Neringa tvirtino, kad keliautojų srautą itin lemia išorinės aplinkybės. "Jei Skandinavijoje lietinga, kaip buvo pernai birželį, daugelis keliaujančiųjų renkasi keliones į saulėtus kraštus. Nors daugelis pirmenybę teikia lėktuvams kaip greitesnei susisiekimo priemonei, be keltų niekaip neišsiverstume - tai matėme išsiveržus ugnikalniui Islandijoje", - teigė ji. Anot pašnekovės, agentūra siūlo tik keltų bilietus, nors žmonės domisi ir papildomomis pramogomis. "Daugelis teiraujasi apie pramoginius kruizus iš Klaipėdos, tačiau nelabai turime ką pasiūlyti. Keltai, plaukiantys iš Klaipėdos, ne taip pritaikyti pramogoms, nors būtų šaunu pateikti pramoginės kelionės paketą į Kopenhagą, esančią netoli Karlshamno", - svarstė ji.

Maršrutų nedaugės

Tačiau pasiūlyti įvairesnių maršrutų iš Klaipėdos kol kas neplanuojama. "DFDS Lisco" atstovas V.Klumbys paaiškino, jog taip yra todėl, kad keleivių gabenimas priklauso nuo krovinių srautų. Keleiviams vežti naudojami "Ro-Pax" tipo keltai, kurie kartu gabena ir krovinius. "Keleiviai yra vežami, kadangi yra tokia galimybė, tačiau linijos formuojamos pagal krovinių srautus", - tvirtino pašnekovas.

"Kalbėti apie vien tik keleivines linijas Lietuvoje ankstoka. Neturime kelionių jūra tradicijų, nors, palyginti su padėtimi prieš 10-20 metų, atsiranda vis daugiau žmonių, ir keliavusių, ir nusimanančių apie keliones keltais", - sakė jis.

Anot pašnekovo, dėl kuklios keliavimo jūra kultūros ne visi keleiviai žino, kuo skiriasi kombinuotieji "Ro-Pax" keltai nuo keleivinių keltų ir kruizinių laivų, todėl kartais kyla nesusipratimų dėl paslaugų asortimento laivuose. "Ro-Pax" tipo kelte siūloma mažiau paslaugų, nei kelte, gabenančiame vien keleivius. "Tokių keltų, pavyzdžiui, plaukiančių maršrutu Ryga-Stokholmas, pagrindinė koncepcija - privilioti kuo daugiau keleivių siūlant jiems pramogų kelionės metu. Jų viduje yra restoranų, barų, įvairių pramogų. "Ro-Pax" keltuose taip pat yra barų, restoranų, parduotuvių ir vaikų žaidimo kambarių, bet jie labiau atlieka tilto funkciją - perveža žmones iš taško A į B. Tuo metu keleiviniuose keltuose akcentuojama galimybė pasilinksminti", - pasakojo jis. Keltų skirtumus atsispindi ir kelionės kaina, pavyzdžiui, maršrutu Ryga-Stokholmas kursuojančiame kelte kajutė kainuoja 1625-356 litus.

Sostinės neperkelsime

Dar viena problema, dėl kurios stringa galimybė plėtoti keleivių vežimą jūra, anot V.Klumbio, kad Klaipėda nėra Lietuvos sostinė, todėl negalime pritaikyti populiaraus kelionių tarp dviejų sostinių Baltijos jūra modelio, kaip maršrutai Ryga - Stokholmas ar Talinas - Helsinkis. "Sostinė visada traukia didesnius keleivių srautus, bet yra taip, kaip yra, šito nepakeisime", - juokavo jis.

Kaip dar vieną trukdį jis įvardijo nepakankamą antžeminės keleivių pervežimo laivais infrastruktūros išplėtojimą.

Pašnekovo teigimu, kelionių keltais rinkoje labai juntamas sezoniškumas. "Vasarą keltai yra smarkiai apkrauti, nes padaugėja lietuvių ir užsieniečių, į keliones pasiimančių namelius su ratais, taip pat turistinių grupių, plaukia šeimos, grupelės draugų. Bilietą šiuo metu reiktų įsigyti iš anksto. Rudenį ir žiemą keleivių sumažėja, jų vėl padaugėja tik švenčių laikotarpiu, kai namo grįžta emigrantai", - komentavo jis.

Pasak V.Klumbio, neigiamo ekonominės krizės poveikio pervežant keleivius keltų linijos beveik nepajuto. "2009-aisiais perplukdėme tik 4 proc. mažiau žmonių nei 2008 metais. 2010-aisiais matoma tendencija, kad keleivių srautai atsinaujina, keleivių nuosekliai daugėja, todėl tikimės, jog metų pabaigoje pasieksime 2008 metų lygį", - tvirtino jis. "Matome stabilų keleivių srautą, o metų pabaiga atsakys į visus klausimus."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"